„Ar galėjau iš pusiaukelės sugrįžti?“

Siųsti Versija spausdinimui

Jonas Brigys
Gaila, bet dažnai likimas būna negailestingas talentingiems žmonėms, jiems dosnia ranka pažeria išbandymų, skaudžių potyrių, kitų žmonių nesupratimo. Taip atsitiko ir su viena iš talentingiausių lietuvių poečių Salomėja Nėrimi (šiuo pseudonimu ji pasirašinėjo nuo 1923 m.). Talentinga kūrėja buvo nepraktiška, greitai pasiduodavo kitų įtakai, dažnai į ją supusį pasaulį žiūrėjo per savo vaizduotę ir nematė tikrojo pasaulio vaizdo. 1938 m. pelniusi valstybinę premiją (ko gero, dabar ją galėtume prilyginti Nacionalinei premijai) ji leidosi būti apžavėta stalinistinės Sovietų Sąjungos kerų ir dėl to daugelio žmonių akyse tapo tautos išdavike, važiavusia į Maskvą parvežti „Stalino saulės“, diktatoriui kūrusi šlovinančius posmus.
Visa tai sutilpo viename neilgame gyvenimo kelyje, kur teko išgyventi ir karo siaubą, bėgimą iš tėvynės, sudėtingus šeiminius santykius, jos kūrinių iškraipymą. Juk paskutinis S.Nėries poezijos rinkinys „Prie didelio kelio“, turėjęs būti jos atsiprašymu, cenzorių negailestingai išdraskytas, net perkurtas išėjo kitu pavadinimu – „Lakštingala negali nečiulbėti“. Mirties patale gulėjusiai poetei tai suteikė tik dar didesnį skausmą. Knygoje neliko ir S.Nėries Maironiui skirto eilėraščio (jį cituojame straipsnelio antraštėje), kuriuo ji didžiojo poeto asmenyje atsiprašė visų. Tačiau grįžti iš pusiaukelės, pakeisti likimą, ištaisyti sudėtingas šeiminio gyvenimo peripetijas jau nebebuvo laiko ir galimybių.
Apie ypač tragišką talentingos kūrėjos gyvenimą rašė ne vienas autorius, tačiau, ko gero, įspūdingiausiai tai pavyko padaryti ilgametei buvusiai Maironio lietuvių literatūros direktorei, poetei ir prozaikei, daugelio knygų autorei (tarp jų biografinių romanų apie Maironį, Žemaitę, Mačernį), daugybės premijų ir kitų pasižymėjimo ženklų laureatei Aldonai Ruseckaitei. Rugpjūčio 6 d. ji apsilankė Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešojoje bibliotekoje ir susitikime su raseiniškiais pristatė S.Nėriai skirtą biografinį romaną „Padai pilni vinių“. Rašytoja atskleidė kai kurias sovietmečiu nuslėptas poetės gyvenimo detales, nuoširdžiai bendraudama sužadino daugelio skaitytojų smalsumą. Kita vertus, S.Nėries gyvenimo istorijoje dar liko mįslių, neatsakytų klausimų, pavyzdžiui, apie buvusį (dingusį) jos paskutinį užrašų sąsiuvinį.
Prasidėjęs diskusija apie A.Ruseckaitės gimtojo Ingavangio kaimo pavadinimo kirčiavimą ir baigęsis paaiškinimu, kaip atsirado toks mįslingas knygos pavadinimas, bei tradiciniais autografais, susitikimas neprailgo, sužadino norą susitikti dar kartą.

Komentarų nėra