„Snorą“ ilgai prisimins ir raseiniškiai

Siųsti Versija spausdinimui

Nijolė PETROŠIŪTĖ

Apie „Snorą“ pastaruoju metu girdėjome daug ir visko, nors tikros tiesos, ko gero, dar greitai arba niekada nesužinosime, kodėl taip atsitiko, kad praeitų metų geriausiu pripažintas bankas subyrėjo į šipulius. Negreit sužinosime, kiek nuostolių patyrė mūsų žmonės, bet neabejotinai ilgai dar laižysimės žaizdas. „Snoro“ afera neaplenkė ir Raseinių krašto.                     

Ligoninė tikisi     

„Snore“ užkliuvo ir Raseinių ligoninės pinigai. Šios įstaigos vadovas Vidmantas Merkliopas nepraranda vilties bent dalį „Snore“ laikytų pinigų atgauti. „Kol kas galiu užtikrinti tik tiek, kad paslaugų teikimas dėl tos bėdos nenutrūks. Neturime pradelstų įsiskolinimų, Ligonių kasos mums pinigus perveda laiku. Bet su atlyginimais gali būti problemų. Mes gruodžio mėnesį atsiskaitydavome su darbuotojais už nueinančius metus, t. y. šį mėnesį darbuotojai gaudavo du atlyginimus, už lapkritį ir už gruodį. Už lapkritį dar sumokėsime, bet už gruodį… Nežinau.“   

Ligoninės vadovas sako, kad į „Snorą“ atėjęs ne savo valia, o laikydamasis įstatymo raidės, nes pirkdamas banko paslaugą privalai vadovautis Viešųjų pirkimų įstatymu. Tie patys įstatymai nurodo, kad reikia pasirinkti geriausias sąlygas pasiūliusį paslaugos tiekėją. Tad Raseinių ligoninei neliko nieko kito, kaip susidėti su „Snoru“, pasiūliusiu geriausias sąlygas iš visų keturių Raseiniuose veikiančių bankų. V. Merkliopas atsidūsta: „Ar ne ironija, kad sutartį su „Snoru“ mes pasirašėme rugpjūčio pabaigoje.“

Negalėjo netikėti     

V. Merkliopas sako, kad nepasitikėti „Snoru“ jis neturėjęs jokio pagrindo. „Spauda nuolat trimitavo, kad tai yra geras, patikimas bankas. 2010-aisiais „Snoras“ buvo pripažintas geriausiai dirbusiu banku Lietuvoje. Laikraščiai rašė, kad kol kas penktas pagal dydį esąs
„Snoro“ bankas ruošiasi tapti trečiu. Bankus prižiūrinčios institucijos pritariamai linkčiojo, žiniasklaidoje mirgančios panegirikos „Snorui“ neneigė. Tai kaip netikėti? Nors pagal šiandienos logiką išeitų, kad mums reikėjo rinktis prasčiausiai dirbusį banką. Bet to daryti nebūtų leidę viešieji pirkimai.

“V. Merkliopas sakė manąs, kad dėl žmonių „nukelnėjimo“ atsakomybę prisiimti turėtų ir „Snorą“ šlovinę laikraščiai. Bet šiuo atveju veikė dėsnis apie šunį ir būdą (prie kurios būdos pririštas, tam ir loji) – „Lietuvos rytas“ irgi priklausė „Snorui“.  Neaplenkė ir savivaldybės    

Su „Snoru“ susijusios bėdos neaplenkė ir mūsų rajono Savivaldybės. Kaip sakė Biudžeto ir finansinės analizės skyriaus vadovė Aldona Krivickienė, „Snore“ liko užšaldyta 2 mln. 749 tūkst. Lt pačios Savivaldybės lėšų, dar 759200 Lt „užšaldyta“ kitų biudžetinių, viešųjų bei Savivaldybės kontroliuojamų įmonių lėšų. Tad nė klausti nereikia, ar tai kaip nors neatsilieps įstaigų ar įmonių veiklai. Daugiausiai liko „užšaldyta“ mokinio krepšelio lėšų. „Dėl mokinio krepšelio nieko neigiamo dar nepajutome, nes gavome paankstintą gruodžio mėnesio finansavimą. Labiausiai neramina „Snore“ likę pinigai, skirti kompensacijoms už šildymą, karštą vandenį, kietą kurą. Jei „Snoro“ vykdytų funkcijų greitai nepriskirs kitam bankui, tai gruodžio mėnesį bus bėda. Negaus atlyginimų ir mokytojai.“ A. Krivickienė neslėpė, jog Savivaldybė bando ieškoti pagalbos dėl trumpalaikės paskolos, tačiau teigiamo atsakymo nelabai tikisi. „Dar prašome neuždaryti kredito linijos kitame banke, kuriame jau baigiasi sutarties laikas. Bankas sutiktų sutartį pratęsti tomis pačiomis sąlygomis, bet bijau, kad negausime Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo.“     

Viešuosius pirkimus daugelis pašnekovų šiandienos tema nurodo kaip priežastį, kodėl jie susidėję su „Snoru“ – šis bankas siūlęs palankiausias sąlygas, o viešieji pirkimai įpareigoję tokį banką ir rinktis. „Jie net už sąskaitų likučius mokėdavo 2,5 proc. palūkanas. Per metus mes taip „užsidirbdavome“ apie 100 tūkst. Lt. O pirmaisiais metais mokėjo palūkanų net 5 proc. „Užsidirbome“ net 200 tūkst. Lt. Mes „Snore“ ir tebuvome tik du metus.   Kai šiandien pasižiūriu atgal, toks banko dosnumas turėjo kelti įtarimų, bet mes negalėjome netikėti bankus prižiūrinčiomis institucijomis, negalėjome nepaisyti Viešųjų pirkimų tarnybos nurodymų“, – kalbėjo A. Krivickienė.  

Biudžeto ir finansinės analizės skyriaus vedėja neatmeta ir „natūrinių mainų“: „Mes iš „Snoro“ esame paėmę 1,9 mln. Lt paskolą. Mūsų autobusų parkas per juos yra lizingu pirkęs autobusus. Galėtų skolas iš banke įšaldytųjų pinigų nurašyti, dengimo principu.“                  

Sugundė darbuotoja   

Raseinių rajono paribyje gyvenanti J. A. viso gyvenimo santaupas ir senelių palikimą praranda per „Snoro“ platintas obligacijas. Nukentėjusioji pasakoja, kad apie obligacijas nieko nežinojusi, bet turėjusi keletą terminuotų indėlių tame banke. Spalio viduryje jai paskambinusi Raseinių „Snoro“ darbuotoja L. ir pasiūliusi indėlius pakeisti obligacijomis, girdi, sąlygos tokios pat, o palūkanos didesnės. Kadangi su šia darbuotoja jau buvo pažįstama iš ankstesnių bendravimų, daug nesigilino. „Maniau, jei banko žmogus ir gerai pažįstamas siūlo, tai blogo man nelinki. Nuvažiavau, nutraukiau visus terminuotus indėlius, sudėjau santaupas krūvon, kiek trūko iki apvalios sumos, pridėjau grynais ir… nusipirkau obligacijų už trijų kartų gyvenimus.“    

Pašnekovė sakėsi žinanti ir daugiau šiandienos nukentėjusiųjų, kurie buvo paraginti „Snoro“ banko darbuotojų terminuotus indėlius keisti obligacijomis. „Bet aš ir šiandien nesuprantu, kodėl tai buvo daroma? Juk mano pinigus jie
vis tiek jau turėjo.“   

 J. A. sakosi paskambinusi banko darbuotojai L. „Man pasirodė, kad ji yra labai sutrikusi. Guodėsi, jog bijanti išeiti į gatvę, į parduotuvę, kad sulaukianti nukentėjusių klientų grasinimų. O po kurio laiko atsiuntė SMS žinutę „Atleiskit, kad aš esu.“               

„Tavo artimas bankas“         

   Raseiniškiai S. skaudžiai nudegė įsigiję „Snoro“ indėlių sertifikatų. „Pardavę nekilnojamojo turto nusprendėme trumpam padėti pinigus į banką. Pavasarį ketinome pradėti statybas. Rinkomės „Snorą“ ne dėl didesnių palūkanų, o todėl, kad jis iš tiesų, kaip jis ir skelbėsi, buvo artimas bankas. „Snoro“ kioskelių – ant kiekvieno kampo, kiekvienoje didesnėje gyvenvietėje, kai tuo tarpu kitų bankų net mieste paieškoti tenka. Ir štai „snoriuke“ mums pasiūlė įsigyti indėlio sertifikatą. Paklausėme, o kas tai yra? Atsakė, kad toks pat indėlis, tik su šiek tiek didesnėmis palūkanomis.“ Pašnekovai sako, kad tuo patikėję, filologės išsilavinimą turinti šiandienos nukentėjusioji žinojo, kad žodis „sertifikatas“ reiškia pažymėjimą. Tad gavo indėlio pažymėjimą ir buvo patenkinti, tuo labiau, kad kartu su sertifikatu gavo priedėlį, kuriame buvo parašyta, kad „banko įsipareigojimai apdrausti įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis valstybės įmonėje Indėlių ir investicijų draudimas (IID). „Be to, net jeigu tai būtų priskiriama prie vertybinių popierių, pavojaus nebūtume jautę, nes investuotojų atmintinėje buvome skaitę, kad vertybiniai popieriai iki 3 tūkst. eurų yra apdrausti 100 proc. O dabar išeina, kad tokio darinio kaip indėlio sertifikatas visai nėra.“  
   Indėlių sertifikatų bankas yra išleidęs už maždaug 300 mln. Lt. Jų turėtojai statomi į bendrą kreditorių eilę.                        

Kaltų nėra?      

Šiandien visų žvilgsniai krypsta į Londoną, kur šiuo metu glaudžiasi banko savininkai Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas. Sako, jie jau ir suimti buvo, ir už užstatą vėl paleisti. Bet mūsų pašnekovai klausia, o kada atsakomybe pakvips Reinoldijui Šarkinui
ir visiems tiems, kurie tikrino „Snorą“, teikė blizgančias ataskaitas, kurie pripažino jį geriausiai dirbusiu banku ir kt.? Juk dar iki dabarties skandalo R. Šarkinui vadovaujant bankų politikai žlugo du komerciniai bankai. „Gal man būtų leista pasisiūlyti už milijardą litų atsėdėti kalėjime kokį penketą metelių vietoj Baranausko ar kurio kito, kaip tai buvo leista Gintarui Petrikui? Aš ir už mažesnę sumą pasėdėti sutikčiau“, – liūdnai juokavo indėlio sertifikato savininkas S.   

Savaitraščio „The Economist“ apžvalgininkas Edvardas Lukasas sako: „Skandalas, kad „Snorui“ buvo leista taip ilgai veikti Lietuvoje. Ne vienerius metus buvo žinoma, kad „Snoro“ banke buvo labai abejotini žmonės ir labai abejotina jų veikla. Manau, tai didelis klausimas buvusiai Vyriausybei, ypač bankų priežiūros departamentui Lietuvos banke, kodėl jie taip ilgai delsė?“ Mums irgi būtų įdomu sužinoti bent pavardes tų, kurie „Snoro“ vardu mus apvogė.

10 Komentarai

  1. taip,

    2011 - 12 -01 16:27

    …darbuotojai dirbo savo darbą.Ir tiek.Atliko tai,kas jiems buvo liepiama,reikalaujama.

  2. ?

    2011 - 12 -01 22:24

    Tik kažin ar tie darbuotojai nepersistengė, ragindami žmones indėlius keisti obligacijom? Ir kažin, ar jie tai darė už dyką?

  3. prarades

    2011 - 12 -02 21:16

    Skriauda būtų nors tiek atitaisyta, jei su Baraqnausku kartu sėstų visi tie, kurie vykdė bankų priežiūrą, o pirmiausiai- Šarkinas. Areštuot jų visų turtą ir užteks žalai atlyginti.

  4. sek.

    2011 - 12 -03 18:37

    Taigi, kad niekuo negali pasitikėti, nei bankais, nei valstybe. Visa tai užvirė tai anie, o kaltas liks Kubilius./

  5. nei praradęs nei atradęs

    2011 - 12 -03 18:51

    Ačą ilgiau.

  6. och kaimas

    2011 - 12 -03 19:51

    to ?; klausyk ar tu kokiam darbe dirbai kada nors? Ką nors išmanai? Jei aš dirbčiau įmoneje pirmoje eilėje privalai vykdyti viršininko nurodymus jei nori dirbti toliau. Antra. Viskas yra audituojama ar darbuotojas nenusižengia darbovietės tvarkoms,kurios YRA SUDERINTOS SU ĮSTATYMAIS. Matyt šieną ravi jei taip samprotauji.

  7. To och kaimas

    2011 - 12 -04 11:07

    Įmonėje, įstaigoje ar banke dirbantis darbuotojas turi dirbti darbą, nustatytą jo pareiginėje instrukcijoje, darbo sutartyje ir gerai išmanyti LR Konstituciją ir Įstatymus. Jeigu vadovas liepia vykdyti darbus, prieštaraujančius įstatymams, darbuotojas privalo vykdyti nurodymus, bet pranešti aukščiau stovinčiai organizacijai, Snoro atveju, Lietuvos bankui. Kadangi Raseinių Snoro darbuotoja nepranešė atitinkamoms institucijoms, privalės atsakyti Įstatymų nustatyti tvarka. Och kaime, jei viršininkas lieptų susipjauti pirštus, nemanau, kad norėdamas išlikti darbe, tai padarytume. Kol pas mus valdžioje tokių darbuotojų dauguma, o išdrįstantys prieštarauti išvejami iš darbo, taip mes ir gyvensime …..Meras liepia – administracija vykdo.

  8. Supratau

    2011 - 12 -05 09:55

    Štai ir išlindo yla iš maišo. Vadinasi, buvo toks nurodymas pervilioti indėlininkus į obligacininkus ir kitaip nedraustus. Pareigūnams belieka išsiaiškinti, kodėl buvo taip elgiamasi ir kas labai dėl to stengėsi.

  9. ?

    2011 - 12 -07 19:13

    Girdėjau, kad postr. bankininkai savo auką net terorizuoja, kad žurnalistams papasakojo. Negi taip gali būti?

  10. faktai

    2011 - 12 -08 11:57

    P.Vežbavičius ir D.Baltrušaitis 2010 m. sausio 18 d. susikvietę savivaldybės administracijos darbuotojus liepė visiems atsidaryti sąskaitas SNORAS banke. Tai jei ne A.Žukauskas, kuris tada visus padrąsino nepaklusti, turbūt dauguma būtų taip ir padarę.