19441960 m. Raseini? krato partizaninio karo atmintis

Versija spausdinimui

Jonas BRIGYS,
Raseini? Marcelijaus Martinai?io
vieosios bibliotekos vyr. bibliotekininkas
Lietuvos karybos istorija apima daugel? reikming? m?i?, kov?, lemting? kar?, mena t? kov? herojus. Paskutinio tokio karo ?viai Raseini? krate nuskard?jo palyginti neseniai tik prie 60 met?.
Prab?gus 30 met? nuo Lietuvos nepriklausomyb?s atk?rimo pirmiausia prisimename 19881991 m. ?vykius, S?j?d?, Kovo 11-osios akto signatarus. Ta?iau i? lemting? poky?i? pagrindai buvo dedami pokaryje, partizaninio karo m?iuose. Iki iol n?ra sudarytas isamus t? atmintin? ?vyki? dalyvi? s?vadas, j? kovos memorialas, nors altini? ir literat?ros netr?ksta.
Vykdant jau kelet? met? besit?siant? projekt? Raseinistikos enciklopedija parengtas pokario kovose dalyvavusi? moni? vardynas. Pristatomu elektroniniu leidiniu bandoma bent i dalies upildyti tam tikr? Raseini? krato (j? suprantame kaip dabartinio Raseini? rajono teritorij?) laisv?s kov? istorijos sprag?, priminti mones, kurie Lietuvos laisvei aukojo ne tik savo laisv? ir gyvyb?, bet ir artim?j? moni? gyvenimus, aktyviai ir s?moningai patys dalyvavo kovose ar r?m? partizanus. Gali kilti klausimas, kod?l vardyno kratutin?s datos apima ne ?prast? laikotarp? 19441953, o 19441960 m. Nors pagrindin?s laisv?s kovos baig?si 1953 m., tada pasibaig? ir masini? represij? laikotarpis, daugiau ? Rytus nebedund?jo tremtini? eelonai, ta?iau Lietuvos mikuose dar buvo lik? pavieni? partizan? ar nedideli? j? b?ri?. 1959 m. rugpj??io 2 d. Grajauskuose uvo paskutinis Raseini? rajone kovoj?s partizanas Zenonas Lenartavi?ius, iki tol buvo sekami jam prieglobst? teik? mon?s. 1960 m. rugpj??io 13 d. Ariogaloje legalizavosi vienas i paskutini?j? laisv?je likusi? partizan? Juozas Valantinas. I tikr?j? tai buvo tik tam tikra KGB vie?j? ryi? akcija J.Valantinas jau 1953 m. buvo KGB uverbuotas ir tapo agentu smogiku Katanu. Faktikai paskutin? laisv?je likus? Raseini? krato partizan? Juoz? Dervinsk? KGB nuo 1955 m. buvo pamet? ir tik 1960 m. apie j? v?l gauta agent?rini? ini?. Gaila, io partizano tolesnio likimo iaikinti nepavyko. Taigi 1960 m. metus pagr?stai galima laikyti tam tikra istorine riba, enklinan?ia partizaninio karo Raseini? krate pabaig?.
Per pusantro deimtme?io utrukus? partizanin? kar? jo kovose s?moningai dalyvavo ar buvo ?traukti t?kstan?iai moni? ir surinkti bent minimalius biografinius duomenis apie visus juos praktikai ne?manoma. Vis tik didel? dalis i? moni? buvo ufiksuota represini? strukt?r? dokumentuose, paliko p?dsakus moni? atmintyje. Pirmiausia informacija vardynui rinkta i leidinio Laisv?s kov? aukos Piet? emaitijoje (1998 m., 2-asis leidimas) (LKA). Toliau vardynas papildytas duomenimis i Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centro represuot? asmen? s?vad? (LGG), kurie apr?pia 19441953 m. is daugiatomis leidinys dar nebaigtas leisti 2020 m. pradioje pasirod? 19501953 m. laikotarp? apiman?io tomo pirmoji dalis. Gaila, ta?iau iame leidinyje gana danai nenurodoma, d?l kokios kalt?s vienas ar kitas asmuo represuotas, tod?l ne visada galima identifikuoti partizanus, r?m?jus, ryininkus, pogrindini? organizacij? (OS organizacinis sektorius) narius. Dar vienas io altinio ypatumas jame didiausias d?mesys skirtas asmen? likimui po su?mimo, kalinimui, ta?iau beveik n?ra ini? apie j? veikl? iki areto ar ?ties.
i? sprag? padeda upildyti Lietuvos ypatingojo archyvo KGB dokument? skyriaus bylos (LYA), jose sukaupta daug informacijos apie partizaninio karo dalyvius, j? nusikalstam? veikl?. Kita vertus, iose bylose esantys duomenys toli grau ne visada isam?s ir teisingi, daugeliu atvej? ikraipytos pavard?s, vardai, vietovardiai. D?l min?t? aplinkybi? bandant i ?vairi? altini? surinkt? mediag? susisteminti tik?tinos klaidos, galimi atvejai, kai tas pats asmuo ? vardyn? ?trauktas kelet? kart?. Kita vertus, LKA apraytus asmenis irgi ne visada galima patikimai identifikuoti; nemaa atvej?, kai nurodoma tik partizano pavard?, lieka neaiku, ar minimas asmuo s?moningai dalyvavo ginkluotoje kovoje, ar nukent?jo arba uvo d?l atsitiktini?, nepalankiai susiklos?iusi? aplinkybi?. Be to, duomenys surinkti daugiausia i liudinink? pasakojim?, o per kelet? deimtme?i?, prab?gusi? po audring? pokario met?, prisiminimai ne visada iliko pilni ir tiksl?s.
Partizaninio karo kovoms (tarp j? ir Raseini? krate) skirta ne viena knyga, ta?iau vardynas buvo baigiamas sudaryti karantino s?lygomis ir dirbant nuotoliniu b?du daugelis t? leidini? liko nepanaudota (iimtis profesoriaus Alfonso Vaivilos Nenusilenkusi iluva ir M.Martinai?io Mes gyvenome). Tikim?s, kad ateityje bus galimybi? gr?ti prie io darbo, vardyn? papildyti naujomis pavard?mis ir faktais, itaisyti pasteb?tas klaidas ir netikslumus.
Kov? dalyvi? biogramos daugeliu atvej? yra labai trumpos, pateikia tik minimali? informacij? apie apraom? asmen?. Viena vertus, tai l?m? panaudot? altini? specifika anks?iau min?tuose inynuose retai kada pateikiamos isamesn?s biografijos. Antra vertus, iame straipsnyje pristatomas informacijos iteklius skirtas pirmiausia suregistruoti ir ?vardyti kovose dalyvavusius asmenis, o detalesnis j? ygi? ir veiklos tyrimas bei apraymas perengia darbo r?mus. Dar viena d?mesio verta aplinkyb? daug informacijos vis dar gl?di LYA agent?rin?se ir baudiamosiose bylose, ta?iau joms itirti reikia daug laiko ir materialini? itekli?. Vienas i toki? verting? ir jau peri?r?t? altini? Raseini? KGB skyriuje pildytos vadinamosios literin?s bylos Sovietin?s konstitucin?s santvarkos apsauga (LYA f.K-11 ap.2 b.990, 991, 992, 993, 995), jose kaupta informacija apie represuotus asmenis. Didi?j? i? byl? dal? sudaro KGB darbuotoj? parengtos paymos daugiau ar maiau isamios partizan?, r?m?j?, ryinink? baudiam?j? ir tremties byl? santraukos.
iose bylose taip pat sukaupta informacija (gaila, nedetali) apie po pirmo kovos pusme?io i partizan? b?ri? pasitraukusius ir vadinam?j? legalizacij? per?jusius kovotojus 1945 m. vasario 9 d. LSSR vyriausyb? paskelb? atsiaukim? ? lietuvi? taut?, adant? dovanoti pasiprieinimo dalyviams j? kaltes. Anot istoriko K?stu?io Kasparo, Raseini?K?daini? aps. ir iaur?s ryt? Auktaitijoje toki? kovotoj? buvo, bet daugiausia i jaunesni?, t. y. neseniai veikian?i?, ir ne toki? aktyvi? partizan?, kurie gal?jo nesukeldami ?tarimo usiregistruoti kaip veng? mobilizacijos. Neretas toki? legalizacij? per?jusi? partizan? v?liau tapo b?ri? r?m?jais, ryininkais, OS nariais ir d?l to buvo persekiojami. Ta?iau buvo ir kitoki? atvej?, kai buv? partizanai tapo stribais.
Aptartos bylos apima tik nedidel? dal? LYA saugomo informacijos masyvo, nes didi?j? jo dal? apie 200 000 tom? sudaro partizan?, ryinink?, r?m?j? baudiamosios bylos (LYA f.K-1 ap.58). Neretai vien? toki? byl? sudaro keli ar net keliolika apie 300 lap? apimties tom?. Tikim?s, kad ateityje bus galimybi? ? darb? prat?sti ir vardyn? papildyti ne tik naujais vardais, bet ir prapl?sti istorin? pasakojim?.
Raseini? Marcelijaus Martinai?io vieosios bibliotekos internetin?je svetain?je (Raseinistikos skyrelyje) paskelbtame elektroniniame leidinyje Raseini? krato partizaninio karo dalyvi? vardynas. 19441960 m. Partizanai, r?m?jai, ryininkai, pogrindini? organizacij? nariai pateiktos daugiau kaip 2 200 biografij? neapima vis? Raseini? krate vykusio partizaninio karo dalyvi? ar ? ias kovas ?traukt? asmen? kain ar toks absoliu?iai tikslus ir isamus s?vadas i viso ?manomas. Kita vertus, kad b?t? atskleista visa to meto ?vyki? palet?, nepakanka pateikti tik vienos kovojan?ios pus?s dalyvi? s?rao (galima pagalvoti ir apie partizanini? kov? kronikos sudarym?). Juk partizanai su kakuo kovojo ir jei mes pirmiausia prisimename herojus, tai teisyb?s d?lei nereik?t? pamirti ir antiheroj?. Negalutiniais duomenimis, 19441953 m. dabartinio Raseini? rajono teritorijos strib?, vadinam?j? liaudies gyn?j?, b?riuose tarnavo iki 800900 asmen?. T? ?vyki? dalyviai buvo etatiniai NKVD-MGB-KGB darbuotojai (apie 100 asmen?), taip pat sovietiniuose partiniuose-administraciniuose organuose dirb? mon?s.
Dar viena io karo dalyvi? grup? yra Raseini? rajone apie 600 nuo partizan? (gal ne vien nuo j?) kulk? uvusi? aktyvist?, sovietin?s valdios kolaborant?, j? eim? nari?. Tai dabar re?iau minimos pokario ?vyki? kronikos puslapis uvusi?j? artimiesiems ios partizaninio karo aukos (nei?rint j? tikros ar tariamos kalt?s) daugeliui met? liko sunkiai gyjan?ia aizda. Propagandiniais tikslais i? asmen? s?raai paskelbti dar 1967 m. (Kruvinos udik? p?dos. Nacionalist? antiliaudin? veikla pietin?je emaitijos dalyje), leidyklos Gair?s naujai ileisti prie kelet? met?.
Tikim?s, kad pristatomas kovotoj? vardynas ne tik papildys jau esam? informacij?, bet ir paskatins aktyviau ja dom?tis, gilintis ? palyginti nesenos Raseini? krato istorijos puslapius, iekoti ir atrasti.

Komentarų nėra