2011 MET? PAVASARIS DARE
KOD?L KART?S RIDIK?LIAI?
dr. Juozas Jurkaitis
Ridik?liai m?gstama m?s? darov?. Ypatingi jie tuo, kad labai greitai udera, tik ketvert? savait?li? tenka laukti. S?jami, kai vos dirva pradi?sta, raunami, kai kitos darov?s tik dygti pradeda… Vertinami ridik?liai u tai, kad turi daug vitamin?, mineralini? mediag?. Juose yra ferment?, kurie gerina mediag? apykait?, virkinim?. O peralus ar susirgus kv?pavimo tak? ligomis, ridik?lis vartojamas kaip profilaktin? priemon?. Kai vaistai iandien tokie brang?s, ridik?lis kaip maytis, pigus sveikatos kamuol?lis…
Palankiausia temperat?ra ridik?liams yra 16-20C. Kai il?iau, pavyzdiui, polietileniniame iltnamyje vidurdien?, dar nepalaistyti jie uauga per atr?s, kartoko skonio ar kartais net neiaugina akniavaisio. Neskan?s, net pakitusios formos ridik?liai b?na supuolusioje, ne?tr?toje dirvoje ar per tankiai pas?ti. O kaip danai d?l viso to apkaltinama s?klel?…
Dar nepatyr? darininkai peikia s?kl? d?l to, kad ridik?liai vidurvasaryje prastai uder?jo akniavaisiai lyg kempin?, jokio sultingumo. O pamirta, jog ridik?lis iaurietis, jam vasar? per daug viesos ir ilumos. Tod?l ridik?lius s?jame anksti pavasar? ar rudeniop. Tada ir s?kla bus gera!
Dar dvi paprastas tiesas verta inoti darininkui, auginan?iam ridik?lius. Pirma juos reikia danai laistyti, o kartesn?mis dienomis, ypa? iltnamyje, net kas dien?. Ir kad permirkt? emel? bent per sprind?. Antra azoto tr?omis ridik?li? patartina visai netr?ti. Tuo labiau, kad j? vegetacija trumpa, nesp?s azotu pasinaudoti, jo suvirkinti. Daniausiai tik veli? lapij? iaugins, bet ne akneles.
Keli odiai apie kai kurias naujas veisles. FARAON ?ekika veisl?, augintina iltnamiuose ir po dangomis. akniavaisiai stamboki, apie 25 g svorio, viesiai raudoni, vidus baltas, velnaus skonio. APACHE H ankstyvas pranc?zikas hibridas. Tinka auginti nuo pavasario iki rudens. akniavaisiai 4-5 cm ilgio, raudoni su baltu galiuku, malonaus skonio. Po kurio laiko galime auginti ir m?s? taip pam?gtus ankstyvus lietuvikus ridik?lius ARA, kuri naujai atestuota ir pripainta konkursiniuose bandymuose.
Ir dar vienas patarimas. Ankstyv?j? darovi? lysv?je patartina s?ti kelias ridik?li? veisles. Vien? ankstyv?, kit? vidutinio ankstyvumo, tre?i? v?lyv?. Taip neperaug?, neapkart? ridik?liai m?s? stal? diugins net tris savaites.
GRIE?IAI NEPELNYTAI PAMIRTI
Grie?iai m?s? alyje nepelnytai primirta darov?. Tik emaitijoje j? daugiau auginama, ten s?tiniais vadinami. Kai kas mano, kad tai paarin? kult?ra, o ne darov?. Ta?iau geltonakniai grie?iai maistui auginami jau keli imtme?iai, ypa? jie m?gstami Skandinavijos alyse, Kanadoje, Latvijoje. Tai vertinga darov?, vien vitamino C juose apie 40 mg, labai daug kalio. Teigiama, kad i darov? pasiymi dietin?mis savyb?mis ir tinka diabetikams.
Lengva grie?ius auginti. Jie nebijo emos temperat?ros, dygsta esant 2-3 oC, iken?ia iki -4 oC alnas. Tai viena i nedaugelio darovi?, auganti net r?g?ioje dirvoje, kurios pH 4,5-5. Grie?ius galima sodinti ar s?ti tiesiai ? dirv?. Ankstyvam derliui geriau usiauginti daig?.
Auginant grie?ius blogai daroma, kad anksti pasodinus v?luojama nuimti derli?. Grie?iai perauga, b?na kieti, neskan?s. Prasto skonio grie?iai uauga, kai pritr?ksta dr?gm?s, tod?l b?tina juos palieti. Visa tai inant, iemai skirtus grie?ius patartina sodinti ar s?ti v?liau, iki liepos pradios. Tada dare atsiranda vietos po nukast? ankstyv?j? bulvi?, nuraut? ridik?li?, krap?.
RENKAM?S PAARINI? RUNKELI? VEISL?
Danai perkant klausiama, kuri paarini? runkeli? veisl? geriausia. Bandymuose net 1,5-2 kartus derlingesni u kitas veisles gana populiar?s olandiki BRIGADIER. ios veisl?s akniavaisiai labai stamb?s, didesn? j? dalis vir em?s, jie lengvai iraunami. Nors j? s?kla brangoka, manome, kad derlius deimteriopai atperka jos kain?.
Viena seniausi? Lietuvoje auginam? veisli? EKENDORFO GELTONIEJI. akniavaisiai cilindro formos, palyginti nedideli apie 1-1,5 kg. Didioji dalis akniavaisio, net trys ketvirtadaliai, auga em?s paviriuje, tod?l labai lengvai iraunami. Gal tod?l jie labai m?gstami garbaus amiaus augintoj?.
Dar kai kas ieko raudonos spalvos paarini? akniavaisi? ROTE VALZE. Bet jie liko neatestuoti ir jau trejet? met? j? s?kla nebeauginama. Pana?s ? juos lenkiki REKORD POLE. akniavaisiai stamboki, raudoni, ?smaugto cilindro formos. Runkeli? pavirius lygus, tod?l irovus neem?ti. Labai gerai laikosi kaupuose ir saugyklose.
KAIP TR?TI MA? DAR??
Pirmas labai paprastas patarimas darov?ms tik dar? tr?os. Bet danas jo nepaiso, tr?ia darus per ilgus deimtme?ius priprastomis tr?omis superfosfatu, kalio chloridu ar net kalio druska. Superfosfato fosforas silpnai tirpsta, nepatenkina greitai augan?i? darovi? poreiki?. O kalio chloridas ar kalio druska darov?ms, iskyrus burok?lius, i viso netinka.
Tikrosios darovi? tr?os kompleksin?s. Jose yra visi augalui reikalingi makro ir mikroelementai ne tik azoto, fosforo, kalio, bet ir magnio, sieros, boro, molibdeno. Dar subalansuotu, augalams reikalingu santykiu. Juk darov?ms reikia ypa? ger? augimo s?lyg?. Ekonominiu poi?riu paskai?iuokime, kiek kainuoja s?kla, chemikalai ir rav?jimas? Taigi, i per maai patr?to daro nelaukime gero derliaus.
Kitas danas klausimas m?las ar kompleksin?s tr?os. Ta?iau kompleksin?se tr?ose yra visi tie patys augalui reikalingi maisto elementai kaip ir m?le, tik be piktoli? s?kl?. Ivada paprasta neapsunkinkime pavasario darbyme?io. Neb?tina tr?ti darovi? m?lu, ypa? maame eimos dare.
Nemanykime, kad m?las bloga tr?a. Be jo prastesn?s galulauk?s ar sm?lyno nesukult?rinsi. ?ia ne tik m?lo, dar ir durpi?, o r?gtesn?je dirvoje ir kalki? prireiks. Ta?iau gerai sukult?rintame sklypelyje galime apsieiti ir be jo. Dar paskai?iuokime, kiek prie didesni? miest? kainuoja m?lo maina danai kelis imtus lit?. Palyginimui, norvegikos daro tr?os hydrokomplekso 25 kg maias kainuoja 85 Lt ir jo eimos darui uteks dvejiems metams. O kiek vargo m?l? atsiveti, apkasti, rav?ti ?veistas piktoles…
Beje, Vakar? alyse m?las dar? laukuose beveik nenaudojamas. Per brangu po to inaikinti piktoles. Organin?s mediagos dirvoje pagausinamos s?jant ir apariant sideralines kult?ras balt?sias garsty?ias, rapsus, rugius, miinius su anktiniais. Tankiame pas?lyje piktol?s suvargsta, nesubrandina s?kl?. Ir dar ie augalai aknimis i gilesni? dirvos sluoksni? ? armen? maisto mediagas pakelia. Dviguba nauda!
Darov?s nevienodai paima i dirvos maisto mediag?, ir ? tai reikia atsivelgti. Antai kop?stams reikia pusantro karto daugiau maisto mediag? nei burok?liams ir du kartus daugiau nei svog?nams. Kad b?t? darininkui m?g?jui lengviau susiorientuoti, pateikiame vidutines tr?? normas naudojant daro tr?? hydrokompleks?.
ias tr?? normas tre?daliu galime sumainti gerai sukult?rintoje dirvoje. Ir prieingai, nederlingoje dirvoje tre?daliu padidinti. Taip pat tr?? normas galime mainti, jei darovi? pries?lis buvo tr?tas m?lu arba auginti dobilai, kurie ymiai pagerina dirv?.
