Adventiniai skaitymai Ariogalos bibliotekoje

Siųsti Versija spausdinimui

Prabėgę metai buvo kitokie, mūsų greitam pasauliui neįprasti, privertę sulėtinti tempą, stabtelėti, pakeitę kasdienę veiklą. Ariogalos biblioteka ne išimtis: gyvus pasimatymus, knygų aptarimus su skaitytojais pakeitė pokalbiai telefonu ir bekontaktis knygų išdavimas. Džiugu, kad literatūros poreikis mumyse išlieka visais gyvenimo atvejais.
Kadangi negalėjome pakviesti skaitytojų kartu su mumis uždegti advento žvakelių bibliotekoje, džiaugiamės galėjusios pasidalinti virtualiais skaitymais Raseinių Marceilijaus Martinaičio viešosios bibliotekos Ariogalos miesto filialo „Facebook“ puslapyje.
Adventas – ramybės, susikaupimo, ne tik namų, bet ir minčių apsivalymo, praturtinimo metas, tad 4 dalių virtualiuose skaitymuose „Per tylųjį adventą…“ stengėmės tai perduoti mūsų skaitytojams, na, o šiuo atveju – klausytojams.
Pirmąjį advento sekmadienį uždegusios Pranašo, arba Vilties, žvakę, skaitėme ištrauką iš norvegų rašytojos Maja Lunde knygos „Sniego sesė“. Nors šis nepamirštamas kalėdinis pasakojimas ne vien apie džiaugsmą, bet ir apie liūdesį, netekties skausmą, tačiau pasirinkta ištrauka nukėlė mus į šiltus vaikystės prisiminimus, kvietė prisiminti Kalėdoms kepamų sausainių ir tikros miško eglės kvapus, džiuginančius mūsų širdis. Ištraukoje išgirdome tėvų rūpestingumą ir meilę, šeimos buvimą kartu, nuoširdumą. Tai dalykai, atnešantys mums tikrąjį šv. Kalėdų pajautimą.
Antrąjį sekmadienį advento vainiko viduryje uždegusios Betliejaus žvakę, skaitėme Neringos Vaitkutės apsakymą „Laiškas Kalėdų Seneliui“. Šis apsakymas jautriai ir švelniai beldžiasi į mūsų sąmonę primindamas, kad ne daiktai ar dovanos daro mus laimingus, o galėjimas būti su brangiais žmonėmis, kartu patylėti, prisiglausti, išgerti arbatos ar pasidžiaugti ne pirkinių, dovanų gausa, o mažais stebuklais, meile ir dėmesiu vienų kitiems. Juk tai ir yra tikroji advento prasmė.
Degdamos trečiąją Piemenėlių, arba Džiaugsmo, žvakę, mūsų skaitytojus kvietėme paklausyti Violetos Palčinskaitės „Pusnynų pasaką“, kuri ir mažą, ir didelį su šypsena veide nunešė į gražiausią žiemos sapną – baltą, purų, stebuklingą. Dėkojame ariogališkiui Dariui Žvirbliui už nuotraukas, kuriose užfiksuotos sniegu puoštos Ariogalos gatvės ir gatvelės, jomis galėjome praturtinti adventinius skaitymus.
Plevenant ketvirtajai Angelų, arba Meilės, žvakės liepsnelei, sveikinome visus su artėjančiomis šv. Kalėdomis, linkėjome stiprios sveikatos, laimės ir dėkodamos skaitytojams už draugystę ir bendradarbiavimą skaitėme lietuvių poetų Ramutės Skučaitės bei Martyno Vainilaičio eilėraščius „Sidabrinė pasaka“ ir „Kūčių vakaras“. Juose Kūčių ir šv. Kalėdų dvasia jaučiama visai šalia. Šiuos eilėraščius sieja jaukus, lietuviškų papročių kupinas pasiruošimas didžiosioms žiemos šventėms, mums visiems svarbūs namai, kuriuose esame mylimi ir laukiami, minimi neatsiejami Kūčių valgiai, tokie kaip aguonpienis, kisielius, kūčiukai, o svarbiausia – tikėjimas, viltis, tyrumas ir angelo globa.

D.Kveškevičienė, D.Ališauskienė,
Ariogalos bibliotekos darbuotojos

Komentarų nėra