SKAITYTOJO LAIŠKAS
[1]
Turi, žmogau, problem?, tai griebk j? už rag? ir nepaleisk iš rank? tol, kol nepasieksi savo, nes jei nors truput? suabejosi, atsipalaiduosi ar kitaip parodysi savo silpnum?, – esi žuv?s. Šito tik ir laukia klerkai, nuo kuri? malon?s priklauso tavo problemos sprendimas. Saky?iau kitaip – jie patys tampa ne tik tavo, bet ir vis? m?s? problema, nes, dangstydami savo nekompetencij?, ar nusikalstam? aplaidum?, randa šimtus pasiteisinim?, iš kuri? pats populiariausias – n?ra pinig?. Štai toki? pseudospecialist? d?ka jau daugiau nei 40 met? j? darbo broko ?kaitais tapo ne vienas ir ne du ariogalie?iai, o visi buv? ir esami Šlait? gatv?s gyventojai.Dar apie 1970-uosius Ariogala ?m? smarkiai pl?stis. Nors jau nebuvo rajono centras, ta?iau melioracijos d?ka iš vienkiemi? išvaryti ar iš visos Lietuvos suvažiav?, turtingesni bei apsukresni vietiniai, steng?si pasistatyti savo b?st?. Kadangi tuo metu visa žem? buvo valstybin?, tod?l klerkai j? dosniai dalino lyg nuosav?, neatsižvelgdami ? vietini? ariogalie?i? senas valdas. Nukarpyt? vald? vietoje ir atsirado Šlait? gatv?, o tiksliau – b?simasis akligatvis.
Ariogalos generalinio plano tuometiniuose br?žiniuose ji puikuojasi kaip normali 6 m plo?io gatv?, abiem galais išeinanti ? P. Cvirkos gatv?, ta?iau tik popieriuje.
Tuometiniai architektai išdalino sklypus, o kaip vyksta statybos ir kaip žmon?s kankinasi ? akligatv? veždami statybines medžiagas, jiems buvo ,,dzin“.
Apie savo vargus gali papasakoti tik tie, kurie juos patyr?. Kol nejudr?s pareig?nai pagaliau sujudo, jau buvo šaukštai po piet?, nes kitame b?simos gatv?s gale P. Cvirkos gatv?s gyventojai sugeb?jo ne tik užsitverti tvor?, bet ir pastatyti garaž?. Iš gatv?s liko tik karikat?ra, viename gale virtusi p?s?i?j? taku, o kitame – vos ?manomu prasilenkti dviems lengviesiems automobiliams keliuku (ir tai tik vasar?). Žiemos m?nesiai virsta tikru košmaru ne tik gyventojams, bet ir komunalininkams, nes šiukšliavež? tenka varyti atbul? kelis šimtus metr?. Gyventojai malkas priversti ruošti tiesiog gatv?je, nes kiemai – per maži ir užver?iami ?važiavimai ? garažus. O k? daryti tiems, kurie gyvena ties siauriausia akligatvio vieta?
[2]Tokios žmoni? problemos pasirod? ne?veikiamos m?s? valdininkijai jau keturiasdešimt met?. Tiesiog ne?tik?tinas aplaidumas sprendžiant gyventoj? skundus.
Antras akligatvis, o tiksliau patin? situacija, susidar? kitame Ariogalos gale, J. Bili?no gatv?je. Dar esant Ariogalos rajonui, viena darbšti moterišk? Vytauto ir J. Bili?no gatvi? kampe pasistat? nediduk? m?rin? nam?. Visas sklypas atsid?r? Bili?no gatv?je, kuri tuo metu buvo kreiva, siaura ir panaš?jo ? šunkel?, tod?l niekas nekreip? d?mesio, kai moteriškei girtuokl?liai užtv?r? ir gerokai iškraipyt? „girt?“ tvor?. Po savinink?s mirties valda atiteko tolimiems giminai?iams, kuriems buvo liepta tvor? nukelti, nes gatv? tur?jo b?ti platinama. Kitame sklype nam? perstat?s A. Mamaitis tvor? patrauk? pagal reikalavimus, o senukai vis dels?, kol vienas j? numir?, ir namas buvo parduotas jaun? mokytoj? šeimai. Naujieji savininkai suskubo padaryti sklypo geodezinius matavimus, nors buvo ?sp?ti apie gatv?s platinim?, ribas nurod? pagal iškraipyt? tvor?. Ariogaloje geodezinius matavimus atlikdavo toks ponas Špokas, kuriam buvo vienodai, ar gatv? siaura, ar kreiva, jis net sugeb?jo viename Kaln? gatv?s sklype ribas nutiesti per storo klevo vidur?. Taigi, visuomeninis interesas jo visai nedomino nei ?ia, nei Šlait? gatv?je, tod?l ramia s?žine pakišo plan? suderinti tuometiniam seni?nui Albertui Valiušiui, o šis per žioplum? lengva b?diškai pasiraš?.
Kilo skandalas – kitoje gatv?s pus?je esan?ios valdos savinink? papraš? nukelti tvor?, nes ne?važiuoja ? savo kiem? su traktorine priekaba atbulomis. Tada ir išaišk?jo, kad dalis gatv?s privatizuota. A. Valiušis b?damas kaltas visaip suko uodeg? ir bijojo spr?sti ši? problem?, tod?l kaimyn?s skundai pasiek? net Vyriausyb?s kancler?. Pagal netobulus Lietuvos ?statymus – kur geodezininkas, nors ir suklyd?s, ,,br?kštel?jo“, ten jau šventa nuosavyb? ir, norint j? paimti visuomeniniams poreikiams, reikia išpirkti. Kol vyksta derybos, gudrie ji mokytojai patvor? apsodino keruž?mis pušait?mis. Kuo jos didesn?s, tuo patvorys brangesnis. Gird?jau, jog už j? buvo paprašyta net keliasdešimt t?kstan?i?, ta?iau Savivaldyb?s iždas tuš?ias tokiems reikalams, tad pušel?s auga toliau, o gatv?s atkarpa vis labiau panaš?ja ? pamišk?s šunkel?.
Jei valdininkai b?t? ne butaforiniai, o tikras galias turintys miesto šeimininkai, tai visi šios istorijos kaltininkai b?t? atitinkamai ?vertinti. B?t? mano valia, aš juos nubaus?iau už tai, jog pušel?s pasodintos per arti gatv?s, kit? kart? – jog kreiva tvora gadina miesto vaizd?, tre?i? kart? – jog patvoryje auga piktžol?s. Kai nupurkšt? piktžoles (kaip padar? pernai) – baus?iau už žal? gamtai. Kai paaugt? pušel?s – baud? padvigubin?iau. Taip b?t? papildytas biudžetas, o jie patys atb?gt? prašyti, kad tas patvorys b?t? nacionalizuotas.
Taigi, s?km?s ponai valdininkai!
Parodykite, k? sugebate, kiek galite ir kiek turite noro pad?ti nepatogumus patiriantiems Šlait? ir J. Bili?no gatvi? gyventojams.