Antanas Gedminas

Versija spausdinimui

Viktoras VITKUS

1927-07-08 Jurbarko (buv. Raseini?) rajone, Bebirv? kaime gim? vienas pirm?j? Raseini? krato profesionali? menotyrinink?, dailininkas Antanas Gedminas. eimoje augo dar trys jaunesni broliai:

Zigmas bei dvynukai Vytautas ir Jonas. 1933m. eima persik?l? ? Paskyn? kaim? netoli Vadgirio, kur prad?jo ?kininkauti 7,75 ha em?je. Nuo1935m. Antanas prad?jo lankyti Vadgirio pradios mokykl?. 1940m. jis prad?jo mokytis Raseini? gimnazijoje, ta?iau karo metu jai sudegus, 7 klas? lank? Ervilko gimnazijoje. Gimnazij? (8 kl.) sidabro medaliu jis baig? Jurbarke. 1946 metais ?stojo ? Kauno taikomosios ir dekoratyvin?s dail?s institut?, kur studijavo monumentali?j? tapyb? (fresk? mozaik?). ?ia jam d?st? garsieji dailininkai J. Vatys, J. ileika, L. Kazokas, R. Kalpokas, V. Kairi?ktis, A. muidzinavi?ius ir kt. Gal b?tent ?ia V. Kairi?k?io d?ka jis susidom?jo menotyra.

1952 metais jis apgyn? diplomin? darb? fresk? Pj?ties pabaigtuv?s (darbo vadovas J. Jukonis).

Kur? laik? A. Gedminas dirbo instituto Dail?s istorijos katedros vyr. laborantu. 1957 m. rugs?j? prad?jo dirbti Minties leidyklos vyriausiuoju dailininku, reik?si knyg? grafikos srityje. 1960 metais prad?jo dalyvauti parodose, o 1964m. tapo Dailinink? s?jungos nariu.

Tuo pa?iu metu publikavo straipsnius menotyros tematika Tiesoje, Literat?roje ir mene, Pergal?je, Naujose knygose, Techniniame biuletenyje.

1966 m. kartu su R.Gibavi?iumi pareng? labai reikming? lietuvi? dailei album? Knyga ir dailininkas. 1957-1969 m. dailininkas dalyvavo 9 parodose, apipavidalino 265 leidinius, para? 104 straipsnius dail?tyros klausimais. Daugiausiai d?mesio skyr? Lietuvos grafikos raidai. Gana produktyvus buvo ir jo gyvenimo paskutinis deimtmetis (1969 1978 m.): jis apipavidalino 123 knygas, k?r? plakatus ir para? 44 menotyrinius straipsnius, pie? atvirukus, kvietimus, emblemas ir panaiai. Geb?jo spaudai parengti stambius leidinius: album? Lietuvos plakatas (1971 m., kartu su J.Galkumi), para? monografij? Antanas Ku?as. Nemaai publikuota jo parayt? recenzij?. 1978 metais dirbo prie LTSR MA Istorijos instituto Menotyros skyriaus XXa. lietuvi? dail?s istorijos I tomo. Amininkai pamena, kad laisvalaik? jis skirdavo tapybai, bet su darbais parodose nedalyvavo. Tik po A.Gedmino mirties apvalgin?je parodoje 1980-02-14 i?rovai pirm? kart? pamat? jo tapyb?. Didelis d?mesys buvo skiriamas i vaikyst?s at?jusiems peizaams, tarp kuri? ir Raseini? kratovaizdiai. Drob?s nedidelio formato. Daugelis tapybos inov? iskiria 1959 metais jo sukurt? autoportret?. Teigiama, kad tai vienintelis jo portreto anro darbas. Tapyba, kuriai buvo skirti tik reti laisvalaikiai, papildo ir praple?ia A. Gedmino k?rybos diapazon?.

A. Gedminas labai dom?josi betygalikio dailininko grafiko Jono Kuzminskio k?ryba, V. Jucio, A. Ku?o, V. Kisarausko, R. Gibavi?iaus, A. vao, P. Rauduv?s ir kt. ekslibrisais, A. Stokaus vitraais. Antanas Gedminas staiga mir? 1978-12-21 Florencijoje. Po ei? dien? jis palaidotas Vilniaus Antakalnio kapin?se.

Komentarų nėra