2019 vasario
18
Pirmadienis

Paieška

    • Sorry, there are no polls available at the moment.
  • Antanas Gedminas

    Siųsti Versija spausdinimui

    Viktoras  VITKUS

    1927-07-08 Jurbarko (buv. Raseinių) rajone, Bebirvų kaime gimė vienas pirmųjų Raseinių krašto profesionalių menotyrininkų, dailininkas Antanas Gedminas. Šeimoje augo dar trys jaunesni broliai:

    Zigmas bei dvynukai Vytautas ir Jonas. 1933m. šeima persikėlė į Paskynų kaimą netoli Vadžgirio, kur pradėjo ūkininkauti 7,75 ha žemėje. Nuo1935m. Antanas pradėjo lankyti Vadžgirio pradžios mokyklą. 1940m. jis pradėjo mokytis Raseinių gimnazijoje, tačiau karo metu jai sudegus,  7 klasę lankė Eržvilko gimnazijoje. Gimnaziją (8 kl.) sidabro medaliu jis baigė Jurbarke. 1946 metais įstojo į Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą, kur studijavo monumentaliąją tapybą (freską – mozaiką). Čia jam dėstė garsieji dailininkai J. Vatys, J. Šileika, L. Kazokas, R. Kalpokas, V. Kairiūkštis, A. Žmuidzinavičius ir kt. Gal būtent čia V. Kairiūkščio dėka jis susidomėjo menotyra.

    1952 metais jis apgynė diplominį darbą – freską „Pjūties pabaigtuvės“ (darbo vadovas J. Jukonis).

    Kurį laiką A. Gedminas dirbo instituto Dailės istorijos katedros vyr. laborantu. 1957 m. rugsėjį pradėjo dirbti „Minties“ leidyklos vyriausiuoju dailininku, reiškėsi knygų grafikos srityje. 1960 metais pradėjo dalyvauti parodose, o 1964m. tapo Dailininkų sąjungos nariu.

    Tuo pačiu metu publikavo straipsnius menotyros tematika „Tiesoje“, „Literatūroje ir mene“, „Pergalėje“, „Naujose knygose“, „Techniniame biuletenyje“.

    1966 m. kartu su R.Gibavičiumi parengė labai reikšmingą lietuvių dailei albumą „Knyga ir dailininkas“. 1957-1969 m. dailininkas dalyvavo 9 parodose, apipavidalino 265  leidinius, parašė 104 straipsnius dailėtyros klausimais. Daugiausiai dėmesio skyrė Lietuvos grafikos raidai. Gana produktyvus buvo ir jo gyvenimo paskutinis dešimtmetis (1969 – 1978 m.): jis apipavidalino 123 knygas, kūrė plakatus ir parašė 44 menotyrinius straipsnius, piešė atvirukus, kvietimus, emblemas ir panašiai. Gebėjo spaudai parengti stambius leidinius: albumą „Lietuvos plakatas“ (1971 m., kartu su J.Galkumi), parašė monografiją „Antanas Kučas“. Nemažai publikuota jo parašytų recenzijų. 1978 metais dirbo prie LTSR MA Istorijos instituto Menotyros skyriaus „XXa. lietuvių dailės istorijos“ I tomo. Amžininkai pamena, kad laisvalaikį jis skirdavo tapybai, bet su darbais parodose nedalyvavo. Tik po A.Gedmino mirties apžvalginėje parodoje 1980-02-14 žiūrovai pirmą kartą pamatė jo tapybą. Didelis dėmesys buvo skiriamas iš vaikystės atėjusiems peizažams, tarp kurių ir Raseinių kraštovaizdžiai. Drobės nedidelio formato. Daugelis tapybos žinovų išskiria 1959 metais jo sukurtą autoportretą. Teigiama, kad tai vienintelis jo portreto žanro darbas. Tapyba, kuriai buvo skirti tik reti laisvalaikiai, papildo ir praplečia A. Gedmino kūrybos diapazoną.

    A. Gedminas labai domėjosi betygališkio dailininko grafiko Jono Kuzminskio kūryba, V. Jucio, A. Kučo, V. Kisarausko, R. Gibavičiaus, A. Švažo, P. Rauduvės ir kt. ekslibrisais, A. Stoškaus vitražais. Antanas Gedminas staiga mirė 1978-12-21 Florencijoje. Po šešių dienų jis palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.

    Komentarų nėra