Viktoras VITKUS
[1]
1927-07-08 Jurbarko (buv. Raseini?) rajone, Bebirv? kaime gim? vienas pirm?j? Raseini? krašto profesionali? menotyrinink?, dailininkas Antanas Gedminas. Šeimoje augo dar trys jaunesni broliai:
Zigmas bei dvynukai Vytautas ir Jonas. 1933m. šeima persik?l? ? Paskyn? kaim? netoli Vadžgirio, kur prad?jo ?kininkauti 7,75 ha žem?je. Nuo1935m. Antanas prad?jo lankyti Vadžgirio pradžios mokykl?. 1940m. jis prad?jo mokytis Raseini? gimnazijoje, ta?iau karo metu jai sudegus, 7 klas? lank? Eržvilko gimnazijoje. Gimnazij? (8 kl.) sidabro medaliu jis baig? Jurbarke. 1946 metais ?stojo ? Kauno taikomosios ir dekoratyvin?s dail?s institut?, kur studijavo monumentali?j? tapyb? (fresk? – mozaik?). ?ia jam d?st? garsieji dailininkai J. Vatys, J. Šileika, L. Kazokas, R. Kalpokas, V. Kairi?kštis, A. Žmuidzinavi?ius ir kt. Gal b?tent ?ia V. Kairi?kš?io d?ka jis susidom?jo menotyra.
1952 metais jis apgyn? diplomin? darb? – fresk? „Pj?ties pabaigtuv?s“ (darbo vadovas J. Jukonis).
Kur? laik? A. Gedminas dirbo instituto Dail?s istorijos katedros vyr. laborantu. 1957 m. rugs?j? prad?jo dirbti „Minties“ leidyklos vyriausiuoju dailininku, reišk?si knyg? grafikos srityje. 1960 metais prad?jo dalyvauti parodose, o 1964m. tapo Dailinink? s?jungos nariu.
Tuo pa?iu metu publikavo straipsnius menotyros tematika „Tiesoje“, „Literat?roje ir mene“, „Pergal?je“, „Naujose knygose“, „Techniniame biuletenyje“.
1966 m. kartu su R.Gibavi?iumi pareng? labai reikšming? lietuvi? dailei album? „Knyga ir dailininkas“. 1957-1969 m. dailininkas dalyvavo 9 parodose, apipavidalino 265 leidinius, paraš? 104 straipsnius dail?tyros klausimais. Daugiausiai d?mesio skyr? Lietuvos grafikos raidai. Gana produktyvus buvo ir jo gyvenimo paskutinis dešimtmetis (1969 – 1978 m.): jis apipavidalino 123 knygas, k?r? plakatus ir paraš? 44 menotyrinius straipsnius, pieš? atvirukus, kvietimus, emblemas ir panašiai. Geb?jo spaudai parengti stambius leidinius: album? „Lietuvos plakatas“ (1971 m., kartu su J.Galkumi), paraš? monografij? „Antanas Ku?as“. Nemažai publikuota jo parašyt? recenzij?. 1978 metais dirbo prie LTSR MA Istorijos instituto Menotyros skyriaus „XXa. lietuvi? dail?s istorijos“ I tomo. Amžininkai pamena, kad laisvalaik? jis skirdavo tapybai, bet su darbais parodose nedalyvavo. Tik po A.Gedmino mirties apžvalgin?je parodoje 1980-02-14 ži?rovai pirm? kart? pamat? jo tapyb?. Didelis d?mesys buvo skiriamas iš vaikyst?s at?jusiems peizažams, tarp kuri? ir Raseini? kraštovaizdžiai. Drob?s nedidelio formato. Daugelis tapybos žinov? išskiria 1959 metais jo sukurt? autoportret?. Teigiama, kad tai vienintelis jo portreto žanro darbas. Tapyba, kuriai buvo skirti tik reti laisvalaikiai, papildo ir praple?ia A. Gedmino k?rybos diapazon?.
A. Gedminas labai dom?josi betygališkio dailininko grafiko Jono Kuzminskio k?ryba, V. Jucio, A. Ku?o, V. Kisarausko, R. Gibavi?iaus, A. Švažo, P. Rauduv?s ir kt. ekslibrisais, A. Stoškaus vitražais. Antanas Gedminas staiga mir? 1978-12-21 Florencijoje. Po šeši? dien? jis palaidotas Vilniaus Antakalnio kapin?se.