ANTANAS GIRČYS

Siųsti Versija spausdinimui

Viktoras VITKUS

Gimė 1929m., išsilavinimas aukštasis. Ilgametis Nemakščių Martyno Mažvydo vidurinės mokyklos mokytojas. Nuo 1964m. Lietuvos kraštotyros draugijos narys. Išaiškino Pužų piliakalnį. Daug dirbo prie galimos Pilėnų lokalizacijos. Aktyviai dalyvavo Sąjūdžio veikloje. 1992-02-12 įteiktas Sausio 13-osios atminimo medalis. LMMA narys, Raseinių miesto garbės pilietis. Dalyvauja paminklosaugos šviečiamojoje veikloje.

Buvęs kultūros viceministras Naglis Puteikis yra pasakęs, kad paminklosauginis judėjimas visoje Tarybų Sąjungoje, kaip ir Lietuvoje, buvo viena  pasipriešinimo formų. Tokie žmonės kaip A.Girčys profesiniu požiūriu su paminklosauga nebuvo susiję, tad politinės kovos elementas buvo aiškiai juntamas. A.Girčį domina ne tik Lietuvos archeologija, bet ir rezistentų kovos, laikai bei jų likimai. A.Girčys daugiau priskiriamas prie kraštotyrininkų – praktikų.

Jis su mokiniais  šbraidžiojo Nemakščių apylinkių ( ir ne tik jų ) pievas, kalnelius, upelius. Apie šį laikotarpi A.Girčys rašė: “(…) ėmiau lankyti visus Akmenos, Jūros ir Ančios krantinius piliakalnius ir palengva sukaupiau medžiagą Šilalės rajono archeologiniams paminklams aprašyti.“

1979m. kraštotyrininkas artimiau susipažino su Istorijos instituto archeologijos skyriaus vadovu A. Tautavičiumi, kuris tuo metu kasinėjo kelis Nemakščių apylinkės senkapius. Tuomet buvo kalbėta ir apie kitas Pilėnų buvimo versijas. Buvo kalbama apie netoli Sujainių tekančias Upę ir Karužę, apie Paupio ir Kartupių vietoves, Galkaičių piliakalnį bei Trapėnų kaimą. Krescencijus Stoškus rašė: ,,(…) Sovietmečiu intelektualieji sluoksniai labai daug galvojo apie istorinės sąmonės praradimo pasekmes. Tada, kaip žinoma, tapo labai populiarus mankurto įvaizdis, simbolizuojantis žmogų, netekusį istorinės atminties…“ 1990-04-07 tuometinės Raseinių muzikos mokyklos salėje įvyko IV Raseinių Sąjūdžio konferencija, kurios metu iš 15 kandidatų sąrašo rajono Sąjūdžio delegatais (viso 12 ) į LPS suvažiavimą buvo išrinktas ir Antanas Girčys. Delegatai, konferencijos sprendimu, tapo laikinaisiais Sąjūdžio rajono valdybos  bei LPS Raseinių rajono informacinio biuletenio „Dubysa“ redakcinės kolegijos nariais.

Apie Nemakščių mokyklos ir krašto muziejų 2006 metais žurnale „Žemaičių žemė“ A.Girčys rašė: ,,(…) Dėstydamas mokykloje istoriją, ugdydamas jaunus žmonės, nuolat domiesi, kaip puoselėti tautiškumą, kad jaunimas jį natūraliai priimtų, kad tai taptų mūsų gyvenimo įprasta norma“.

Muziejaus kūrimas reikalavo nuoseklaus ir kruopštaus darbo. Jame dalyvavo ne tik mokiniai, bet ir tėveliai. Taip būsimajame muziejuje atsirado girnos, staklės ir kt. Daug triūso ir rūpesčių mokytojas skyrė muziejaus patalpų paieškai ir įrangai. Tik pastačius mokyklos priestatą ir atsilaisvinus dirbtuvių patalpoms, sumanymą pavyko realizuoti. Tačiau ilgai džiaugtis šiomis patalpomis neteko, nes jis buvo grąžintas savininkams. Prie mokyklos buvo pradėtos statyti naujos patalpos. Jas statant prisidėjo daug geros valios žmonių. A. ir R. Girčių dėka šis muziejus pastoviai traukia lankytojus. Jo fonduose dar 2006 metais buvo 510 nuotraukų, 6 vinjetės (tarp jų, ir Lietuvos viršaičių, daryta 1930 m.), 25 albumai, 10 medalių, 47karo trofėjai, 60 banknotų, Xxa. pr. 10 komplektų laikraščių, 22 archeologiniai radiniai, 220 etnografinių daiktų. Lankytojai ras atsiminimų, laiškų iš tremties ir Raseinių arešto namų, tarpukario žurnalų, vadovėlių ir kitų įdomių eksponatų.

2009-05-06 į Raseinių rajono savivaldybės projekto „Molavėnų piliakalnių komplekso išsaugojimas ir pritaikymas kultūros ir viešojo turizmo reikmėms“ priežiūros darbo grupę buvo įtrauktas kraštotyrininkas Antanas Girčys.

Žymesni straipsniai ir darbai:

  1. Šilalės rajono archeologiniai paminklai.
  2. Tiesa karti, tačiau būtina…// Dubysa. 1989-10-19. Nr.7 ( 8 )
  3. Garsiųjų Pilėnų beieškant. // Dubysa. 1989-12-08. Nr. 9 ( 10 ) . Pradžia Nr.8
  4. Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės dainos (kartu su A.Vizbaru)
  5. Nemakščių mokyklos ir krašto muziejus. // Žemaičių žemė. 2006 /1-2 ( 50 – 51 )
  6. Paskutinieji Nemakščių bajorai. // Voruta. 2007-06-01.Nr.12 (630)

1 Komentaras

  1. klaida

    2013 - 10 -19 17:25

    labai gaila, bet kas geriau pazista Girci, apie ji atsiliepia ne kaip. Ir sis zmogus negaletu buti Raseiniu garbes pilietis…..deja,deja, bet jau taip apie ji daug kas atsiliepia. Pirmiausia jo asmenines savybes, kaip kerstingumas nubraukia jo gerus darbus. Kad ir daug darbo idejo i savo muzieju, bet kam jis siandiem reikalingas????? Kodel Tamuleviciaus muzieju visi lanko, nes Leonas yra geros sielos zmogus, turi traukos gyslele, nuosirdus ir neuzgaulioja konkurentu. O jau apie Gircio knyga, tai yra geda skaityti, o dar didesne geda turi buti tiems, kas leido ja isleisti su tokiomis klaidomis ir iskreiptais faktais.