ANTANAS MORKEVI?IUS

Versija spausdinimui

Viktoras Vitkus

Antanas Morkevi?ius – vienas legendin?s grup?s Provincija ?k?r?j?. Jis grojo bosine gitara, dainavo, k?r? tekstus ir muzik?. Buvo grup?s Provincija archyvaru, sukaup? grupi? Provincija, o v?liau ir Rondo didiul? bei unikali? muzikini? ?ra? kolekcij?.

Viktoras Vitkus ( toliau V.V. ) kalbina Antan? Morkevi?i? ( toliau A.M.)

V.V. Antanai, kada ir kur gimei, kur mokeisi?

A.M. Gimiau 1958-05-12 Pasvalio rajone, Pualoto miestelyje. Ten gyveno visa t??io ir mamos gimin?. Pualote gyvenome apie 6 metus, po to isik?l?me ? Panev??. T?velio netekau sulauk?s 1 metuk?, eimoje augome keturiese. Nuo 1965 met? mokiausi Panev?io sporto mokykloje internate, v?liau t?siau mokslus vidurin?je mokykloje.

V.V. Kuri sporto aka tave trauk??

A.M. 1-2 klas?je dom?jausi plaukimu, ?jau ? usi?mimus Panev?io sporto r?m? baseine, 3-6 klas?je lankiau gimnastikos sekcij?, v?liau treneriai atrinkdavo mokinius pagal geb?jimus ir fizinius duomenis ? kitas sekcijas. Taip buvo ugdomas gabus sportui jaunimas.

V.V. Kada prad?jai muzikuoti?

A.M. Sporto mokykloje mok?m?s vienoje klas?je su Gintautu Tautkumi, kuris atvyko i iluvos ir tur?jo didel? nor? sportuoti. Mokykloje buvo ?kurtas estradinis ansamblis. ?ia grojo ir Liudas Rumbutis, v?liau aid?s futbol? Minsko Dinamo ekipoje. Gintautas buvo atsive?s gitar?, beje, jis ir imok? mane groti. Jis kartu su broliu Alvydu jau iluvoje prad?jo muzikuoti. Mokykloje buvo m?s? brazdenimo gitaromis pradia. Grojome usienio roko klasikos k?rinius, Severino Krajevskio dainas.

V.V. Kada at?jai ? Provincij??

A.M. Baigus vidurinius mokslus, teko prad?ti savarankik? gyvenim?. Gintautas taip pat gr?o ? iluv?. Gavau laik? i broli? Tautk?, kad buriasi jaunimo VIA ir reikalingas boso gitaristas. 1976m. ruden? kartu su grupe prad?jau muzikuoti.

V.V. 1977 rugpj??io 31d. koncertavote Kelm?s rajone, auk?n? miestelyje. Gal kelet? odi? apie ? koncert?.

A.M. Buvo pirmasis koncertas, kurio metu padarytas pakankamai kokybikas ?raas. Anks?iau, tarkim Tytuv?nuose, to padaryti nepavykdavo, nes ir tuometin? technika neleido to pasiekti.

V.V. Viename pirm?j? j?s? ileist? buklet? sakoma, kad respublikos muzikiniame gyvenime prad?jote gan?tinai aktyviai reiktis nuo 1980 met?. Jums skirta I-oji vieta rajonin?je estradini? ansambli? api?roje, II-oji respublikiniame Estradin?spolitin?s dainos festivalyje Kaune, I-osios vietos zoniniame Kaimo statybos ministerijos meno saviveiklos konkurse Kaune ir respublikiniame KSM festivalyje Krekenavoje. Ta?iau viena reikmingiausi? grup?s k?rybos gairi? buvo emaitijos taur?s konkursai. Kelet? od? apie tai.

A.M. Tai buvo rimtas ingsnis ? respublikos rengini? vandenis. Visuomet patekdavome ? pirm?j? ketvertuk?. Mes tur?jome tiksl? ?ia dalyvauti. Mus skatino grup?s id?jinio vado Alvydo Tautkaus siekiai tapti populiariems ne tik rajone, respublikoje, bet ir u jos rib?. Koncertin? programa buvo 2 dali?, jos trukm? apie 2 valandos. Ansamblyje buvo 8 muzikant? ritmin? ir pu?iam?j? sekcijos, mums talkino L.Liubeckait?s ok?j? grup?.

V.V. Kaip atsirado Provincijos pavadinimas?

A.M. 1977m. birelio m?nes? koncertavome Kauno profs?jungos r?muose. Prie koncert? kavinuk?je prie hal?s Alvydas pasi?l? sugalvoti grup?s pavadinim? ir j? urayti ant popier?lio. Gintautas pasi?l? Birelio 6, nes t? dien? vyko koncertas, ta?iau galiausiai buvo irinktas mano lapelyje uraytas pavadinimas Provincija.

Kod?l Provincija? A, i Panev?io atvaiav?s ? Raseinius, gal?jau ger?tis ramiu, variu provincialiu miestu. Pramoninis Paneveys toki? emocij? nesukeldavo. Taip ir ukibo tas pavadinimas.

V.V. Be Gintauto ir Alvydo Tautk? bei Ar?no Armono, ir pats raei dainas. Gal iek tiek apie tai.

A.M. Paraiau kelet? k?rini?. Iskir?iau dain?, parayt? savo motinai tarnaujant sovietin?je armijoje Maskvoje, Krasno Presniansko rajone. Buvo toki? moment?, kuomet ?vykiai armijoje tiesiog dusino. is laikotarpis truko kelet? m?nesi?, tod?l tokiomis valand?l?mis gelbst?jo gitara. Taip ir gim? i daina. V?liau, ?raant i? dain?, Gintautas pasi?l? iimti i teksto vien? posmel?, kuris sovietini? ideolog? gal?jo b?ti prieikai traktuojamas. Negal?jo tuometinis kareivis sk?stis gyvenimu ir ilg?tis T?vyn?s.

V.V. Antanai, tikriausiai nesuklysiu sakydamas, kad turi bene didiausi? grup?s Provincija ir grup?s Rondo ?ra? kolekcij?.

A.M. Taip (juokiasi). Kolekcijoje yra ir studijiniai darbai, ir darbiniai ?raai, turintys ne k? maesn? reikm?, ta?iau jie netinka vieajam platinimui. Ne visus juos ir norisi rodyti. Grup?s Provincijos darbiniai ?raai surinkti iki pat 1979 met? emaitijos taur?s konkurso. Atskir? viet? uima vieumon skelbti ?raai.

V.V. Ir dabar ie reti, bet inomi ?raai skamba Raseini? roko klube.

A.M. Dar Provincijos gyvavimo metais man buvo pavesta r?pintis grup?s repertuaro ?raais bei platinimu. Jie pasiek? respublikos paangiosios estrados kompozitorius, diskotekas.

V.V. Nuvilnijo tie senieji muzikavimo laikai. Po to, kaip isiskyr? k?rybos keliai ir Provincija tapo Kauno grupe Rondo, ar tavo gitara neliko kampe?

A.M. Kur? laik? a ir keletas Raseini? muzikant? t?s?me grojim? vestuv?se, nes tiesiog nebuvo daugiau kur muzikuoti. V?liau prad?jau groti tuometiniame TSO estradiniame ansamblyje, kuriam vadovavo Olegas Eitutis. Repetavome Jaunimo gatv?s gyvenamojo namo r?syje. Repetavome ir pas mane namuose, antrajame aukte. Muzikavome gana ilgokai, reng?me inybinius koncert?lius (pvz., Statybininko dienai). Nuo 1996 met?, prad?j?s dirbti siuvimo ?mon?je atrija, dainuodavau ir ios ?mon?s chore. Kartu G.Jegnoru, R.Krivicku buvome susib?r? ? Tenor? trio. 1999 metais kartu su Ar?nu Mickumi, Romu Uusieniu sugalvojome v?l groti. Gavome patalpas repeticijom Kult?ros centre. Vestuv?se nebegrojome, muzikavome savo malonumui, 2000 metais restorane Rasa koncertavome sutinkant Naujuosius metus. Muzikavome apie metus V?liau d?l ?vairi? prieas?i? grup? iiro…

D?koju u pokalb?.

1 Komentaras

  1. A.M.

    2014-10-10 14:33

    T?siu straipsn?….po ketveri? met? ..emigranto duona kai kam buvo skalsesn? u vietin?…tod?l ir iiro….o juk nor?josi groti…