Jonas Brigys,
Raseini? Marcelijaus Martinai?io viešosios bibliotekos bibliotekininkas
[1]Kai mums kyla klausim? apie praeit?, istorini? fakt? ieškome knygose, einame ? bibliotek?. Aišku, kad knygose tikim?s rasti ir pa?i? knyg?, jas saugojusi? bibliotek? istorijos smulkmen?. Gaila, tos viltys išsipildo ne visada – laiko t?km?je nuskendo daugyb? pamiršt? istorij?, likim? ir toli gražu ne visada juos pavyksta atgaivinti. Šiandien pabandykime atkurti kai kuriuos faktus iš jau seniai išnykusio Surmant? dvaro, dingusios jo gausios bibliotekos istorijos.
Šis vietovardis minimas nuo XVI a.
vidurio, ta?iau Lietuvos istorijos analuose jis dažniau aptinkamas nuo XIX a. vidurio. Surmant? pavadinimas dažniau prad?tas min?ti d?l priešpaskutinio (1909 m. balandžio 25 d. jis Surmant? dvar? pardav? Marijonui Paškevi?iui) savininko Antano Medekšos, jo dalyvavimo 1863 m. sukilime.
Raseini? apskrities Girkalnio parapijos Surmant? dvaras buvo Paliesio dvaro palivarkas ir savarankiška valda tapo tik XIX a.
II pus?je, kai 1876 m. lapkri?io 18 d. Paliesio dvar? pasidalijo jo paveld?tojai Antanas Medekša, Stanislava Medekšait?-Paškevi?ien? ir j? pat?vis Andrius Jotautas bei jo s?nus, netikras Medekš? brolis Andrius Jotautas. A.Medekšai atiteko didžioji dvaro dalis – Surmant? palivarkas. Pats A.Medekša iki 1874 m. dvaro valdyme nedalyvavo, nes 1863 m.
[2]aktyviai veik? Citavi?iaus sukil?li? b?ryje ir sukilimui pralaimint pasitrauk? ? Pr?sij?, v?liau gyveno Pranc?zijoje, JAV.
Lietuvos kult?ros istorijoje geriau žinoma A.Medekšos sesuo, aušrinink? S.Medekšait?-Paškevi?ien?, o aktyvaus 1863 m. sukilimo dalyvio biografija ir rašytiniu palikimu Lietuvoje giliau prad?ta dom?tis tik pastar?j? dešimtmet?, prab?gus 100 m. po jo mirties. 2012 m. istorik? Ieva Šenavi?ien? pareng? ir išleido A.Medekšos veikal? „Kunigas Mackevi?ius kaip istorin? asmenyb?. Biografijos kont?rai“. 2013 m.
pasirod? ši? eilu?i? autoriaus parengta ir Raseini? Marcelijaus Martinai?io viešosios bibliotekos išleista knyga „1863 m. sukilimas Raseini? apskrityje. Biografij? žodynas“, joje pateikta vieno iš sukil?li? b?ri? vad? A.Medekšos biografija. 2015 m. atskira knyga išleisti I.Šenavi?ien?s kartu su ambasadoriumi, Lietuvos fotografijos istoriku Dainiumi Junevi?iumi parengti 1864–1865 m. Šveicarijoje, Bendlikone, dienraštyje „Ojczyzna“ išspausdinti A.Medekšos atsiminimai, pavadinti „Sukil?li? b?ri? Žemaitijoje monografija“. Naujausi? ir išsamiausi? A.Medekšos biografijos apžvalg? 2016 m. leidinyje „Archivum Lithuanicum“ (Nr. 18) paskelb? profesor?, hab. dr. Tamara Bairašauskait?, aptarusi didži?j? jo rašytinio palikimo dal?. Anot jos, „Medekša liko mažai pasteb?tas tarp visuomeniškai angažuot? mokslo ir kult?ros žmoni?, nors jo skelbtas ir neskelbtas rašytinis palikimas perteikia Lietuvos visuomen?s keli? ? modern?jim?. Medekša priklaus? negausiai intelektual? grupei, leidusiai laik? dvare, iš provincijos mezgusiai ryšius su viešuoju gyvenimu. Šie žmon?s patys buvo viešumos k?r?jai.“
Nors apie A.Medekš? rašyta, ta?iau m?sli? jo biografijoje vis dar netr?ksta. Istorik? T.Bairašauskait? nustat?, kad jis gim? 1844 m. rugs?jo 10 d. Paliesio dvare Antano Medekšos ir Liucinos Šveikauskait?s-Medekšien?s šeimoje. Nežinia kod?l buvo delsiama, ta?iau tik lapkri?io 26 d. jis buvo pakrikštytas Girkalnio Šv. Jurgio bažny?ioje. 1912 m. M.Davainio-Silvestravi?iaus rašytame nekrologe nurodyta, kad A.Medekša mir? 1912 m. spalio 1 d. Vilniuje, ta?iau Girkalnio parapijos mirties metrik? knygoje rašoma, kad jis mir? rugs?jo 29 d. Tokia data iškalta ir antkapiniame paminkle (už jo nuotrauk? d?koju Stanislovui Feizai) Girkalnio kapin?se. 
[3]Manome, kad š? paminkl?, vienintel? primenant? neeilin? savo laikme?io ir Raseini? krašto asmenyb?, reik?t? ?traukti ? saugom? kult?ros vertybi? s?raš?.
Kult?ros istorik? Meil? Lukšien? raš?, kad 1864 m. birželio 16 d. laiške t?vui Kauno gubernatorius M.Muravjovas praneš? liep?s vien Raseini? apskrityje konfiskuoti 16 priva?i? bibliotek?, tarp j? ir Jotaut? Surmant? dvaro. Toki? sankcij? sulaukta, nes tuometinis dvaro savininkas A.Medekšos pat?vis Andrius Jotautas 1863 m. liepos 9 d. papulkininkio Nazanskio suimtas ?skundus, kad dav? prieglobst? sukil?liams.
Nepaisant ryši? su sukil?liais, Paliesio dvaras su palivarkais konfiskuotas nebuvo, ta?iau sulauk? sekvestro (laikino nuosavyb?s teisi? suvaržymo), kuris panaikintas tik 1867 m. pradžioje. Gaila, ta?iau nepavyko rasti išsamesnio dvaro ir jame buvusio kilnojamo inventoriaus aprašymo, tod?l apie konfiskuot? (?) bibliotek? joki? duomen? n?ra. Vis tik galima prielaida, kad Muravjovo ?sakymas konfiskuoti bibliotek? nebuvo ?vykdytas pažodžiui ir visa biblioteka ar bent jos dalis v?liau sugr?žinta savininkams.
Svarbiausias išlik?s bibliotekos istorijos šaltinis yra 1876 m. sudarytas (prad?tas rengti) ir v?liau kelet? kart? papildytas katalogas antrašte „Katalog zbioru ksiag Antoniego Medekszy uczyniony 27 Lutego 1876 roku w Surmontach“. Sp?jamai paties savininko ranka surašytas bibliotekos katalogas jau XXI a. naudotas kaip tam tikras etalonas, nustatant kit? A.Medekšos darb? autoryst?, nors iš pirmo žvilgsnio jame suregistruotos knygos ?rašytos ne viena ranka. M?s? manymu, paties A.Medekšos ranka rašyta tik dalis katalogo, pavyzdžiui, 1893 m.
papildymas, taip pat pa?ioje katalogo pabaigoje (ne anks?iau kaip 1909 m.) ?rašytos 11 knyg?.
Nors katalogas negali atskleisti daugelio bibliotekos formavimo ir jos likimo m?sli?, ta?iau vis tik leidžia susidaryti bent dalin? jos vaizd?, atspindi j? komplektavusio asmens (asmen??) prioritetus. Neabejotina, kad dalis knyg? buvo ?sigytos paties A.Medekšos gyvenant emigracijoje, ta?iau didžioji dalis leidini? yra lenk? kalba ir išleisti XIX a. Vilniuje, taip pat Varšuvoje ir kituose Lenkijos miestuose, nors yra ir Rusijos miestuose išspausdint? knyg?. Kita vertus, užsienyje, pavyzdžiui, Paryžiuje, leistos knygos bibliotek? papild? ir po 1876 m. Bibliotekoje buvo palyginti nemažai sen?, iki XIX a. išleist? knyg?, o tai liudija bibliofilinius savininko polinkius.
Kataloge minimi bent keturi XVI a. leidiniai, taip pat aštuonios XVII a. ir dvidešimt penkios XVIII a. išleistos knygos. T.Bairašauskait? užsimin? apie bibliotekoje buvusias lietuviškas knygas: Motiejus Wo?onczewskis, „Zemajtiu Wiskupiste“, Wilniuj, 1848, t. 1–2; D.A.Koropczewskij, K.Jokantas, „Urwinis žmogus“, Wilnius, 1905; J.Basanavi?ius, „Lenkai Lietuvoje“, Chicago, 1903; Dvi moteri, „Parduotoji laim?“, Vilnius, 1905; „Draugija. Literat?ros, mokslo ir politikos m?nesinis laikraštis“, 1907 m. komplektas. Matyt, prie toki? leidini? reikia priskirti 1868 m. Jono Juškos Peterburge išleist? lietuvi? liaudies dain? rinkin? (?.????????, „????????? ???????? ?????“) bei sp?jam? XVII a. K.Širvydo „Dictionarium trium linguarum“. Tikriausiai Surmant? dvaro bibliotekoje tur?tas šios knygos egzempliorius buvo be titulinio puslapio, nes jis ?rašytas be leidimo datos kaip „antikvarinis“ „lenk?–lotyn?–lietuvi?–žemai?i? kalb? žodynas“. Toki? antikvarini? leidini? yra ir daugiau, kai kuri? nurodytas tik sp?jamas leidimo amžius.
Beveik pus? katalogo (faktiškai ir inventorin?s knygos) sudaro ? aštuonis skyrius išskirstyt? knyg? s?rašas. Kataloge išskirti aštuoni skyriai. Pirmiausia suregistruota grožin? literat?ra (a. – proza (su 1893 m. papildymais 99 pavadinimai) ir b. – poezija bei dramaturgija (38 pavadinimai)), nors šis skyrius anaiptol n?ra pats gausiausias. Toliau eina t?stiniai periodiniai leidiniai (19 pavadinim?). Po to rikiuojasi medicinai, higienai skirti leidiniai (15 pavadinim?) ir t. t. Komplektuojant bibliotek? daug d?mesio skirta informaciniams leidiniams – enciklopedinio pob?džio leidini? suregistruoti 42 pavadinimai (su papildymais), 32 pavadinim? knygos priskirtos teis?s mokslams, heraldikai. Antr? katalogo dal? sudaro „ner?šiuotos“, tik suinventorintos knygos.
Biblioteka tur?jo tam tikr? nuosavyb?s ženkl?, j? 1984 m. apraš? Vincas Kisarauskas. Tai buvo ne v?liau kaip 1893 m. sukurtas spaudas – 21×36 mm skersmens ovalaus r?melio viduje ?rašas „? / Ant. Medeksza / Surmonty gub. Kow.“, tuo metu buv?s V.Kisarausko asmeniniame rinkinyje. Iki tol, kaip liudija išlik? egzemplioriai, jis savo leidinius žym?jo rankraštiniu ?rašu „Ze zbioru Ant. Medekszy“. Katalogo gale yra tam tikras baigiamasis ?rašas, liudijantis kad bibliotekoje buvo 851 pavadinimo leidinys. M?s? skai?iavimais, buvo 842 pavadinim?
1 172 tomai knyg? ir periodini? leidini? komplektai. Bet kuriuo atveju, biblioteka tuo laiku buvo gana didel? ir tikslingai sukomplektuota, t? liudija ?vairi? mokslo šak? leidiniai, dominav? šiame knyg? rinkinyje. Tai nebuvo provincijos dvarininko laisvalaikiui skirt? knyg? rinkinys, o rimto mokslinio darbo instrumentas.
Gaila, bet katalogas negali atsakyti ? klausim?, koks buvo tolesnis bibliotekos likimas. Kaip min?ta, 1909 m. A.Medekša Surmant? dvar? pardav? M.Paškevi?iui. 1915 m. per Pirm?j? pasaulin? kar? dvaras labai nukent?jo – sudeg? penki gyvenamieji namai, penki tvartai, keturios daržin?s. Nežinia, kur tuo metu buvo dvaro biblioteka – gal ji buvo perkelta ? Palies? pas S.Paškevi?ien?? Neatmestina, kad persik?l?s (?) ? Vilni? A.Medekša pats išsivež? bibliotek?. Pažym?tina, kad 1876 m. turto dalyb? akte ?rašyta, kad dvaro nuosavyb?s dokumentai (matyt, dvaro archyvas) tur?jo b?ti saugojamas pas A.Medekš?.
Padedant knygotyrininkui, Vilniaus universiteto docentui dr. Tomui Petreikiui, pavyko nustatyti, kad išliko bent keletas Surmant? dvaro bibliotekos knyg? ir jos dabar saugojamos Lietuvos moksl? akademijos Vrublevski? bibliotekoje bei Lietuvi? katalik? mokslo akademijos bibliotekoje. Taigi yra vilties, kad ateityje apie bibliotek? ir jos likim? sužinosime daugiau.