Apie pieną, kisielių ir alų

Arūnas DAMBRAUSKAS [1]

Iki šiol dar galima išgirsti senovišką posakį, apibūdinantį sotų gyvenimą – pieno upės ir kisieliaus krantai. Savivaldos rinkimams besirengiantys politikai, manau, be jokios sąžinės graužaties galėtų rinkėjams žadėti pieno upes ir kisieliaus krantus, nes pienas ir kisielius dabar yra labai jau pigūs produktai – turtingesnis politikas jų gali tikrai prikaupti upes ir išmaudyti jose rinkėjus.Atvirai kalbant, pienas ir kiselius tai tokie dalykai, kurių kai kam ir dykai neįpirši. Tam tikra dalis rinkėjų kur kas labiau apsidžiaugtų, jei jiems būtų žadamos alaus upės ir traškučių krantai arba degtinės upės ir cigarečių krantinės. Gali būti, kad pieno ir kisieliaus mėgėjų yra likę labai nedaug, tad, kaip bežiūrėtum, žadėti pieno ir kisieliaus – beprasmiškas sumanymas.