2020 sausio
20
Pirmadienis

Paieška

    • Sorry, there are no polls available at the moment.
  • Apie vandenį: tyrą ir drumstą

    Siųsti Versija spausdinimui

    Nijolė PETROŠIŪTĖ

    Šiandien visam pasauliui aktyviai diskutuojant apie gėlo vandens išteklius ir jų išsaugojimą, viena sodietė iš gretimo Kelmės rajono paskambino vėlų vakarą ir išgąstingu balsu paprašė paaiškinti, iš kur į jos kibirą įkrito… driežas. Sako, leidau vandenį iš krano tvarte, o į kibirą pliumpt driežas ir įkrito. Ir netgi gyvas. Kaip tai galėję atsitikti, jei vanduo – iš vandentiekio? Tai ir paakino pasekti vandens kelionę nuo gelmių iki stalo.

    Pasigirti negalime

    Savivaldybės ekologas Vytautas Oržekauskas  primena, kad šiandien gėlo vandens išteklių bei jo apsaugos problema yra viena opiausių pasaulyje. Lietuvoje, atrodo, tokios bėdos nėra – jau ko ne ko, bet vandens mes tikrai nepristigsime. Deja, specialistai, mokslininkai jau seniai muša pavojaus varpais: vandens gal ir nepristigsime, tik kažin ar jį gerti benorėsime ir ar begalėsime. „Vanduo yra valstybės ir visų gyventojų turtas, o kiekvieną turtą reikia tausoti ir saugoti. Ypač tą turtą, nuo kurio priklauso ne tik mūsų sveikata, bet ir gyvybė. Ypač būtina saugoti tą vandenį, kuris atiteka per giluminius gręžinius“, – rodos, visiems žinomas tiesas primena didelį žinių bagažą ir gyvenimo patirties turįs ekologas Vytautas.

    V. Oržekauskas sako, kad Raseinių rajonas gėlo požeminio vandens ištekliais pasigirti negali: „Rajone išgręžtų požeminio vandens gręžinių mažiausias gylis – 24 metrai, o jo debitas – tik 2,4 kub. m/val. Giliausias gręžinys – 300 metrų, kurio debitas – 11,8 kub.m/val. Tai reiškia, kad toks debitas didesnių gyvenviečių, tuo labiauAriogalos ar Raseinių miesto poreikių patenkinti negali.“ Tai ką daryt?

    Ieškoti ir rasti

    V. Oržekauskas sako, kad esą akivaizdu, ką reikia daryti – ieškoti ir rasti. Ne vienerius metus Raseinių miesto ribose buvo ieškoma požeminio vandens, deja, lūkesčiai nepasiteisino, todėl žvalgybiniai darbai buvo nutraukti. Tik prie Dubysos, ten, kur kolektyviniai sodai, žvalgybiniai darbai davė lauktų rezultatų. Bet kiek kainuoja vandenėlis, jei jį reikia šitokį kelią iki miesto atvesti? Vadinasi, raseiniškiai geriamąjį vandenį turėtų itin branginti ir saugoti jį nuo bet kokios taršos.

    Daug dokumentų, o naudos?

    V. Oržekauskas išvardina daug dokumentų, reglamentuojančių gręžinių eksploatacijos, sanitarinės apsaugos, gręžinių likvidavimo ir pan. klausimais. Deja, kartais įstatymai nueina savo keliu, o gyvenimas – savo, taip ir nesusitikdami. Ypač aštrios su gėlu vandeniu susijusios problemos tapo po Nepriklausomybės, kuomet privatizuojant žemės ūkio bendrovių turtą buvo privatizuoti ir vandens gręžiniai, atiduoti žmonėms už pajus, kaip ir bet kuris kitas kolchozų ar tarybinių ūkių turtas. Hidrogeologijos tarnybos duomenimis, iki 1995 metų Raseinių rajone buvo išgręžti 325 gręžiniai, iš kurių 218 buvo kolūkių ir tarybinių ūkių teritorijose. Juos įrengti buvo užsakiusi Tauragės teritorinė vandens tiekimo įmonė. Laikui bėgant vieni gręžiniai buvo likviduoti, jų vieton gręžiami kiti, tačiau bendras gręžinių skaičius, pasak V. Oržekausko, nepasikeitė. Dalis gręžinių buvo perduoti komunalinių paslaugų įmonėms, o įsikūrus UAB „Raseinių vandenys“ – šiai bendrovei.

    Atliko inventorizaciją

    V. Oržekauskas sako, kad vienas svarbiausių uždavinių, iškilusių po santvarkų keitimosi, buvo tiksliai ir labai atsakingai suskaičiuoti visus rajono teritorijoje esančius vandens gręžinius bei įvertinti jų būklę, t. y. atlikti inventorizaciją. Paaiškėjo, kad net 112 gręžinių yra nenaudojami, bešeimininkiai. Inventorizacijos duomenys buvo pateikti LR Geologijos tarnybai ir Aplinkos ministerijai. „Praėjo beveik dešimtmetis, bet per tiek metų nė vienas tokio gręžinio savininkas taip ir nebuvo išaiškintas, nebuvo duotas nurodymas gręžinį sutvarkyti, užkonservuoti ar likviduoti. Bešeimininkių gręžinių sąrašo tai kontroliuoti turinčios institucijos mums nėra pateikusios iki šiol. Išeitų, kad tokių gręžinių nė nėra. Deja…“ V. Oržekauskas sako, kad problemos nematymas anaiptol nėra problemos sprendimas. Keičiantis gamtinėms sąlygoms, didesnė dalis neveikiančių gręžinių priskirtini keliantiems didelę riziką, nes laiku jų nesutvarkius, nelikvidavus, neužkonservavus ar pan., galima požeminių vandenų tarša. „Yra atvejų, kai siurblinių išardytos gręžinių žiotys susilygina su reljefo paviršiumi ar išvis yra atviros. O aplink vyksta ūkinė veikla, ne tik sėjama, pjaunama, bet ir naudojamos augalų apsaugos cheminės medžiagos. Čia ir atsakymas, kaip į moters kibirą pliumptelėjo driežas. Kai kurie gręžiniai yra atviri ir visiems prieinami.“

    Brangu, bet reikia

    V. Oržekauskas sako, kad kadaise atliktos inventorizacijos duomenys jau yra kiek pasenę, todėl rajono Savivaldybė yra numačiusi iki kitų metų (vadinasi, beliko vos pora gerų mėnesių) atlikti visų neveikiančių ir bešeimininkių gręžinių inventorizaciją. „Jau dabar yra akivaizdu, kad tai padaryti nėra lengva, nes nemaža dalis gręžinių savininkų jau yra išėję Anapilin, kita dalis jų nė nebeprisimena turėję tokio turto. Radome ir tokių atvejų, kai gręžiniai bendram turtui nė nepriskirti, o kaip turtas nurodyti tik vandens bokštai. Vargu ar visais atvejais bus galima apsieiti be teismų.“ V. Oržekauskas spėja, kad tokių gręžinių jie priskaičiuosią dešimtimis, o kad juos sutvarkytų, reikėsią nemažų pinigų. Jei ES paramos tam negaus, teks tvarkyti už visų mokesčių mokėtojų pinigus. Jo paskaičiavimais, tai galėtų kainuoti per 150 tūkst.litų, jau nekalbant apie ilgą popierizmo kelią: skelbimai spaudoje dėl šeimininkų nustatymo, kreipimasis į teismą dėl pripažinimo bešeimininkiais, dokumentacijos sutvarkymas, objektų nurašymas ir t.t. Pagal galiojančią tvarką už gręžinių sutvarkymą ar jų likvidavimą yra atsakingas jo savininkas, todėl V. Oržekauskas prašo visų rajono gyventojų pagalbos, pranešti apie nenaudojamus, neveikiančius gręžinius tel.: 8-687 31067, 8-428 79556. Šios inventorizacijos metu bus įvertinama ir po Nepriklausomybės išgręžtų gręžinių būklė, peržiūrėtos sanitarinės zonos, siurblių būklė, galimas sunaudojamo vandens kiekis, jo kokybė ir t. t.

    Netvarka gąsdina

    „Mūsų spėjimais, nesilaikant nustatytos tvarkos, gali būti išgręžta nuo 30 iki 40 ar net daugiau gręžinių. Tokie gręžiniai yra įrengti šalia naftos produktų ir technikos laikymo aikštelių, arti pastatų, po pastatais, nesilaikant net pačių elementariausių reikalavimų, jie neįregistruoti Lietuvos geologijos tarnybos registre, nėra gręžinių techninių pasų ir kt. – visiška netvarka“, – padėties į vatą nevynioja V. Oržekauskas, primindamas, kad spėriai sukantis galima didesnių išlaidų išvengti, nes dar yra vilties tam gauti ES paramos. Kiek jos bebūtų – 40, 60 ar  50 proc. – vis tiek būtų paspirtis, nereikėtų savos piniginės purtyti, nes sutvarkyti gręžinius teks ir tai daryti reikės negaišuojant, nes antraip vienądien ir Lietuvoje ims stigti vandens. Jo tarsi ir bus, bet jis nebetiks vartoti.V. Oržekauskas tikisi ir gyventojų paramos, kad šie bus pilietiški ir padės jiems atlikti gyvybiškai svarbią vandens gręžinių inventorizaciją, praneš apie žinomus gręžinius, o ypač svarbi informacija yra apie apleistus, neveikiančius. „Juk į tokias atviras žiotis, atvirą šulinėlį užtektų kokiam piktavaliui ar per žioplumą įpilti nuodų, chemikalų, ir tragedija garantuota.“ Mūsų Žemė yra labai pakanti ir daug žaizdų pati išsilaižo, bet kai ji supyksta, jos kerštas būna labai žiaurus. Nepykdykime jos.

    Komentarų nėra