Ar ariogali�kiams sportinis aktyvumas yra svetimas?

Gintar? GREI?I?T?

Sportas kiekvienam asocijuojasi su skirtingais dalykais, bet kiekvienas esame vienaip ar kitaip su juo susij?s. Vieni ? sport? ?sitraukia aktyviai ir laiko tai neatsiejama savo gyvenimo, laisvalaikio ar darbo dalimi, kitiems sportas yra laisvalaikio forma, da�niausiai sietina su televizoriumi ir m?giama komanda. Kad ir kaip nor?tume tapti aktyviais sporto dalyviais, da�nai tai paliekame rytojui ar geresn?ms oro s?lygoms. Da�nai atrandame prie�as?i? atsisakyti fizinio aktyvumo, bet retas kuris to ne?traukiame ? savo ateities planus.�

Valstybiniu lygmeniu fizinis aktyvumas yra skatinamas, kuriamos strategijos. U� �i? srit? yra atsakingos skirtingo lygmens institucijos: Vyriausyb?, K?no kult?ros ir sporto departamentas prie LR Vyriausyb?s, �vietimo ir mokslo ministerija, savivaldyb?s. Rodos, strategija n?ra bloga � �vietimo ?staigos skiepija vaikams ir jaunuoliams fizinio aktyvumo svarb? ir naud? j? sveikatai, sporto kult?r?. K?no kult?ros ir sporto departamentui telieka pasir?pinti, kad pabaig? �vietimo ?staigas jaunuoliai toliau pl?tot? savo veikl? ir tur?t? kur save realizuoti. Nuo ma�? dien? ?skiepytas fizinis aktyvumas tur?t? asmen? lyd?ti ir toliau, bet ar taip yra i� ties??�

Mokini? fizinis akytvumas lietuvoje vienas �emiausi?��

Nepaisant to, kad fizinio lavinimo pamokos yra organizuojamos reguliariai vidurinio lavinimo mokyklose ir meil? sportui puosel?jama nuo pirm?j? dien? dar�eliuose ir mokyklose, statistika n?ra tokia d�iuginanti ir yra viena �emiausi? tarp Health Behaviour in Schoolaged Children (HBSC) valstybi? nari? (organizacijai priklauso 43
valstyb?s). Lietuvoje kas antr? 11-15 met? am�iaus berniuk? galima laikyti nepakankamai fizi�kai aktyviu (45 proc.), tuo tarpu tokio pat am�iaus mergai?i? pad?tis dar blogesn? – tik kas penkta pakankamai fizi�kai aktyvi (20 proc.). Tokius �emus skai?ius lemia netinkamos higienos s?lygos. Svarbu ne tik sportinis aktyvumas, bet ir higienos kult?ra, o nesudarant tinkam? s?lyg?, nat?ralu, kad vaikai nenori rinktis aktyvaus sporto popamokin?je veikloje.��

Manote, kad kitose valstyb?se mokini? fizinis aktyvumas pana�us, ir �ie Lietuvos rodikliai yra s?lyginai geri? Deja. Pagal moksleivi? (berniuk?) fizin? aktyvum? Lietuva yra tre?ia nuo galo, mergai?i? at�vilgiu � ketvirta. Jau mokykloje dauguma vaik? juda nepakankamai, o tai didina ne tik nutukim?, bet ir �irdies bei kraujagysli? lig?
rizik?, gali atsirasti depresijos po�ymiai. Vien tik nuo nepakankamo fizinio aktyvumo kasmet pasaulyje mir�ta apie 3,2 milijonai �moni?.�������

Suaugus nepuolama sportuoti���

Suaugusieji, suprat? sportavimo ir fizinio aktyvumo svarb?, taip pat nepuola keisti savo gyvenimo ?pro?i?. Eurobarometro duomenimis, 44 proc. Lietuvos gyventoj? visi�kai nesportuoja ir nesimank�tina. Pana�ios tendencijos yra ir kaimynin?se valstyb?se (Latvijoje 44 proc., Estijoje 41 proc.). Skandinav? pom?gis sportuoti irfizinis aktyvumas lietuviams yra utopija (�vedijoje 6 proc., Suomijoje 7 proc., Danijoje 18 proc.). Ko gero teks dar ne kart? performuoti strategij?, kad da�nas lietuvis imt? vadovautis liaudies i�mintimi � gra�iame k?ne – gra�i siela.�

Lietuvos gyventoj? fiziniu aktyvumu r?pinasi �vietimo ?staigos, k?no kult?ros ir sporto centrai bei sporto klubai. Nuo pastar?j? i�vystymo daugiausiai ir priklauso suaugusi?j? fizinis aktyvumas. Lietuvoje vienam sporto klubui tenka 3107 �alies gyventojai, tuo tarpu Latvijoje – 1580 gyventoj?, o Estijoje � 602. Ta?iau ar tik nepakankamas sporto klub? tinklo i�vystymas ir infrastrukt?ros, ?rangos tr?kumas lemia Lietuvos gyventoj? fizin? pasyvum??���������

Ar ariogali�kiams sportinis�aktyvumas yra svetimas?��

Raseini? rajone yra 25 sporto klubai ir jiems prilygintos organizacijos. Vienam sporto klubui tenka 501 rajono gyventojas. Ariogalos mieste yra keturi registruoti sporto klubai, tad vienam j? tenka 833 ariogali�kiai. Ta?iau ne visi sporto klubai aktyviai vykdo veikkl?, ne visi aktyviai veikiantys organizuoja aktyvias fizinio lavinimo pratybas.�������

I� apklaust? Ariogalos miesto gyventoj? 31 proc. teig?, kad jie visi�kai nesportuoja ir nesimank�tina, ta?iau tai nerei�kia, kad likusi dalis aktyviai sportuoja. Reguliariai aktyviai sportuoja 30 proc. apklaust?j? (dauguma lanko organizuotas pratybas), likusi dalis respondent? sportuoja nereguliariai ir da�niausiai savaranki�kai. Nam?
s?lygomis sportuoja did�ioji dauguma sportuojan?i? moter? ir tik12 proc. vyri�kos lyties atstov?. Dauguma nesportuojan?i? respondent? prisipa�ino, kad to nedaro
d?l energijos, noro, valios stygiaus ar tiesiog domisi kitomis laisvalaikio formomis. Atsiradus papildomai sporto bazei bei prad?jus organizuoti sporto veiklas,sportuoti prad?t? 12 proc. apklaust?j?. Investicijos tur?t? b?ti didel?s, nes ir gyventoj? poreikiai pakankamai dideli: baseinas, sporto klubai, futbolo manie�ai, ledo arenos. Padid?jus sporto infrastrukt?rai ir/ar atsiradus daugiau organizuot? sporto pratyb?, vis? pirma padid?t? savaranki�kai sportuojan?i? �moni? aktyvumas. Dabar dauguma sportuoja nereguliariai, o da�nai – ir nesistemingai.����

Raseini? miesto pavyzdys rodo, kad moterys gana aktyviai ?sijungia ? organizuotus fizinio lavinimo u�si?mimus (pilatesas, aerobika, joga ir pan.). Pana�?s u�si?mimai
ir Ariogalos mieste buvo populiar?s bei aktyviai lankomi. Ta?iau tenka pripa�inti, kad did�iausi? ?tak? reguliariam aktyviam sportavidaro ?pro?iai ir motyvacija, tod?l nereikia laukti, o imtis iniciatyvos ir prad?ti aktyviai sportuoti nam? s?lygomis.