Ar ariogališkiams sportinis aktyvumas yra svetimas?

Gintar? GREI?I?T? [1]

Sportas kiekvienam asocijuojasi su skirtingais dalykais, bet kiekvienas esame vienaip ar kitaip su juo susij?s. Vieni ? sport? ?sitraukia aktyviai ir laiko tai neatsiejama savo gyvenimo, laisvalaikio ar darbo dalimi, kitiems sportas yra laisvalaikio forma, dažniausiai sietina su televizoriumi ir m?giama komanda. Kad ir kaip nor?tume tapti aktyviais sporto dalyviais, dažnai tai paliekame rytojui ar geresn?ms oro s?lygoms. Dažnai atrandame priežas?i? atsisakyti fizinio aktyvumo, bet retas kuris to ne?traukiame ? savo ateities planus. 

Valstybiniu lygmeniu fizinis aktyvumas yra skatinamas, kuriamos strategijos. Už ši? srit? yra atsakingos skirtingo lygmens institucijos: Vyriausyb?, K?no kult?ros ir sporto departamentas prie LR Vyriausyb?s, Švietimo ir mokslo ministerija, savivaldyb?s. Rodos, strategija n?ra bloga – švietimo ?staigos skiepija vaikams ir jaunuoliams fizinio aktyvumo svarb? ir naud? j? sveikatai, sporto kult?r?. K?no kult?ros ir sporto departamentui telieka pasir?pinti, kad pabaig? švietimo ?staigas jaunuoliai toliau pl?tot? savo veikl? ir tur?t? kur save realizuoti. Nuo maž? dien? ?skiepytas fizinis aktyvumas tur?t? asmen? lyd?ti ir toliau, bet ar taip yra iš ties?? 

Mokini? fizinis akytvumas lietuvoje vienas žemiausi?  

Nepaisant to, kad fizinio lavinimo pamokos yra organizuojamos reguliariai vidurinio lavinimo mokyklose ir meil? sportui puosel?jama nuo pirm?j? dien? darželiuose ir mokyklose, statistika n?ra tokia džiuginanti ir yra viena žemiausi? tarp Health Behaviour in Schoolaged Children (HBSC) valstybi? nari? (organizacijai priklauso 43
valstyb?s). Lietuvoje kas antr? 11-15 met? amžiaus berniuk? galima laikyti nepakankamai fiziškai aktyviu (45 proc.), tuo tarpu tokio pat amžiaus mergai?i? pad?tis dar blogesn? – tik kas penkta pakankamai fiziškai aktyvi (20 proc.). Tokius žemus skai?ius lemia netinkamos higienos s?lygos. Svarbu ne tik sportinis aktyvumas, bet ir higienos kult?ra, o nesudarant tinkam? s?lyg?, nat?ralu, kad vaikai nenori rinktis aktyvaus sporto popamokin?je veikloje.  

Manote, kad kitose valstyb?se mokini? fizinis aktyvumas panašus, ir šie Lietuvos rodikliai yra s?lyginai geri? Deja. Pagal moksleivi? (berniuk?) fizin? aktyvum? Lietuva yra tre?ia nuo galo, mergai?i? atžvilgiu – ketvirta. Jau mokykloje dauguma vaik? juda nepakankamai, o tai didina ne tik nutukim?, bet ir širdies bei kraujagysli? lig?
rizik?, gali atsirasti depresijos požymiai. Vien tik nuo nepakankamo fizinio aktyvumo kasmet pasaulyje miršta apie 3,2 milijonai žmoni?.       

Suaugus nepuolama sportuoti   

Suaugusieji, suprat? sportavimo ir fizinio aktyvumo svarb?, taip pat nepuola keisti savo gyvenimo ?pro?i?. Eurobarometro duomenimis, 44 proc. Lietuvos gyventoj? visiškai nesportuoja ir nesimankština. Panašios tendencijos yra ir kaimynin?se valstyb?se (Latvijoje 44 proc., Estijoje 41 proc.). Skandinav? pom?gis sportuoti irfizinis aktyvumas lietuviams yra utopija (Švedijoje 6 proc., Suomijoje 7 proc., Danijoje 18 proc.). Ko gero teks dar ne kart? performuoti strategij?, kad dažnas lietuvis imt? vadovautis liaudies išmintimi – gražiame k?ne – graži siela. 

Lietuvos gyventoj? fiziniu aktyvumu r?pinasi švietimo ?staigos, k?no kult?ros ir sporto centrai bei sporto klubai. Nuo pastar?j? išvystymo daugiausiai ir priklauso suaugusi?j? fizinis aktyvumas. Lietuvoje vienam sporto klubui tenka 3107 šalies gyventojai, tuo tarpu Latvijoje – 1580 gyventoj?, o Estijoje – 602. Ta?iau ar tik nepakankamas sporto klub? tinklo išvystymas ir infrastrukt?ros, ?rangos tr?kumas lemia Lietuvos gyventoj? fizin? pasyvum??         

Ar ariogališkiams sportinis aktyvumas yra svetimas?  

Raseini? rajone yra 25 sporto klubai ir jiems prilygintos organizacijos. Vienam sporto klubui tenka 501 rajono gyventojas. Ariogalos mieste yra keturi registruoti sporto klubai, tad vienam j? tenka 833 ariogališkiai. Ta?iau ne visi sporto klubai aktyviai vykdo veikkl?, ne visi aktyviai veikiantys organizuoja aktyvias fizinio lavinimo pratybas.       

Iš apklaust? Ariogalos miesto gyventoj? 31 proc. teig?, kad jie visiškai nesportuoja ir nesimankština, ta?iau tai nereiškia, kad likusi dalis aktyviai sportuoja. Reguliariai aktyviai sportuoja 30 proc. apklaust?j? (dauguma lanko organizuotas pratybas), likusi dalis respondent? sportuoja nereguliariai ir dažniausiai savarankiškai. Nam?
s?lygomis sportuoja didžioji dauguma sportuojan?i? moter? ir tik12 proc. vyriškos lyties atstov?. Dauguma nesportuojan?i? respondent? prisipažino, kad to nedaro
d?l energijos, noro, valios stygiaus ar tiesiog domisi kitomis laisvalaikio formomis. Atsiradus papildomai sporto bazei bei prad?jus organizuoti sporto veiklas,sportuoti prad?t? 12 proc. apklaust?j?. Investicijos tur?t? b?ti didel?s, nes ir gyventoj? poreikiai pakankamai dideli: baseinas, sporto klubai, futbolo maniežai, ledo arenos. Padid?jus sporto infrastrukt?rai ir/ar atsiradus daugiau organizuot? sporto pratyb?, vis? pirma padid?t? savarankiškai sportuojan?i? žmoni? aktyvumas. Dabar dauguma sportuoja nereguliariai, o dažnai – ir nesistemingai.    

Raseini? miesto pavyzdys rodo, kad moterys gana aktyviai ?sijungia ? organizuotus fizinio lavinimo užsi?mimus (pilatesas, aerobika, joga ir pan.). Panaš?s užsi?mimai
ir Ariogalos mieste buvo populiar?s bei aktyviai lankomi. Ta?iau tenka pripažinti, kad didžiausi? ?tak? reguliariam aktyviam sportavidaro ?pro?iai ir motyvacija, tod?l nereikia laukti, o imtis iniciatyvos ir prad?ti aktyviai sportuoti nam? s?lygomis.