2019 birželio
25
Antradienis

Paieška

    • Sorry, there are no polls available at the moment.
  • Ar buvo suklastota Šiluvos istorija?

    Siųsti Versija spausdinimui

    Steponas DRIUNGA

    Varpo skambėjimu Šiluva palydi dieną istorijon, tarsi dar vieną karoliuką užveria ant sukalbėto amžių rožančiaus. Varpo dūžiai nubanguoja viršum tamsėjančių miškų, tarsi sakydami: tebėra Žemaitijoje toks Šiluvos miestelis! Su šventaisiais ir mirtingaisiais, su didžiuoju Marijos apsireiškimo akmeniu ir ožkomis dulkėtoje pakelėje, su auksiniais altoriais ir užkaltomis langinėmis, su dangun plaukiančia didingąja koplyčia ir tamsiais nekaltu krauju apšlakstytais rūsiais, su giedančiomis atlaidų eisenomis ir ilgesingai tylinčiais seniais, su amžiams užmigusiais po atminimo kryžiais ir prisikeliančiais iš arimų bevardžiais. Su auksine šlovės karūna ir kruvinu kančių vainiku.  

    (Leonas Jurša)   

    Sveiki, mielieji „Alio, Raseinių“ skaitytojai. Šis straipsnelis buvo ruošiamas gana ilgai. Paprasčiausiai nebuvau tvirtai apsisprendęs dėl jo. Mintyse ilgai gvildenau tai,
    kas bus toliau. Ar to reikia? Taip. Dabar reikia. Šis straipsnelis tik pradžia ir susidės jis iš kelių dalių, kurios turės vieną siejančią giją. Vienas jos galas yra Kauno arkivyskupijos kurija, kitas – Šiluva, jos praeitis, dabartis, ateitis. Šiluvos vystymosi vizija. Kur einama?

    Pirmiausia apie Šiluvos Švč. Mergelės Marijos apsireiškimą. Ar kartojama Šiluvos istorija? Atsakymas kai kam paprastas, kitiems gana miglotas. Kauno arkivyskupijos
    kurija Marijos apsireiškimą užmovė ant savo kurpalio. Pradėsiu nuo to, kas man žinoma iš rašytinių šaltinių. Apsireiškimo data: 1612 m.ar 1608 m.? Su šurmuliu ir pompastika kurija į laikmetį įspraudė Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo datą – 1608 m. Bet ar tai tiesa? Pradžiai pacituosiu katalikų bažnyčios katekizmą, t. y. vieno iš Dešimties Dievo įsakymų paaiškinimą: „Nevok (IV skirsnis). Nevok tiesos, pagarba tiesai (2488). Teisė pareikšti tiesą nėra besąlyginė…“ Nėra čia ką ir pridurti. Grįžkime į istoriją. Rašytiniai šaltiniai teigia: „Apsireiškimo data minima apie 1612 m.“ (cit. iš prof. Alfonso Vaišvilos knygutės „Šiluvos mitas“ (1985 m.). Sekime ankstesnius šaltinius. Esminį intarpą 1859 m. istorijon įnešė istorikas Ignotas Bušinskis. Jis pirmasis nurodė tikslią Marijos apsireiškimo datą – 1612 m. I. Bušinskis rėmėsi Motiejumi Valančiumi. M. Valančius rėmėsi Mykolo Sviechauskio užrašyta Šiluvos apsireiškimo istorija.  Carinei Rusijai valdant Lietuvą, buvo labai ribojamos katalikų teisės. Ypatingai carinė valdžia draudė didesnius katalikų susibūrimus. Artėjant 300 m. apsireiškimo jubiliejui (1612 – 1912), vietoj buvusios medinės koplyčios buvo nutarta pastatyti didingą koplyčią pagal architekto Antano  Vivulskio paruoštą projektą (1903 – 1906). 1912 m. rugsėjo 8 d. prelatas Maironis pašventino kertinį ir kartu jubiliejinį Švč. Mergelės Marijos koplyčios pamatų akmenį. Taigi, kas klastoja Šiluvos istoriją: šviesios atminties tautos dainius Maironis ar Šiluvos Griovėjas?  

    Kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, buvo ruošiamasi sutikti 325 m. (1937 m.) jubiliejų. Kauno arkivyskupo Juozapo Skvirecko iniciatyva buvo paruoštas Šiluvos
    Marijos šventovės aplinkos sutvarkymo projektas. Buvo numatyta bažnyčią ir koplyčią sujungti sodu (parku) ir Marijos stacijomis (stotimis). Padvelkus Antrojo pasaulinio karo vėjams, projektas buvo tik iš dalies pradėtas – prakastas keliaspro rytinę Bažnyčios pusę, jungiantis kelią nuo Raseinių iki Šiluvos centro. Projekte dar buvo numatyta nugriauti keletą namų, paliekant augančius medžius ir pačios gamtos sukurtą natūralią aplinką. Jokių plokštumų ar aikščių. Tai gal istoriją klastojo arkivyskupas J. Skvireckas? Sovietmečiu apsireiškimo jubiliejai plačiai nebuvo švenčiami (tiesiog draudžiami), paminimi tik pamaldų metu. Atgavus nepriklausomybę ar tiesiog jai artėjant, kurija pradėjo formuoti nuomonę, kad Šv. Marija apsireiškusi 1608 m. Pasipylė niekuo nepagrįsti lankstinukai, atvirukai ir kiti katalikų leidiniai, nurodydami „tikslią“ apsireiškimo datą – 1608 m., pamindami Šiluvos istorijos tęstinumą, ignoruodami lietuvių tautos šviesuolių M. Valančiaus, prelato Maironio, arkivyskupo J. Skvirecko nuopelnus. Dabartiniai Kauno kurijos klerkai suklastojo dokumentus ir savo nuožiūra pakeitė apsireiškimo datą. Prelato V. Grauslio iniciatyva ir dėka Marijos apsireiškimo koplyčioje virš įėjimo durų bei vargonų buvo restauruojamos freskos, įrodančios tikrąsias apsireiškimo, skrynios atradimo, Marijos švento paveikslo vainikavimo datas. Marijos apsireiškimo data – 1612 m.  – kurijos veikėjų dėka buvo nutrinta (prieš 2008 m. tariamą jubiliejų), bet jie iki šiol neišdrįso toje vietoje užrašyti „1608 m.“, nes patys žino, kad tai išgalvota.    

    Kunigas Juozas Budzeika MIC knygelėje mini taip: „Marijos apsireiškimo vietoje (1612 m.) tuo pačiu metu įvyko du nuostabūs įvykiai: aklo senelio praregėjimas bei
    bažnyčios daiktų ir dokumentų atradimas. Tų dokumentų kaip tikreikėjo kanauninkui J. Kazakevičiui, kad galėtų pradėti bylą prieš Šiluvą valdančius protestantus. Kiti
    argumentai – Leonas Jurša prieš atvykstant popiežiui Jonui Pauliui II išleido nuostabią knygelę „Auksinė Šiluvos karūna“. (Apie dingusias   (pavogtas?) Švč. Mergelės Marijos ir Kūdikėlio Jėzaus karūnas skaitykite kituose straipsniuose). Apie apsireiškimą joje rašoma: „Kas Šiluvos koplyčioje išgirdo dangiškos muzikos garsus, tas pamatys ir pradėjusius plaukti freskų debesis, suošusias pušis, suklegėjusius žmones, sulojusius šunis. Senasis rankraštis primena, kas įvyko po šitais išlakiais medžiais tolimais 1612 metais“.      

    Knygoje-žinyne „Lietuvos katalikų bažnyčios“, išleistame 1993 m., minima: „Katalikų literatūroje plačiai aprašoma Šv. Marijos apsireiškimo istorija, pirmąkart aprašyta Šiluvos klebono Mykolo Sviechauskio. Jo ir vėlesnių apsireiškimo aprašymų duomenimis, apie 1612 m. Šiluvoje ant akmens apsireiškusi Švč. Mergelė Marija. Jubi-liejiniais – 1937 m. (325 m. nuo apsireiškimo) – Šiluvos klebonas Paulius Katela išleido knygelę„Marijos šventovės istorija“. Joje minima Šv. Marijos apsireiškimo
    data – 1612 m. Buvusio vargonininko iniciatyva po Jono Pauliaus II vizito buvo išleista knygelė „Šiluva senovėje ir dabartyje“. Ją redagavo pernai Anapilin išėjęs visų
    minimas Tėveliu monsinjoras E. Simaška ir kunigas Remigijus Kavaliauskas. Joje remiantis įvairiais autoriais ir kunigo Stasio Ylos knyga „Šiluva Žemaičių istorijoje“,
    I-II d. „Krikščionis gyvenime“, išleistoje Bostone (JAV) 1970 m., Marijos apsireiškimo data – 1612 m.  Skaitytojai, išvadas padarykite patys.

    Komentarų nėra