Ar buvo suklastota iluvos istorija?

Versija spausdinimui

Steponas DRIUNGA

Varpo skamb?jimu iluva palydi dien? istorijon, tarsi dar vien? karoliuk? uveria ant sukalb?to ami? roan?iaus. Varpo d?iai nubanguoja virum tams?jan?i? mik?, tarsi sakydami: teb?ra emaitijoje toks iluvos miestelis! Su ventaisiais ir mirtingaisiais, su didiuoju Marijos apsireikimo akmeniu ir okomis dulk?toje pakel?je, su auksiniais altoriais ir ukaltomis langin?mis, su dangun plaukian?ia diding?ja koply?ia ir tamsiais nekaltu krauju aplakstytais r?siais, su giedan?iomis atlaid? eisenomis ir ilgesingai tylin?iais seniais, su amiams umigusiais po atminimo kryiais ir prisikelian?iais i arim? bevardiais. Su auksine lov?s kar?na ir kruvinu kan?i? vainiku.

(Leonas Jura)

Sveiki, mielieji Alio, Raseini? skaitytojai. is straipsnelis buvo ruoiamas gana ilgai. Papras?iausiai nebuvau tvirtai apsisprend?s d?l jo. Mintyse ilgai gvildenau tai,
kas bus toliau. Ar to reikia? Taip. Dabar reikia. is straipsnelis tik pradia ir susid?s jis i keli? dali?, kurios tur?s vien? siejan?i? gij?. Vienas jos galas yra Kauno arkivyskupijos kurija, kitas iluva, jos praeitis, dabartis, ateitis. iluvos vystymosi vizija. Kur einama?

Pirmiausia apie iluvos v?. Mergel?s Marijos apsireikim?. Ar kartojama iluvos istorija? Atsakymas kai kam paprastas, kitiems gana miglotas. Kauno arkivyskupijos
kurija Marijos apsireikim? umov? ant savo kurpalio. Prad?siu nuo to, kas man inoma i raytini? altini?. Apsireikimo data: 1612 m.ar 1608 m.? Su urmuliu ir pompastika kurija ? laikmet? ?spraud? v?. Mergel?s Marijos apsireikimo dat? 1608 m. Bet ar tai tiesa? Pradiai pacituosiu katalik? bany?ios katekizm?, t. y. vieno i Deimties Dievo ?sakym? paaikinim?: Nevok (IV skirsnis). Nevok tiesos, pagarba tiesai (2488). Teis? pareikti ties? n?ra bes?lygin?… N?ra ?ia k? ir pridurti. Gr?kime ? istorij?. Raytiniai altiniai teigia: Apsireikimo data minima apie 1612 m. (cit. i prof. Alfonso Vaivilos knygut?s iluvos mitas (1985 m.). Sekime ankstesnius altinius. Esmin? intarp? 1859 m. istorijon ?ne? istorikas Ignotas Buinskis. Jis pirmasis nurod? tiksli? Marijos apsireikimo dat? 1612 m. I. Buinskis r?m?si Motiejumi Valan?iumi. M. Valan?ius r?m?si Mykolo Sviechauskio urayta iluvos apsireikimo istorija. Carinei Rusijai valdant Lietuv?, buvo labai ribojamos katalik? teis?s. Ypatingai carin? valdia draud? didesnius katalik? susib?rimus. Art?jant 300 m. apsireikimo jubiliejui (1612 1912), vietoj buvusios medin?s koply?ios buvo nutarta pastatyti diding? koply?i? pagal architekto Antano Vivulskio paruot? projekt? (1903 1906). 1912 m. rugs?jo 8 d. prelatas Maironis paventino kertin? ir kartu jubiliejin? v?. Mergel?s Marijos koply?ios pamat? akmen?. Taigi, kas klastoja iluvos istorij?: viesios atminties tautos dainius Maironis ar iluvos Griov?jas?

Kai Lietuva atgavo nepriklausomyb?, buvo ruoiamasi sutikti 325 m. (1937 m.) jubiliej?. Kauno arkivyskupo Juozapo Skvirecko iniciatyva buvo paruotas iluvos
Marijos ventov?s aplinkos sutvarkymo projektas. Buvo numatyta bany?i? ir koply?i? sujungti sodu (parku) ir Marijos stacijomis (stotimis). Padvelkus Antrojo pasaulinio karo v?jams, projektas buvo tik i dalies prad?tas prakastas keliaspro rytin? Bany?ios pus?, jungiantis keli? nuo Raseini? iki iluvos centro. Projekte dar buvo numatyta nugriauti kelet? nam?, paliekant augan?ius medius ir pa?ios gamtos sukurt? nat?rali? aplink?. Joki? ploktum? ar aik?i?. Tai gal istorij? klastojo arkivyskupas J. Skvireckas? Sovietme?iu apsireikimo jubiliejai pla?iai nebuvo ven?iami (tiesiog draudiami), paminimi tik pamald? metu. Atgavus nepriklausomyb? ar tiesiog jai art?jant, kurija prad?jo formuoti nuomon?, kad v. Marija apsireikusi 1608 m. Pasipyl? niekuo nepagr?sti lankstinukai, atvirukai ir kiti katalik? leidiniai, nurodydami tiksli? apsireikimo dat? 1608 m., pamindami iluvos istorijos t?stinum?, ignoruodami lietuvi? tautos viesuoli? M. Valan?iaus, prelato Maironio, arkivyskupo J. Skvirecko nuopelnus. Dabartiniai Kauno kurijos klerkai suklastojo dokumentus ir savo nuoi?ra pakeit? apsireikimo dat?. Prelato V. Grauslio iniciatyva ir d?ka Marijos apsireikimo koply?ioje vir ??jimo dur? bei vargon? buvo restauruojamos freskos, ?rodan?ios tikr?sias apsireikimo, skrynios atradimo, Marijos vento paveikslo vainikavimo datas. Marijos apsireikimo data 1612 m. kurijos veik?j? d?ka buvo nutrinta (prie 2008 m. tariam? jubiliej?), bet jie iki iol neidr?so toje vietoje urayti 1608 m., nes patys ino, kad tai igalvota.

Kunigas Juozas Budzeika MIC knygel?je mini taip: Marijos apsireikimo vietoje (1612 m.) tuo pa?iu metu ?vyko du nuostab?s ?vykiai: aklo senelio prareg?jimas bei
bany?ios daikt? ir dokument? atradimas. T? dokument? kaip tikreik?jo kanauninkui J. Kazakevi?iui, kad gal?t? prad?ti byl? prie iluv? valdan?ius protestantus. Kiti
argumentai Leonas Jura prie atvykstant popieiui Jonui Pauliui II ileido nuostabi? knygel? Auksin? iluvos kar?na. (Apie dingusias (pavogtas?) v?. Mergel?s Marijos ir K?dik?lio J?zaus kar?nas skaitykite kituose straipsniuose). Apie apsireikim? joje raoma: Kas iluvos koply?ioje igirdo dangikos muzikos garsus, tas pamatys ir prad?jusius plaukti fresk? debesis, suousias puis, sukleg?jusius mones, sulojusius unis. Senasis rankratis primena, kas ?vyko po itais ilakiais mediais tolimais 1612 metais.

Knygoje-inyne Lietuvos katalik? bany?ios, ileistame 1993 m., minima: Katalik? literat?roje pla?iai apraoma v. Marijos apsireikimo istorija, pirm?kart aprayta iluvos klebono Mykolo Sviechauskio. Jo ir v?lesni? apsireikimo apraym? duomenimis, apie 1612 m. iluvoje ant akmens apsireikusi v?. Mergel? Marija. Jubi-liejiniais 1937 m. (325 m. nuo apsireikimo) iluvos klebonasPaulius Katela ileido knygel?Marijos ventov?s istorija. Joje minima v. Marijos apsireikimo
data 1612 m. Buvusio vargonininko iniciatyva po Jono Pauliaus II vizito buvo ileista knygel? iluva senov?je ir dabartyje. J? redagavo pernai Anapilin i?j?s vis?
minimas T?veliu monsinjoras E. Simaka ir kunigas Remigijus Kavaliauskas. Joje remiantis ?vairiais autoriais ir kunigo Stasio Ylos knyga iluva emai?i? istorijoje,
I-II d. Krik?ionis gyvenime, ileistoje Bostone (JAV) 1970 m., Marijos apsireikimo data 1612 m. Skaitytojai, ivadas padarykite patys.

1 Komentaras

  1. Aust?ja

    2020-10-08 15:52

    Buvo ?domu skaityti.