Steponas DRIUNGA
Varpo skamb?jimu Šiluva palydi dien? istorijon, tarsi dar vien? karoliuk? užveria ant sukalb?to amži? rožan?iaus. Varpo d?žiai nubanguoja viršum tams?jan?i? mišk?, tarsi sakydami: teb?ra Žemaitijoje toks Šiluvos miestelis! Su šventaisiais ir mirtingaisiais, su didžiuoju Marijos apsireiškimo akmeniu ir ožkomis dulk?toje pakel?je, su auksiniais altoriais ir užkaltomis langin?mis, su dangun plaukian?ia diding?ja koply?ia ir tamsiais nekaltu krauju apšlakstytais r?siais, su giedan?iomis atlaid? eisenomis ir ilgesingai tylin?iais seniais, su amžiams užmigusiais po atminimo kryžiais ir prisikelian?iais iš arim? bevardžiais. Su auksine šlov?s kar?na ir kruvinu kan?i? vainiku.
(Leonas Jurša)
Sveiki, mielieji „Alio, Raseini?“ skaitytojai. Šis straipsnelis buvo ruošiamas gana ilgai. Papras?iausiai nebuvau tvirtai apsisprend?s d?l jo. Mintyse ilgai gvildenau tai,
kas bus toliau. Ar to reikia? Taip. Dabar reikia. Šis straipsnelis tik pradžia ir susid?s jis iš keli? dali?, kurios tur?s vien? siejan?i? gij?. Vienas jos galas yra Kauno arkivyskupijos kurija, kitas – Šiluva, jos praeitis, dabartis, ateitis. Šiluvos vystymosi vizija. Kur einama?
Pirmiausia apie Šiluvos Šv?. Mergel?s Marijos apsireiškim?. Ar kartojama Šiluvos istorija? Atsakymas kai kam paprastas, kitiems gana miglotas. Kauno arkivyskupijos
kurija Marijos apsireiškim? užmov? ant savo kurpalio. Prad?siu nuo to, kas man žinoma iš rašytini? šaltini?. Apsireiškimo data: 1612 m.ar 1608 m.? Su šurmuliu ir pompastika kurija ? laikmet? ?spraud? Šv?. Mergel?s Marijos apsireiškimo dat? – 1608 m. Bet ar tai tiesa? Pradžiai pacituosiu katalik? bažny?ios katekizm?, t. y. vieno iš Dešimties Dievo ?sakym? paaiškinim?: „Nevok (IV skirsnis). Nevok tiesos, pagarba tiesai (2488). Teis? pareikšti ties? n?ra bes?lygin?…“ N?ra ?ia k? ir pridurti. Gr?žkime ? istorij?. Rašytiniai šaltiniai teigia: „Apsireiškimo data minima apie 1612 m.“ (cit. iš prof. Alfonso Vaišvilos knygut?s „Šiluvos mitas“ (1985 m.). Sekime ankstesnius šaltinius. Esmin? intarp? 1859 m. istorijon ?neš? istorikas Ignotas Bušinskis. Jis pirmasis nurod? tiksli? Marijos apsireiškimo dat? – 1612 m. I. Bušinskis r?m?si Motiejumi Valan?iumi. M. Valan?ius r?m?si Mykolo Sviechauskio užrašyta Šiluvos apsireiškimo istorija. Carinei Rusijai valdant Lietuv?, buvo labai ribojamos katalik? teis?s. Ypatingai carin? valdžia draud? didesnius katalik? susib?rimus. Art?jant 300 m. apsireiškimo jubiliejui (1612 – 1912), vietoj buvusios medin?s koply?ios buvo nutarta pastatyti diding? koply?i? pagal architekto Antano Vivulskio paruošt? projekt? (1903 – 1906). 1912 m. rugs?jo 8 d. prelatas Maironis pašventino kertin? ir kartu jubiliejin? Šv?. Mergel?s Marijos koply?ios pamat? akmen?. Taigi, kas klastoja Šiluvos istorij?: šviesios atminties tautos dainius Maironis ar Šiluvos Griov?jas?
Kai Lietuva atgavo nepriklausomyb?, buvo ruošiamasi sutikti 325 m. (1937 m.) jubiliej?. Kauno arkivyskupo Juozapo Skvirecko iniciatyva buvo paruoštas Šiluvos
Marijos šventov?s aplinkos sutvarkymo projektas. Buvo numatyta bažny?i? ir koply?i? sujungti sodu (parku) ir Marijos stacijomis (stotimis). Padvelkus Antrojo pasaulinio karo v?jams, projektas buvo tik iš dalies prad?tas – prakastas keliaspro rytin? Bažny?ios pus?, jungiantis keli? nuo Raseini? iki Šiluvos centro. Projekte dar buvo numatyta nugriauti kelet? nam?, paliekant augan?ius medžius ir pa?ios gamtos sukurt? nat?rali? aplink?. Joki? plokštum? ar aikš?i?. Tai gal istorij? klastojo arkivyskupas J. Skvireckas? Sovietme?iu apsireiškimo jubiliejai pla?iai nebuvo šven?iami (tiesiog draudžiami), paminimi tik pamald? metu. Atgavus nepriklausomyb? ar tiesiog jai art?jant, kurija prad?jo formuoti nuomon?, kad Šv. Marija apsireiškusi 1608 m. Pasipyl? niekuo nepagr?sti lankstinukai, atvirukai ir kiti katalik? leidiniai, nurodydami „tiksli?“ apsireiškimo dat? – 1608 m., pamindami Šiluvos istorijos t?stinum?, ignoruodami lietuvi? tautos šviesuoli? M. Valan?iaus, prelato Maironio, arkivyskupo J. Skvirecko nuopelnus. Dabartiniai Kauno kurijos klerkai suklastojo dokumentus ir savo nuoži?ra pakeit? apsireiškimo dat?. Prelato V. Grauslio iniciatyva ir d?ka Marijos apsireiškimo koply?ioje virš ??jimo dur? bei vargon? buvo restauruojamos freskos, ?rodan?ios tikr?sias apsireiškimo, skrynios atradimo, Marijos švento paveikslo vainikavimo datas. Marijos apsireiškimo data – 1612 m. – kurijos veik?j? d?ka buvo nutrinta (prieš 2008 m. tariam? jubiliej?), bet jie iki šiol neišdr?so toje vietoje užrašyti „1608 m.“, nes patys žino, kad tai išgalvota.
Kunigas Juozas Budzeika MIC knygel?je mini taip: „Marijos apsireiškimo vietoje (1612 m.) tuo pa?iu metu ?vyko du nuostab?s ?vykiai: aklo senelio prareg?jimas bei
bažny?ios daikt? ir dokument? atradimas. T? dokument? kaip tikreik?jo kanauninkui J. Kazakevi?iui, kad gal?t? prad?ti byl? prieš Šiluv? valdan?ius protestantus. Kiti
argumentai – Leonas Jurša prieš atvykstant popiežiui Jonui Pauliui II išleido nuostabi? knygel? „Auksin? Šiluvos kar?na“. (Apie dingusias (pavogtas?) Šv?. Mergel?s Marijos ir K?dik?lio J?zaus kar?nas skaitykite kituose straipsniuose). Apie apsireiškim? joje rašoma: „Kas Šiluvos koply?ioje išgirdo dangiškos muzikos garsus, tas pamatys ir prad?jusius plaukti fresk? debesis, suošusias pušis, sukleg?jusius žmones, sulojusius šunis. Senasis rankraštis primena, kas ?vyko po šitais išlakiais medžiais tolimais 1612 metais“.
Knygoje-žinyne „Lietuvos katalik? bažny?ios“, išleistame 1993 m., minima: „Katalik? literat?roje pla?iai aprašoma Šv. Marijos apsireiškimo istorija, pirm?kart aprašyta Šiluvos klebono Mykolo Sviechauskio. Jo ir v?lesni? apsireiškimo aprašym? duomenimis, apie 1612 m. Šiluvoje ant akmens apsireiškusi Šv?. Mergel? Marija. Jubi-liejiniais – 1937 m. (325 m. nuo apsireiškimo) – Šiluvos klebonas Paulius Katela išleido knygel?„Marijos šventov?s istorija“. Joje minima Šv. Marijos apsireiškimo
data – 1612 m. Buvusio vargonininko iniciatyva po Jono Pauliaus II vizito buvo išleista knygel? „Šiluva senov?je ir dabartyje“. J? redagavo pernai Anapilin iš?j?s vis?
minimas T?veliu monsinjoras E. Simaška ir kunigas Remigijus Kavaliauskas. Joje remiantis ?vairiais autoriais ir kunigo Stasio Ylos knyga „Šiluva Žemai?i? istorijoje“,
I-II d. „Krikš?ionis gyvenime“, išleistoje Bostone (JAV) 1970 m., Marijos apsireiškimo data – 1612 m. Skaitytojai, išvadas padarykite patys.