Ar fantomas E.Coli atklys ? Raseinius?
ar?nas BARKAUSKAS
Auga vatoje
Iki pra?jusios savait?s pabaigos nuo bakterijos E. coli sukeltos ar-nyno infekcijos Europoje mir? jau 30 moni?. Gegu? prasid?j?s ligos protr?kis toliau plinta pirmi susirgimai ufiksuoti Slovakijoje. Vokietijoje per pastar?sias paras mir? dar 3 ligoniai.
Ar tai bais?s skai?iai? Turint galvoje, kad, pavyzdiui, nuo r?kymo pasaulyje kasmet mirta apie 5 mln. (taigi krenta beveik dvi Lietuvos), naujoji infekcija atrodo tarsi kokie Lengvi nieai, d?l kuri? juokinga b?t? kelti pasaulinio masto panik?. Ta?iau dauguma suvokia, kad pastar?j? dien? duomenys labai s?lyginiai dydiai. Niekas negali duoti garantij?, kad neprasid?s totalus protr?kis. Pramoniniu b?du auginamos darov?s ir vaisiai jau seniai kelia ?tarimus ne tik specialistams, bet ir laboratorini? tyrim? nemokantiems atlikti paprastiems vartotojams.
Darovi? auginimo b?dai taip isikreip?, kad jau maai k? turi bendra su emdirbyste. Niekam ne paslaptis, kad m?s? pramoniniuose em?s ?kiuose ir iltnamiuose darov?s jau seniai auginamos naudojant vadinam?sias olandikas technologijas kai darov?s auga tiesiog i ?vairiais mineralais praturtintos vatos.
Frankenteino e?lis
I em?s augan?ios darov?s ypa? intensyviai apdorojamos maiau darbo s?naud? reikalaujan?iais b?dais: piktol?s ne ravimos, bet numarinamos ?vairiais cheminiais
purkalais, kuri? tam tikra doz? patenka ir ? mogaus organizm?. Visos ios aplinkyb?s gerokai sumaino vaisi? ir darovi? autoritet?. Prie pjaustydami ? salotas agurk?
ar pomidor?, daugelis j? taip nuplauna ir nuvei?ia, tarsi jie sirgt? kokia nors vaisi? ar darovi? diova. Suprantama, ir gerai daro, kad nuvei?ia.
Anglijoje teko gird?ti, jog pramininiu b?du uauginti pomidorai ir agurkai vaidinami frankenteino (dirbtinio mogaus pabaisos) darov?mis, nes, kaip ir Frankenteinas, yra uaugintos dirbtin?mis, tai yra laboratorin?mis s?lygomis.
Kuo vis d?lto skiriasi pramoniniu ir tradiciniu b?du uaugintos darov?s? Visiems inoma, jog modernios darov?s pasiymi pasitik?jimo nekelian?iu vitamin? ir chemikal? deriniu. Ta?iau isamiau niekas nepaaikina, kaip toks derinys veikia sveikat?. Mitybos specialistai nuog?stauja, kad pla?iajai visuomenei nepateikiama jokia informacija apie nat?raliu ir dirbtiniu b?du uaugint? darovi? skirtumus. Lietuvoje veikia kelios valstyb?s ilaikomos maist? tirian?ios laboratorijos, bet iki iol dar nei viena neapsisunkino isamiais tyrimais, galin?iais atskleisti tikr?j? parduotuv?se si?lom? darovi? kokyb?.
Svarbu tik pelnas
Savaitiniame urnale Veidas em?s ?kio ministras Kazimieras Starkevi?ius neseniai pasidalijo aktualiais pasteb?jimais apie naujas darovi? auginimo tradicijas
Lietuvoje.
Anot jo, pagrindin? vis? problem? prieastis yra ta, kad auginan?ios ?mon?s vaikosi greito pelno. Skubama kuo grei?iau uauginti ir kuo daugiau udirbti d?l to naudojamos maai itirtos, nepatikrintos ir leidim? net neturin?ios technologijos bei chemin?s priemon?s.
Egzistuoja tradicin?s augal? bei gyv?n? ligos, kurios, nors ir labai nemalonios, bet mes bent jau inome, kod?l jos kyla, kaip jas ?veikti. Pavyzdiui, kad ir po Lietuvos fermas iplit?s kiauli? maras. Jis baisus, nuostoliai miliniki, bet tai klasikin? liga, ji nekelia panikos baim?s, nes yra inoma, kaip j? gydyti, dalijosi pasteb?jimais ministrais.
Tuo tarpu E.coli absoliutus fantomas, kur? kol kas bergdiai bando pagauti patyr? sekliai visoje Europoje. Kiek dar moni? nuudys tas sunkiai nustatomu ginklu besivaistantis fantomas? Ar jis atklys ? Raseini? krat??
Tikimyb?, matyt, nedidel?, nes Raseini? krate dar yra puikios s?lygos auginti ir valgyti tradiciniu b?du uaugintas daroves, kurios dygsta nat?raliomis tr?omis prisodrintoje em?je, o jas bandan?ios nustelbti piktol?s yra ne apipurkiamos chemikalais, bet tiesiog nuravimos rankomis.
Pasekm?s neitirtos
em?s ?kio ministras K. Starkevi?ius ieit? mato ekologin?je emdirbyst?je. Ta?iau, Alio, Raseini? kraptotyrininko ?sitikinimu, pats geriausias yra prie nam?, kolektyviniame sode esantis daras ar privatus ?kis, nes Europoje esantiems privatiems ?kiams galioja steb?tinai liberalios normos: pavyzdiui, Vokietijoje ekologinio ?kio karves leidiama ganyti visikai alia autostrad?. Taip taupomi em?s plotai, kuri? atsisakius ekonomikai stipriausia Europos valstyb? netekt? t?kstan?i? hektar? ganykl?.
Ta?iau kiek d?l to netenkama moni?? Ne paslaptis, jog parduotuv?se si?lomi i tolim? ali? atgabenti vaisiai ir darov?s yra nupurkti, kad ilaikyt? savo ivaizd? ilgos kelion?s ir sand?liavimo metu. inoma, joki? chemin?s taros norm? jie nevirija, ta?iau juk bet kokios chemin?s liekanos pamau kaupiasi m?s? organizme, o ilgalaik?s pasekm?s dar neitirtos.
