Ar?nas DAMBRAUSKAS 
[1]
Jei operos dainininkas, aukštojo meno atstovas Deividas Staponkus buvo si?lomas kaip kandidatas ? Lietuvos Respublikos kult?ros ministrus, ar gal?t? ,,Raseini? kult?ros ministre“ tapti, pavyzdžiui, atlik?ja Džordana Butkut??
Lyginti D.Staponk? su Dž. Butkute – gana sud?tinga. Operos daininink? repertuaras priklauso aukštojo meno kategorijai, tuo tarpu Dž.Butkut?s atliekamas dainas b?t? galima priskirti baliaus kategorijai.
Balius - savotiška liaudies meno atmaina. O liaudies men? vertina net ir rafinuoti estetai. Tad Dž. Butkut?s veikl? gal?tum?me vertinti kaip gerbtin? ir suteikian?i? jai neblogas galimybes tapti „Raseini? kult?ros ministre“.
Juolab, kad ypatingu kult?riniu išprusimu negal?t? pasigirti ir dabartinis „Raseini? kult?ros ministras“ (Raseini? rajono kult?ros centro direktorius) Alfredas Brauklys, kuris pagal išsilavinim? yra agronomas.
Be to, jo veikla pastaruoju metu suk?l? ?tarim?: neseniai, atlikus jo vadovaujamos ?staigos audit?, paaišk?jo daug šiurkš?i? pažeidim? naudojant valdiškas l?šas.
Pasimok? iš Vilniaus?
Gali b?ti, kad išlaidauti Raseini? rajono kult?ros centras pasimok? iš sostin?s. Ta?iau Vilniuje išlaidavimo mastai kur kas didesni.
Aišk?ja, kad laikinai ?kurta ir šiais metais planuojama likviduoti ?staiga „Vilnius – Europos kult?ros sostin?“ (VEKS) gal?jo pradanginti net daugiau kaip pus? milijardo lit?.
Ar vert?jo Lietuvai kurti tok? besot? VEKS. Geriau b?t? buv? sukurti SEKS, ZEKS, REKS ir KEKS ?mones (tai yra Skuodo, Zaras?, Rokiškio ir Kalvarijos Europos kult?ros sostines), kurios Lietuvos t?kstantme?io min?jimo proga b?t? prasmingai atstovavusios visiems šalies regionams ir tikrai b?t? iššvais?iusios kur kas mažiau l?š? –gal tik kokius šimt? milijon?, blogiausiu atveju – tik por? šimt? milijon?.
Raseiniškiams irgi b?t? gal?j? sukurti ?mon? REKS (Raseiniai – Europos kult?ros sostin?) ir paskirti savo REKS karaliene – Dž.Butkut?.
Kult?r? b?tina atpiginti
Kaip žinoma, ?temptos konkurencijos s?lygomis labai svarbi yra kainodara, kuri turi b?ti taikoma ir kult?ros sri?iai. Šiais laikais kult?ra turi b?ti pigi kaip saul?gr?žos.
Dž.Butkut? kaip tik ir si?lo gana pigius, visiems lengvai prieinamus šiuolaikin?s kult?ros gaminius, prie kuri? labai tinka alus, naminuk?, skrudinta duona, ?eburekai ir kiti prasm? bei vert? gyvenimui suteikiantys produktai.
Yra tikimyb?, jog Raseiniuose pastebimai b?t? pakeltas bali? kult?ros lygis. R?pestingai puosel?jamos popso išsaugojimo tradicijos, diegiami pažang?s mados etalonai.
Kaip antai, originalus ir pastaruoju metu labai išpopuliar?j?s moteriškos aprangos derinys: klasikinio kirpimo švarkelis ir „triusik?liai“ vietoje kelni? ar sijono. Dar prieš por? met? viešumoje pasirodžiusi dama su švarkeliu ir „triusik?liais“ b?t? atrodžiusi kaip už?dusi durnaropi?, o šiandien, bra?, tai „veža“. Kur? ? šiuolaikin?s kult?ros aukštumas. Švarkelis ir „triusik?liai“ – labai meniška ir intymu. Tai subtili užuomina ? atlik?jos ir pop meno vartotojo sanglaud?.
Tad jei Dž.Butkut? tapt? ,,Raseini? kult?ros ministre“, gal švarkus su „triusik?liais“ išmokyt? derinti ir pažangioms naujov?ms neabejingas valdininkes.
Senoviškai apsirengusios, jos žmon?ms atrodo šaltos ir neprieinamos. Gali b?ti, kad b?tent tokias valdininkes Dž.Butkut? ir apdainuoja viename savo veikale, kuriame randame tokius žodžius – „Aš nemoku b?ti paprasta. Išdidi esu. Ir paslaptinga, bet šalta“. Ar ne tokios dabar yra valdinink?s, dar vis nesuprantan?ios, kad prie klasikinio kirpimo švarkelio labiausiai tinka ne sijonas, bet „triusik?liai“.
Ambicinga ir dr?si
Kai kas gal?t? pasakyti, kad Dž.Butkut? ? „Raseini? kult?ros ministr?s“ post? netikt? d?l tam tikr? asmenini? savybi?. Ta?iau neužmirškime, kad asmenis reikia vertinti vadybiniu poži?riu, tai yra, išskirti tam tikrus konkre?ios personalijos segmentus ir b?tent juos afišuoti, o vis? kit? apdairiai palikti šeš?lyje.
Kaip tai daroma, puikiai demonstruoja, pavyzdžiui, duonos gamintojai. Antai parduotuv?se galima nusipirkti produkt?, viliojan?iu pavadinimu „Medaus duona“. Gal?t? atrodyti, kad ta duona prisodrinta gardaus medaus ir tiesiog tirpsta burnoje. Ta?iau kai perskaitai jos sud?t?, burna, norinti kuo grei?iau atsik?sti tokio gaminio, neju?iomis užsi?iaupia. Nes „Medaus duonos“ sud?tis yra tokia: natrio stearoil laktatas, kalcio karbonatas, monokalio fosfatas, monokalcio fosfatas, dinatrio fosfatas, askorbo r?gštis. Medaus šiame gaminyje – keturi procentai. Išmoningi prek?s k?r?jai ? pavirši? išk?l? b?tent patraukliausi? sudedam?j? dal?.
Panašiai reikia ži?r?ti ir ? asmenines žmogaus savybes. N?ra abejoni?, kad patraukli? savybi? turi ir Dž.Butkut?. Reik?t? tiesiog atmesti skandalinguosius ir menkinan?i? reikšm? turin?ius daininink?s personalijos segmentus ir iškelti vil?i? teikian?ius. Kaip žinoma, ši atlik?ja yra ambicinga, dr?si, stereotip? nebijanti laužyti dama. Štai tos savyb?s ir tur?t? suformuoti patraukl? vieš?j? atlik?jos paveiksl?.
Neder?t? manyti, kad daininink? negali b?ti kult?ros valdininke. Juk geodezininkas Algis ?aplikas visai neblogai vadovavo Sveikatos apsaugos ministerijai, medik? Rasa Juknevi?ien? iki šiol vadovauja Krašto apsaugos ministerijai, o aplinkoje ne visada tinkamai besiorientuojantis Rokas Žilinskas – Seimo atomin?s energetikos komitetui.
Tad kod?l Dž.Butkut?s nepakviesti vadovauti „Raseini? kult?ros ministerijai“? Juk svarbiausia, kaip sakoma, žinoti valdžios koridorius. Geriausiai tuos koridorius paž?sta valdžios patalpas priži?rin?ios valytojos. Jos ir gal?t? supažindinti atlik?j? su užkulisiais.
Ir politikai vertina mikrofonus
Turiningas ekskursijas atlik?jai gal?t? surengti ir vietos politikai, ypa? tie, kurie yra ?vald? daininink? darbo ?rank? – mikrofon?.
Mikrofono virtuoz? ypa? daug yra tarp Raseini? rajono savivaldyb?s tarybos nari?. Galima pamin?ti tokius „politini? partij? atlik?jus“ kaip Dainius Šadauskis, Liudas Kavaliauskas, K?stutis Skamarakas, Antanas Vizbaras, Romaldas Zubiela.
D.Šadauskis su L.Kavaliausku pos?dži? metu beveik nepaleidžia iš rank? mikrofon? ir netik?tomis politin?mis improvizacijomis turiningai pagyvina tarybos koncerte pagrindin? partij? atliekan?io Petro Vežbavi?iaus arijas.
Gal visai nereikia kult?ros?
Kai kas gali pasakyti, kad Raseiniuose apskritai n?ra kult?ros, tod?l nereikia ir „kult?ros ministro“.
Galb?t atsižvelgiant ? susiklos?iusias s?lygas, Raseiniuose reik?t? vystyti pas mus dar menkai ?sisavint? srit? – kult?ros agronomij?.
Tai mokslas apie tai, kaip nualintoje kult?ros dirvoje auginti durnaropes, pateikti jas kaip ananasus ir gauti už tai nemenkus pinigus.