[1]Art?jant gruodžiui, iš interneto, televizijos ir radijo eterio ima pl?sti reklamos, si?lan?ios dovan? id?jas Kal?doms. Naujas išmanusis telefonas, nešiojamas kompiuteris ar robotas dulki? siurblys – tik keli variantai, kaip namuose paskleisti didesn? technologin? pažang?. Ta?iau technologij? ekspertas ?sp?ja, jog j?s? kompiuteris ir išmanieji ?renginiai gali tapti kibernetini? nusikalt?li? ?rankiais.
Šiais laikais mažas kompiuteris veikia kiekvieno išmaniojo ?renginio viduje, tod?l robotas dulki? siurblys sugeba išvalyti j?s? namus, o išmanusis šaldytuvas gali pranešti, kurio produkto galiojimo terminas eina ? pabaig?. Taigi technologij? pažanga palengvina žmoni? gyvenim?.
Aplink daug?ja kompiuteri?
„B?t? sunku rasti šiuolaikin? ?rengin? ar prietais?, kurio viduje neb?t? kompiuterio, – sako programavimo paslaug? bendrov?s „Devbridge“ technologij? direktorius Rimantas Benetis, – Apskritai, kalbant apie kompiuterio s?vok? reikia tur?ti mintyje, kad ? j? patenka ir maršrutizatorius, ir vaizdo steb?jimo kameros, ir net mikrobang? krosnel?“.
Pasak eksperto, jeigu prietaisai yra prijungti prie interneto, kaip, tarkime, robotas dulki? siurblys, teoriškai ? juos galima ?rašyti kenk?jišk? program? ir piktybiškai naudotis.
R. Bene?io teigimu, pasteb?ti tokio tipo ?silaužimus ir apkr?stas sistemas ar daiktus yra pakankamai sud?tinga. „Vienas iš pagrindini? ?silaužimo požymi? gal?t? b?ti pernelyg didelis suvartojam? resurs? kiekis. ?sivaizduokite, kad nepaž?stami asmenys per atstum? naudoja j?s? kompiuterio paj?gumus, siekdami išgauti bitkoinus. Tokiu atveju kompiuterio veikla pastebimai sul?t?ja. Kita vertus, tai vienas iš išimtini? atvej?, kai kenk?jišk? veikl? pasteb?ti lengviau. ?prastai kompiuteryje vienu metu vyksta daugyb? proces?, tad gudresni ?silauž?liai dažniausiai sugeba efektyviai pasl?pti savo p?dsakus“, – pasakoja IT specialistas.
T?kstan?iai ?rengini? – su saugumo spragomis
Pasakodamas apie kibernetini? nusikalt?li? veiklos principus, R. Benetis atkreipia d?mes? ? vadinam?j? botnet? – savotišk? kenk?jiškomis programomis užkr?st? ?rengini? tinkl?. Užkr?t? daug svetim? ?rengini? nusikalt?liai ?gyja galimybes juos valdyti ir ima ši? galimyb? pardavin?ti.
„Prieig? prie užkr?st? daikt? piktadariai nusiperka siekdami organizuoti kibernetines atakas. Pasinaudojant botnetais galima rengti paskirstyto paslaug? atsisakymo (angl. Distributed Denial of Service (DDoS)) atakas – tiesiog užtvindyti pasirinkto tinklalapio server? ar serverius automatizuotomis užklausomis per užkr?st? daikt? IP adresus, taip laikinai sutrikdant pasirinkto tinklalapio veikl?“, – kalba R. Benetis.
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) yra užfiksav?s, kad DDoS atakomis buvo taikomasi ? Vidaus reikal? ministerijos, V? „Registr? centro”, taip pat Seimo ryši? ir informacini? sistem? teikiam? paslaug? prieinamum?. Kibernetini? atak? reng?jai ne kart? yra band? sutrikdyti ir Lietuvos žiniasklaidos portal? darb?, priva?i? ir valstyb?s valdom? ?moni? veikl?.
NKSC ataskaitoje pažymima, kad ?rengini?, turin?i? saugumo spragas, skai?ius auga. 2018 metais NKSC užfiksavo 28 630 ?rengini?, turin?i? saugumo sprag?. Tai buvo 16 proc. daugiau, lyginant su 2017 metais užfiksuot? ?rengini? su saugumo spragomis.
Tai rodo, kad valstyb?s institucij?, ?moni? ir visos visuomen?s saugumas priklauso nuo kiekvieno pilie?io s?moningumo ir keli? paprast? žingsni?, padedan?i? užtikrinti elektroninio ?renginio apsaug?. Mat d?l standartini? ?rangos saugumo sprag? ?renginiai gali tapti prieinami ?silauž?liams iš bet kurios pasaulio vietos. ?renginius su saugumo spragomis nusikalt?liai randa ir užkre?ia automatizuotai.
Pradin? apsauga – antivirusin? programa ir ugniasien?
K? reikia daryti, norint apsaugoti savo kompiuter? ir išmaniuosius ?renginius nuo nusikalt?li??
R. Benetis pataria pirmiausia ? savo išman?j? telefon?, kompiuter?, planšet? ?diegti antivirusin? program?.
„Prieš ?sirašant antivirusin? program? svarbu pasidom?ti, palyginti skirtingus pasi?lymus, panagrin?ti, kurios iš j? patikimiausios ir t. t. Bet kuriuo atveju, geriau šiek tiek investuoti ? legali? antivirusin? program?, nei naudotis nelegalia arba nemokama versijomis“, – mano ekspertas.
[2] Anot R. Bene?io, taip pat verta pagalvoti ir apie vadinam?j? „ugniasien?“ – apsaugos sistem?, saugan?i? vartotojo tinkl?. „Ugniasien?“ kartais suteikia ir pats interneto paslaugos tiek?jas (ISP) – sistema ženkliai sumažina galimyb? ? j?s? kompiuter? ir kitus ?renginius patekti kenk?jiškoms programoms.
[3] „Iš patirties galiu pasakyti, kad daugiausia su kompiuteri? saugumu susijusi? problem? dažniausiai sukelia vaikai – jie gali daug k? išnaršyti, daug k? parsi?sti, bei daug k? ?diegti jums nežinant. Kitaip tariant: antivirusin? programa ir ugniasien? yra b?tini dalykai“, – pabr?žia bendrov?s „Devbridge“ technologij? direktorius ir priduria, kad ?sigijus išman? ?rengin? reikia užtikrinti, kad jo programin? ?ranga b?t? nuolat atnaujinama – patikimi gamintojai paprastai išleidžia pataisymus, kurie padeda „užlopyti saugumo skyles“.