Kun. Vitas KAKNEVI?IUS 
[1]
Mes toli, mes toli, mes toli…
Nuo likimo nuo savo min?i?….
Tu tiesos pasakyt negali,
Širdimi juk aš visk? jau?iu.
Tu viena m?nesienoj braidai,
Kur suspindusi rymo rasa.
Aš žinau – tu seniai pavargai,
Danguje dabar kybo del?ia.
Tuštuma ši?nakt Tavo delnuos,
Barsto laikas trupinius duonos…
Kas Tave iš vienatv?s vaduos,
Stovi senas vienišas klounas.
Mes toli…toli… toli..
Nuo likimo, nuo savo min?i?….
Tu tiesos pasakyt negali,
Širdimi juk aš visk? jau?iu.
Tu viena m?nesienoj braidai,
Kur suspindusi rymo rasa.
Aš žinau – tu seniai pavargai,
Danguje dabar kybo del?ia.
Tuštuma ši?nakt Tavo delnuos,
Barsto laikas trupinius duonos…
Kas Tave iš vienatv?s vaduos,
Stovi senas vienišas klounas.
Patik?ki, Tu sakei – pavargai,
Kart? ilges? g?rei širdim…
Tu nelauk, neatneš aitvarai,
Tu ilgies daugel met?…Viltim?