2019 balandžio
23
Antradienis

Paieška

    • Sorry, there are no polls available at the moment.
  • Ar ūkanota Anglija tebelieka draugiška?

    Siųsti Versija spausdinimui

    Viktoras VITKUS

    2010 metais Anglijoje skirtumas tarp atvykusiųjų ir išvykusiųjų (bbc.co.uk) tebuvo 252 000 žmonių. Pasak britų Nacionalinio statistikos biuro, šalį palieka vis mažiau gyventojų – 2010-aisiais išvyko vos 339 000 – tai mažiausia emigracija nuo 2001 metų.

    Vasaros riaušių priežastys

    Rugpjūčio mėnesį per Angliją nuvilnijo jaunimo riaušių banga. Kenterberio arkivyskupas Rovanas Viljamsas laikraštyje „The Guardian“ rašo, kad norint išvengti naujų „beprasmiškų anarchijos protrūkių“, būtinas dialogas su jaunimu. Dvasininkas mano, kad pagrindinė rugpjūtį pratrūkusio smurto priežastis – nusivylimas ekonomika ir rekordinė jaunimo bedarbystė. „The Guardian“ ir Londono ekonomikos mokykla (LSE) atliko tyrimą, kurio metu apklausta 270 riaušininkų iš Londono, Birmingemo, Liverpulio, Notingemo, Mančesterio ir Solfordo. Didžioji dauguma jaunuolių teigė, kad riaušės Anglijoje tikrai pasikartos. Vienas iš trijų tvirtino, kad vėl ketina eiti į gatves ir niokoti viską, kas po ranka pasitaikys. Du trečdaliai apklaustųjų teigė, kad panašūs neramumai šalį gali sukrėsti iki 2014 metų. Tyrimo metu nustatyta, kad riaušininkai buvo iš pačių neturtingiausių Anglijos vietovių. Apklausti jaunuoliai pabrėžė, kad per ekonominę krizę suprastėjo jų gyvenimo kokybė, o įsidarbinimo galimybės
    tapo itin miglotos. Londone leidžiamame laikraštyje „Англия“ (2011-12-02 Nr. 44) teigiama, kad neramumai gali pasikartoti 2012 metų olimpiados metu. Rugpjūčio 7 – 11 d. neramumai Anglijoje buvo patys didžiausi per pastarąjį dešimtmetį. Juose dalyvavo apie 30 000 žmonių, padaryti nuostoliai siekia šimtus milijonų svarų.

    Ar riaušės gali būti nukreiptos prieš emigrantus?

    Britų analitikai pastebėjo, kad organizuojant pogromus nemažą įtaką turėjo nemokami informaciniai serveriai Black Berry, kuriais naudojosi riaušininkai. Tarp spaudos platinamų riaušių priežasčių: didelė jaunimo bedarbystė, socialinis neteisingumas, nepatenkinamas policijos elgesys su vietos gyventojais, internetinėje erdvėje buvo ir neapykantos atvykėliams iš kitų šalių pareiškimai.

    Buvęs savaitraščio „Alio, Raseiniai“ korespondentas, dabar besidarbuojantis Bostone, Žanas Vitkus teigia, kad lapkričio 17 dieną internetinėje erdvėje pasirodė nemažai grasinimų atvykėliams. Riaušių organizatoriai žadėjo, kad į Bostoną pogromams atvyks apie 5000 žmonių. Į miestą nukreipti papildomi policijos būriai, įmonių ir fabrikų savininkai apie galimą grėsmę informavo iš Rytų Europos atvykusius darbininkus. Patys miesto senbuviai svarstė galimybę mokamų ar nemokamų atostogų sąskaita kuriam laikui išvykti. Sakoma, kad tarp valdžios ir riaušių organizatorių vyko derybos, todėl neramumų pavyko išvengti. Reikia pabrėžti, kad Bostone dabar gyvena apie 40 000 žmonių, iš kurių apie 20 000 – bėdžiai, svetimšaliai darbo ieškotojai. Iš tų 20 000 apie 10 000 lenkų, nemažai latvių, lietuvių, ukrainiečių. Pažymėtina, kad prieš realią smurto grėsmę vieningai susitelkė Bostono latvių bendruomenė. Ji ir anksčiau buvo pastebima miesto kultūriniame gyvenime: organizavo puikias Joninių
    šventes, kvietėsi muzikos grupes ir DJ iš Latvijos, rengė poilsio vakarus klubuose ir pan. Būtent latviai savo gynybiniais komentarais internetinėje erdvėje pasipriešino galimai agresijai ir provokacijoms.
    Nors Bostone lietuvių nėra mažai, tačiau jie daugiau individualistai, mažai bendrauja tarpusavyje, po sunkaus fizinio darbo dažniausiai ilsisi namuose. Pačiam Ž.Vitkui teko girdėti, kad mieste dirbo dar du iš Raseinių krašto kilę žmonės. Jis pabrėžė, kad ir tarp pačių emigrantų kartais kyla aštrių nesutarimų. Rezonansą sukėlė muštynės tarp lietuvių, latvių ir portugalų, kurių iniciatoriais buvo pastarieji.

    Vietoje moralo

    Anglijos vyriausybė iki 2015 metų pažadėjo sumažinti migraciją keliomis dešimtimis tūkstančių. ES piliečiai gali laisvai atvykti gyventi į Anglijos teritoriją. Iš jų tik Rumunijos ir Bulgarijos piliečiams taikomi įsidarbinimo aprobojimai, kurie galios iki 2013 metų.

    Mūsų tėvynainiai, vykdami į ūkanotą salą saujomis semti svarus, turi rimtai suvokti, kad nekvalifikuoto darbo rinka ten jau senokai perpildyta. Reikia žinoti, kad įdarbinimo firmos dažnai nepatikimos. Jos išplėš iš drebančių rankelių liūto dalį uždarbio. Emigrantai ne be reikalo su kartėliu kartoja žodžius „buto nuoma“, „būtiniausias maistas“. Bilietas į kiną kainuoja 15 svarų, o norint pamatyti mums seniai įgrisusius kraštiečius Dž. Butkutę ar „16 hercų“, reikia vykti į mažus, tačiau Londone ar Mančesteryje esančius klubus.

    Komentarų nėra