Ariogalos kapin?s
Viktoras Vitkus 
Gegu?s pradioje buvo atlikti Ariogalos kapini? kult?rologiniai tyrimai. J? tikslai -fiksuoti nykstan?i? ?rang?, vertingus istorikai ir stilistikai iki 1940 met? statytus paminklus, schemoje ym?ti j? santalkas.
Ariogalos kapin?s yra miestelio vakarin?je dalyje. 1983 met? duomenimis u?m? apie 2,6 ha, aptvertos 1,5m auk?io akmen? tvora, kuri vietomis buvo igriuvusi, i vidin?s pus?s apsodintosliepomis. Kartografuotos vykdant em?s ?kio naudmen? inventorizacijos lauko darbus 1972m. Pakartotinai kapines kartografavo ir j? apskait? atliko LTSR ? RPI Geodezijos skyrius 1980-1981m. 1915m., Pirmojo pasaulinio karo pradioje, labai nukent?jo Ariogalos miestelis, sudeg? ir XXa. pradioje pastatyta bany?ia, tod?l pamaldos kur? laik? buvo vykdomos m?rin?je kap? (Daugird? ) koply?ioje. 1920m. kapini? teritorija laidojimui tapo maa. Kaip teigia archyviniai dokumentai, Ariogalos klebonas savavalikai pa?m? kapini? teritorijos prapl?timui negr?usios dvaro savinink?s Buinikovyt?s em?s sklyp?. Miestelio vals?iaus taryba ?sipareigojo, gr?us dvaro savininkam, u sklyp? (1 deimtin? ) sumok?ti pagal esamas valstyb?s nustatytas kainas. Protokolo nuoraai (1920-02-18) buvo isiusti em?s ?kio ministerijai ir kitoms suinteresuotoms institucijoms.1920-10-25 em?s ?kio ministerija ir Valstyb?s turt? ministerijos em?s ?kio departamentas ratu Nr. 4692 ?pareigojo K?daini? apskrities em?s ?kio ir Valstyb?s turt? ministerijos ?galiotin? paruoti reikiamus dokumentus d?l em?s pa?mimo kapini? prapl?timui.Kapini? pietin?je dalyje yra 1750 metais statyta Stasio Daugirdo koply?ia. Jos auktis apie 7m. ?ia ilsisi archeologas, visuomeninkas, muziejininkas, dailininkas, kult?ros darbuotojas Tadas Daugirdas (1852-02-27 1919-11-01 ). T. Daugirdo palaikai netur?jo ramyb?s, kadangi jis buvo bajorikos kilm?s ir tur?jo nuopeln? Nepriklausomai Lietuvai.
1944 met? ruden? jo palaikai buvo perkelti i koply?ios ? alia jos (kapini? PR dalis, 60m ? vakarus nuo pagrindini? vart? ) ikast? kap?. Koply?ioje buv? karstai atidaryti. Palaikai iniekinti. Nuo pat 1962 iki 1979 m. buvo prirayta daug rat?, kad galima b?t? v?l atstatyti visk?, kaip buv?.Ta?iau nei to meto ministrui J.Banai?iui, nei kai kuriems virininkams rayti ratai nieko nepad?jo. Vietoje to, LTSR Ministr? Tarybos 1969-07-15 nutarimu Nr.294 kapas tapo respublikin?s reikm?s su istorijos paminklo statusu (IR 212 ). Prireik? net septyniolikos met?, kol 1979-12-1 v?l viskas buvo atstatyta. Antrojo pasaulinio karo metu koply?ia deg?. 1956 m. iem? siautusi audra j? apgadino. 1990m. buvo atliktas Daugird? koply?ios remontas. Minint T.Daugirdo mirties 70-met?, koply?ia rasta apipl?ta, atkelti kai kuri? karst?dang?iai.Dar iki 1996 met? buvo paruotas Ariogalos kapini? planavimo projektas. 1996-12-04 Raseini? rajono savivaldyb?s Kontrolieriaus tarnyba nustat? neskaidrum? nuraant Ariogalos kapini? tvoros vielos tinkl?. 1997 metais tvoros ?rengimui buvo skirta 7140Lt, tame skai?iuje darbo umokestis 2660 Lt. 2008m. vyko koply?ios ir kapini? vart? tvarkymo darbai. Joms savivaldyb? skyr? 53000Lt. Darbus atliko UAB Bilderis. 1924 met? vasaros antroje pus?je dailininkas Adomas Varnas tyrin?jo kapini? kryius ir koplytstulpius. 1936m. V. Ramanauskas fiksavo medinius kryius ir kapini? medinius vartus. 1989m. fotografas Me?islovas Sakalauskas fiksavo kapini? kryius. Dabar medini? kryi?, statyt? iki 1940 met?, liko vos 11 (kitose kapin?se dar maiau). J? bendras susid?v?jimo laipsnis siekia 55 nuo im?ius. Kiek turtingesn? kapini? metalo plastika (jos bendras susid?v?jimas siekia 20 nuoim?i? ). Matome 1 lietin? neogotikin? kryi?, 12 lietini? neobarokini? kryi?, 2 kaltinius (su prid?tin?mis lietin?mis detal?mis) eklektrinius kryius. S?ra? papildo 16 kaltini? ir viena eklektin? tvorel?. Daugiausias (21 vnt.) yra kalvio darbo kryi?. inoma daug metalo plastikos d?l ?vairi? prieas?i? sunyko. Nereikia atmesti fakto, kad pasiturintys miestel?nai buvo daugiau link? statytis akmeninius paminklus: neoromantiniai -2, eklektiniai -2, moderno 2, neobarokinis 1, neoklasikiniai – 16. J? sunykimo laipsnis emiausias 17 nuoim?i?.
