2019 birželio
25
Antradienis

Paieška

    • Sorry, there are no polls available at the moment.
  • Ariogalos kapinės

    Siųsti Versija spausdinimui

     Viktoras Vitkus 

       Gegužės pradžioje buvo atlikti  Ariogalos kapinių kultūrologiniai tyrimai. Jų tikslai -fiksuoti nykstančią įrangą, vertingus istoriškai ir stilistiškai iki 1940 metų statytus paminklus, schemoje žymėti jų santalkas.    

      Ariogalos kapinės yra miestelio vakarinėje dalyje. 1983 metų duomenimis užėmė apie 2,6 ha, aptvertos 1,5m aukščio akmenų tvora, kuri vietomis buvo išgriuvusi, iš vidinės pusės apsodintos liepomis. Kartografuotos vykdant žemės ūkio naudmenų inventorizacijos lauko darbus 1972m. Pakartotinai kapines kartografavo ir jų apskaitą atliko LTSR ŽŪ RŽPI Geodezijos skyrius 1980-1981m.  1915m., Pirmojo pasaulinio karo pradžioje, labai nukentėjo Ariogalos miestelis, sudegė ir XXa. pradžioje pastatyta bažnyčia, todėl pamaldos kurį laiką buvo vykdomos mūrinėje kapų (Daugirdų ) koplyčioje. 1920m. kapinių teritorija laidojimui tapo maža. Kaip teigia archyviniai dokumentai, Ariogalos klebonas savavališkai paėmė kapinių teritorijos praplėtimui negrįžusios dvaro savininkės Buinikovytės žemės sklypą. Miestelio valsčiaus taryba įsipareigojo, grįžus dvaro savininkam, už sklypą (1 dešimtinė ) sumokėti pagal esamas valstybės nustatytas kainas. Protokolo nuorašai (1920-02-18) buvo išsiusti Žemės ūkio ministerijai ir kitoms suinteresuotoms institucijoms. 1920-10-25 Žemės ūkio ministerija ir Valstybės turtų ministerijos žemės ūkio departamentas raštu Nr. 4692 įpareigojo Kėdainių apskrities Žemės ūkio ir Valstybės turtų ministerijos įgaliotinį paruošti reikiamus dokumentus dėl žemės paėmimo kapinių praplėtimui.Kapinių pietinėje dalyje yra 1750 metais statyta Stasio Daugirdo koplyčia. Jos aukštis apie 7m. Čia ilsisi archeologas, visuomeninkas, muziejininkas,  dailininkas, kultūros darbuotojas Tadas Daugirdas (1852-02-27 – 1919-11-01 ). T. Daugirdo palaikai neturėjo ramybės, kadangi jis buvo bajoriškos kilmės ir turėjo nuopelnų Nepriklausomai Lietuvai.   

      1944 metų rudenį jo palaikai buvo perkelti iš koplyčios į šalia jos (kapinių PR dalis, 60m į vakarus nuo pagrindinių vartų ) iškastą kapą. Koplyčioje buvę karstai atidaryti. Palaikai išniekinti. Nuo pat 1962 iki 1979 m. buvo prirašyta daug raštų, kad galima būtų vėl atstatyti viską, kaip buvę.Tačiau nei to meto ministrui J.Banaičiui, nei kai kuriems viršininkams rašyti raštai nieko nepadėjo. Vietoje to, LTSR Ministrų Tarybos 1969-07-15 nutarimu Nr.294 kapas tapo respublikinės reikšmės su istorijos paminklo statusu (IR – 212 ). Prireikė net septyniolikos metų, kol 1979-12-1 vėl viskas buvo atstatyta. Antrojo pasaulinio karo metu koplyčia degė. 1956 m. žiemą siautusi audra ją  apgadino. 1990m. buvo atliktas Daugirdų koplyčios remontas. Minint T.Daugirdo mirties 70-metį, koplyčia rasta apiplėšta, atkelti kai kurių karstų dangčiai.Dar iki 1996 metų buvo paruoštas Ariogalos kapinių planavimo projektas. 1996-12-04 Raseinių rajono savivaldybės Kontrolieriaus tarnyba nustatė neskaidrumą nurašant Ariogalos kapinių tvoros vielos tinklą. 1997 metais tvoros įrengimui buvo skirta 7140Lt, tame skaičiuje darbo užmokestis 2660 Lt. 2008m. vyko koplyčios ir kapinių vartų tvarkymo darbai. Joms savivaldybė skyrė 53000Lt. Darbus atliko UAB  „Bilderis“. 1924 metų vasaros antroje pusėje dailininkas Adomas Varnas tyrinėjo kapinių kryžius ir koplytstulpius. 1936m. V. Ramanauskas fiksavo medinius kryžius ir kapinių medinius vartus. 1989m. fotografas Mečislovas Sakalauskas fiksavo kapinių kryžius. Dabar medinių kryžių, statytų iki 1940 metų, liko vos 11 (kitose kapinėse dar mažiau). Jų bendras susidėvėjimo laipsnis siekia 55 nuo šimčius. Kiek turtingesnė kapinių  metalo plastika (jos bendras susidėvėjimas siekia 20 nuošimčių ). Matome 1 lietinį neogotikinį kryžių, 12 lietinių neobarokinių kryžių, 2 kaltinius (su pridėtinėmis lietinėmis detalėmis) eklektrinius kryžius. Sąrašą papildo 16 kaltinių ir viena eklektinė tvorelė. Daugiausias  (21 vnt.) yra kalvio darbo kryžių. Žinoma daug metalo plastikos dėl įvairių priežasčių sunyko. Nereikia atmesti fakto, kad pasiturintys miestelėnai buvo daugiau linkę statytis akmeninius paminklus: neoromantiniai -2, eklektiniai -2, moderno 2, neobarokinis 1, neoklasikiniai – 16. Jų sunykimo laipsnis žemiausias 17 nuošimčių. 

    Komentarų nėra