Art?jant mikininko dienai
Pranas
LAURINAVI?IUS
Miko ir mogaus ryys turi gilias praeities aknis. Visais laikais mikas buvo dvasios atgaivos altinis. mog? trauk? ? mik? atsikv?pti nuo darb? rutinos, miesto urmulio, pab?ti su draugais, eima, savimi. Mikas pirmiausia susij?s su ?ia dirban?iais mon?mis – mikininkais.
Kasmet rugs?jo m?nesio tre?i?j? etadien? minima Mikininko diena. ie metai mikininkams ypatingi tuo, kad Jungtini? Taut? Generalin? Asambl?ja 2011-tus metus
paskelb? tarptautiniais mik? metais. Pagrindin? tema Mikai mon?ms. Jungtin?s Tautos paymi, kad tvarus mikininkavimas gali prisid?ti prie darnaus m?s?
planetos vystymosi, skurdo mainimo ir pad?ti pasiekti t?kstantme?io tikslus.
M?s? ur?dija yra valstybin?, pelno siekianti ?mon?, – sako mik? ur?das Antanas Kil?auskas.
- M?s? veikla gana plati nuo medi? s?kl? rinkimo, sodmen? iauginimo iki apvalios medienos pardavimo. Tai ir medeli? sodinimas, jauno miko priei?ra, olin?s ir
menkavert?s sumed?jusios augmenijos alinimas, apsauga nuo v?ri?, retinimas, sanitariniai kirtimai, priegaisrin? apsauga. O kur dar keli? remontas ir priei?ra, medelyno veikla, rekreacini? objekt? ?rengimas, remontas ir priei?ra. Ko gero, kiekvienas mogus yra buv?s mike, pris?d?s ?rengtoje poilsiaviet?je. Aplankius J?kaini? mik?, galima ne tik pails?ti, bet ir praturtinti savo inias.
Ne vienam galb?t kyla mintis, kad pagrindinis mik? ur?dijos r?pestis – kaip ileisti pinigus. Ta?iau taip tikrai n?ra. Norint ileisti, pirmiausia reikia usidirbti. Visos m?s? pajamos sukaupiamos pardavus apvali?j? medien?, nenukirst? mik? ir sodmenis. O Raseini? mik? ur?dijos mikai yra vieni lapiausi? alyje. Mus gelbsti alta iema ir sausa vasara. Taigi pirmiausia r?pi, kaip udirbti ir, be abejo, protingai ileisti.
Pokalbio metu apie ur?dijos finansinius reikalus ur?d? papild? vyriausioji buhalter? Irena Augulien?: ,,Normaliais, ne kriziniais metais, ur?dijos pajamos siekia apie
10 milijon? lit?. Sunkme?iu jos tesiek? 7 milijonus, nors darbai buvo vykdomi stabiliai. 1 kietmetrio apvalios medienos kaina buvo maesn? nei 100 lit?, iuo metu – apie 135 Lt. M?s? pajamos priklauso nuo rinkos s?lyg?. Atsigaunanti medienos rinka leidia ir mums pelningiau gyventi. Ties? sakant, nebuvo met?, kuriuos mik? ur?dija b?t? baigusi nuostolingai.
enkl? ?na? m?s? ur?dija ?nea ? valstyb?s biudet?: ?vairi? mokes?i? suma – per 2 milijonus lit?. Mokame pelno mokest?, privalomo sveikatos draudimo, aplinkos taros, taip pat mokest? u valstybinio turto naudojim?. Dar mokame 15 % dydio privalomuosius atskaitymus nuo pajam? u parduot? apvali? medien? ir nenukirst? mik?. Per metus jis sudaro 1,5 milijon? lit?. Mikininkus neramina, kad kurui skirt? malk? kainos kilo spar?iau negu kitos medienos. Pagal galiojan?ias medienos pardavimo taisykles mikininkai kain? reguliuoti neturi teis?s. Malk? kainos susiformuoja po medienos pirk?j? konkurs?. Tok? malk? kain? kilim? nul?m? biokuro tiek?jai, konkuruodami su medienos plok?i? gamintojais. Anks?iau maesn? malk? kain? ?takojo taikoma PVM mokes?io lengvata.
Darb? apimtys yra kur kas didesn?s, nei isak? ur?das Antanas Kil?auskas, o ir rodikli?, kurie atspindi ur?dijos pelning? veikl?, yra kur kas daugiau, negu sumin?jo vyriausioji buhalter? Irena Augulien?.
Tiek pa?ioje ur?dijoje, tiek girininkijose, kuriose teko pabuvoti, bendravimas su mikininkais paliko malon? ?sp?d?. Tereikia paklausyti, kaip jie kalba apie savo darbus, savo profesij?. Mikininko gyvenimo b?d?, ko gero, formuoja miko ramyb?, jo aminas oimas, santykis su gamta, ir daro jiems teigiam? ?tak?. Kalb?dami apie mogaus gyvenim? danai mes j? sutapatiname su medio gyvenimu. mogus ir medis, medis ir mogus – kas gali b?ti graiau? Jie vienas kit? ildo, vienas ir kitas auga, siekia viesos, saul?s. Medis ple?iasi akomis, mogus – savo imintimi, darbais.
Mikinink? darb? yra be galo daug ir ?vairi?. iek tiek apie juos jau usimin?me. Su V? Raseini? mik? ur?dijos Medienos ruoos, prekybos ir techninio padalinio
virininku Mariumi Bartusevi?iumi nuvykome ? Vadgirio girininkij?, kur kertamas mikas. Vadgirio girininkijos bendras mik? plotas – 4500 ha, i j? 3000 ha valstybiniai. Girininkijos valdose yra Lapgiri? botaninis draustinis, kurio plotas – 143 ha, iskirti 5% ekomiko biologinei ?vairovei isaugoti, nes ?ia nevykdoma ?kin? veikla.
Aplankytoje girininkijoje per metus numatyta ikirsti 13 t?kst. ktm medienos. Jau ikirsta 8 t?kst. ktm. I j? 1 t?kst. sanitariniai kirtimai. Girininkijai nuo 2000 m. vadovauja Alvydas Tamoaitis, jam talkina pavaduotojas Vaidas Vai?iukynas, eiguliai Liudas Ambrozaitis ir Gintautas Vaitkus. Pamiki? ir lauk? keliukais pasiek?me kirtaviet?. ? pamik? su medienos ruoiniais ipukuoja suomi? gamybos medve? ,,PONSSE WISENT. Tai puikus mikinink? pagalbininkas visais met? laikais. i medve? surenka, pasikrauna ir ivea ? miko sand?lius medien?. Medve? ur?dija ?sigijo pra?jusiais metais. Jos vairuotojas, prityr?s operatorius Gintautas Kumutaitis, ur?dijoje dirba nuo 1993 met?. ,,Per pamain? su savo bendradarbiu Algiu Sakevi?iumi iveame apie 100 kub.m medienos, – sako G. Kumutaitis. Gr?dami dar stabtelime prie jaukiai vie?ian?ios Vadgirio girininkijos, pasigroime tvarkoma aplinka.
Geri rezultatai, s?km? ateina tuomet, kai darbai neskirstomi ? reikmingus ir nereikmingus, kai jie atliekami su meile. Telydi imintis,teisingumas ir tik?jimas vis? J?s?
kolektyv? – vadovaujant? personal?, buhalterij?, girininkus, eigulius ir visus, dirban?ius ioje ?mon?je.
