Kun. Vitas KAKNEVI?IUS
[1]
Ateik!
Ateik Tu pas mane su ryto v?ju,
Su m?lyna žibuokle miško vidury,
Su meil?s svaigumu ir širdies g?riu,
Su nuostabios tylos ir džiaugsmo džiugesy.
Ateik!
Ateik Tu pas mane su laime rankoj,
Su saul?s spinduliu ir šypsena veide.
Tu nuostabi, mano likimo paukšte,
Su kuo dar b?t? galima palyginti Tave?
Ateik!
Ateik Tu pas mane išlaukta vakarais,
Su virpuliu kr?tin?j nuostabiausiu,
Su v?jo visad išbu?iuotais smilkiniais
Ir su daina pa?ia pa?ia gražiausia.
Ateik!
Ateik, kai širdžiai b?na li?dna ir sunku.
Išsaugota prisiminim? ilga juosta.
Aš noriu pasakyti, kad karštai myliu,
Kol saul? dar aukštai ir aiškiai švie?ia!
Tiktai ateik, aš nuoširdžiai prašau- ateik!