ATEIK!

Kun. Vitas KAKNEVIČIUS [1]

Ateik!
Ateik Tu pas mane su ryto vėju,
Su mėlyna žibuokle miško vidury,
Su meilės svaigumu ir širdies gėriu,
Su nuostabios tylos ir džiaugsmo džiugesy.

Ateik!
Ateik Tu pas mane su laime rankoj,
Su saulės spinduliu ir šypsena veide.
Tu nuostabi, mano likimo paukšte,
Su kuo dar būtų galima palyginti Tave?

Ateik!
Ateik Tu pas mane išlaukta vakarais,
Su virpuliu krūtinėj nuostabiausiu,
Su vėjo visad išbučiuotais smilkiniais
Ir su daina pačia pačia gražiausia.

Ateik!
Ateik, kai širdžiai būna liūdna ir sunku.
Išsaugota prisiminimų ilga juosta.
Aš noriu pasakyti, kad karštai myliu,
Kol saulė dar aukštai ir aiškiai šviečia!

Tiktai ateik, aš nuoširdžiai prašau- ateik!