Liudvikas BAKAS
[1]
Nemakš?i? miestelio gyventojai ir klebonas Kazimieras Rimkus 1989 metais nutar?, kad Atgimim? geriausiai b?t? ženklinti naujosios bažny?ios statyba. Tuomet niekas nenutuok?, kokius kelius valdžios koridoriuose reik?s nueiti, kiek patirti nuoskaud?.
Tai antras pasakojimas iš ciklo apie m?s? krašto li?dnas istorijas…
Nemakštiškiai bažny?ios statybai noriai suneš? po 300 rubli?, anuomet gan?tinai didelius pinigus. Darb? pradžia tikrai buvo džiuginanti. 20 darbinink? liejo pamatus, kildino m?r?, dengt? skaldytais akmenimis. Ta?iau sunkiai prognozuojami dalykai – statybini? medžiag? brangimas – dar? savo. Sukauptos l?šos prad?jo maž?ti. Iškilo gr?sm?, jog darbai neribotam laikui sustos. Ši perspektyva buvo reali, jeigu ne kilusio iš Nemakš?i? apylinki? šviesaus atminimo monsinjoro Petro Butkaus pastangos. Karo ?vykiai j? nublošk? ? Vokietij?, kur jis tapo stovykl? kapelionu, o 1949m. emigravo ? Australij?. ?ia nuo 1950 m. Sidn?juje dirbo lietuvi? kapelionu ir klebonu. Labai aktyviai reišk?si spaudoje ir tautie?i? organizacijose. Jis ir padovanojo didel? sum? pinig? bažny?ios statybai, o kiek v?liau prieš mirt? testamentu užraš? vis? turt? Telši? vyskupijai, kuris ir buvo naudojamas Nemakš?i? bažny?ios statybai. Monsinjoras nor?jo aplankyti gimtin?, pamatyti bažny?i?, ta?iau mirtis to padaryti neleido. Monsinjorui sp?ta nuvežti architekto Vytauto Makarai?io 1990 m. sukurt? Nemakš?i? Šv?. Trejyb?s bažny?ios projekt?, kuris jam patiko. Reikia pažym?ti, kad nemakštiškiai pasirinko ger? architekt?. V.Makaraitis nuo 1991m. vadovavo Lietuvos architekt? s?jungos personaliniam biurui ARC, buvo Projektuojan?i? architekt? organizacijos EUROSAG atstovas Lietuvoje. Architektas laik?si konceptualios nuostatos – labai daug d?mesio skyr? kontekstui, kur? suprato kompleksiškai: kaip istorijos, vietov?s s?lyg?, tradicij?, žmoni? ?sitikinim? ir papro?i? visum?.
Ta?iau gr?žkime prie bažny?ios statybos. Darb? tempai labai sumaž?jo d?l paš?lusiai brangstan?i? statybini? medžiag?, o ir statybininkams buvo privalu mok?ti už darb?. Visos esamos l?šos buvo skirtos tik bažny?ios statybai. Kunigas K.Rimkus net netur?jo galimyb?s ?rengti signalizacijos senoje bažny?ioje esan?ioms vertyb?ms apsaugoti.
1994 m. pabaigoje iškilo „kazilini?“ vainikas, at?jo eil? skardos stogui. Esant beviltiškai materialinei situacijai, klebonas kartu su apylink?s viršai?iu Antanu Mizgiru nutar? kreiptis ? LR Seimo pirminink? ?eslov? Jurš?n?. Prašyta nedaug: atleisti nuo mokes?i? SODRAI. Buvo kreiptasi ir ? Vyriausyb?, ministerijas. Pirmasis prašymas iškeliavo 1994 m. balandžio m?nes?. Geguž?s pradžioje gautas atsakymas iš Prezidento ir Seimo priimamojo ved?jo R.Valentinavi?iaus, kad ?.Jurš?no pavedimu prašymas perduotas nagrin?ti LR Seimo Biudžeto ir finans? komitetui. Ilg? laik? miestelio gyventojai nesulauk? joki? teigiam? žini?. Statyba vyko l?tai, nors ?ia jau tri?s? 24 darbininkai. Parapijonys siun?ia eilin? prašym? Seimo komitetui ir SODROS valdybai. Beje, SODRAI reik?jo mok?ti apie 45 000 Lt. Po penkeri? dien?, rugs?jo 5d., direktorius V.Kunca atsakyme konstatuoja, kad atleisti nuo ?mok? valdyba neturi galimybi?. Seimas ir toliau atkakliai tyli. Netek? vil?i? nemakštiškiai tiesiu taikymu kreipiasi ? LR Prezident?. Lapkri?io 3d. Prezidento pavedimu prašymas siun?iamas LR Vyriausybei. Lapkri?io 8d. premjeras Adolfas Šleževi?ius j? „futbolina“ Socialin?s apsaugos ir darbo ministrui M.Mikailai. Socialin?s apaugos ir darbo ministerija teik?si atsakyti ? prašym?. Gautame rašte ministro pad?j?ja A.Gaivelien? kala eilin? vin? ? nemakštiški? vil?i? karst?: „(…) prašymo formulavimas atleisti nuo socialinio draudimo mokes?io yra neteisingas.“ Su biurokratišku pedantiškumu ?vardinti „tiesuoli?“ argumentai.
Nepaisant vis? negand? jau buvo vykdomi bažny?ios vidaus darbai. Laikraš?io „Naujas Rytas“ žurnalistas Vytautas Barevi?ius straipsnyje „Maratonas valdžios koridoriuose. Kas nuli?dino Nemakš?i? parapijos žmones“ (Kauno kraštas. 1995-01-31 Nr. 21) su šia situacija supažindino visuomen?.
1997-01-28 atsižvelgus ? Nemakš?i? klebono Gardausko prašym?, Raseini? rajono valdybos sprendimu iš 1997 met? biudžeto kapitalin?ms statyboms nutarta skirti 50000 Lt bažny?ios statybai.