2019 vasario
18
Pirmadienis

Paieška

    • Sorry, there are no polls available at the moment.
  • Atminties ženklai

    Siųsti Versija spausdinimui

    Viktoras VITKUS

    Pasitinkant Lietuvos Nepriklausomybės dieną, švenčiant jos 20 – metį, atsigręžiame į praeitį, į tuos laiko ir istorijos ženklus, kuriuos nejučiomis pamirštame. Tai istorijos žymenys, kurie nepatenka į jau žinomus ir nuolat skelbiamus standartus. Jų yra, ir, regis, ne taip jau mažai. Šiandien dirstelėsime bent į tris kraštiečiams atmintinus įvykius.

    1939m. Lietuvos prezidento A.Smetonos iškilmingai atidarytas taip vadinamas Žemaičių plentas – kelias, per Raseinių miestą jungęs Kauną ir Klaipėdą. Dubysos dešiniajame šlaite, prie Ariogalos, netoli šaltinėlio, 1937 metais buvo išlieti betoniniai Gedimino stulpai. Statinys  skirtas būtent naujajam plentui pažymėti. Objektą pradėjo statyti 6 darbininkai, kuriems vadovavo Jonas Orlovas (?). Sakoma, kad jis ir parinko šią vietą. Kiti šaltiniai teigia, kad darbams buvo skirtos didelės lėšos, masyviais įrankiais skaldomi akmenys, kastuvais kasamas gruntas, vežimais gabenamos medžiagos, naudojami arklių traukiami volai ir pan. Statymo metu šlaitas turėjo gerą apžvalgą, į jį „rėmėsi“ naujasis kelias. K.Matulevičiaus duomenimis, per tris dienas įkasti pamatai – žemėn įleisti apie 70 cm, o iškelti 30 cm. Žemiau Gedimino stulpų buvo išbetonuoti metai – „1937“. Kai  liejinys sukietėjo, jį nudažė baltai, kad matytųsi iš tolo.

    Apie 1950 metus Gedimino stulpus įsakyta užkasti, tačiau jie vis būdavo atkasami. Mėginta statinį sunaikinti laužtuvais, aplink užsodinti menkaverčius medžius ir krūmus.

    Ariogalos Sąjūdžio iniciatyvinė grupė, vadovaujama Antano Vizbaro, iškėlė atstatymo ir atidengimo idėją. 1989m. rajono miškininkai iškirto menkaverčius krūmus ir medžius, melioratoriai išliejo naujus stulpus. 1992m. objektas įtrauktas į laikinąjį istorijos paminklų sąrašą.

    Antrasis paminklas – tai paminklas Ilgižiuose, skirtas Dariui ir Girėnui, bent taip jis ilgą laiką buvo eksponuojamas. Manoma, kad paminklo pirminė paskirtis – pagerbti žuvusius 1915m. Tačiau objekto išsaugojimo sumetimais iki 1991m. įrašas buvo tik ant priekinio fasado: TĖVYNĖS/ GARBEI/ KAPITONAS DARIUS/ IR LAKŪNAS/ GIRĖNAS/ PERSKRIDĘ/ ATLANTO/ VANDENYNĄ / ŽUVO 1933M. Dešiniajame paminklo fasade įrašas – NEPRIKLAUSOMA/ LIETUVA BŪK/ AMŽIAIS. Kairiojo fasado įrašas panaikintas. Spėjama, kad čia buvo trys eilutės. Galiniame fasade įrašas – ČIA PALAIDOTI/ DIDŽIAJAME 1915M./ KARE ŽUVĘ KARIAI.

    Paminklas (obeliskas) yra prie pat kelių Betygala – Ilgižiai ir Žibuliai – Ilgižiai sankirtos. Artimiausias pastatas (buvusi kolūkio kontora) yra nuošaliau. Paminklui būdingas 1920 – jų metų moderno stilius. Trečia pakopa (viršutinė dalis) apjuosta stilizuotu vainiku (bareljefu). Priekinio ir galinio fasado ketvirtajame tarpsnyje buvolotyniško stiliaus kryžius (žymuo, naudojamas mirusiems pagerbti). Apatinė pakopa – pjedestalas – stipriai aptrupėjusi. Paminklas aptvertas medine tvorele.

    Kyla klausimas, kodėl buvusi kolchozo kontora tiek nutolusi nuo paminklo? Gal aplink jį buvo laidojimo vietos? Žinoma, į tai gali atsakyti archyviniai dokumentai. Keletą jų kopijų pavyko gauti iš kraštotyrininko J.Brigio ir Kultūros paveldo inspekcijos archyvo.

    1921 – 07 – 20 Raseinių apskrities viršininko rašte Nr.3824 VRM Tikybų departamentui minima, kad Ilgižių kaime Vlado Barauskio lauke (240 kv. sieksnių) yra palaidota 140 vokiečių karių. Kapai neprižiūrimi, neaptverti. Kitame dokumente pažymima, kad Ilgižių pirmajame kaime yra 59 atskiri kapai, kuriuose atgulė 120 karių. 1928-10-09 Raseinių nuovados policijos viršininkas informavo Raseinių apskrities viršininką: „(…) kai kuriose vietose lavonų skaičių nustatyti, kiek yra palaidota kiekvienose kapinėse, nėra galimybės, nes iš vietinių gyventojų laike palaidojimo nedalyvavo ir nežina“ (kalba netaisyta). Sąraše nurodyta, kad Barauskio darže yra 59 atskiri kapai, kuriuose palaidota 120 rusų kareivių. Atskiros dokumentų detalės prieštaringos, tačiau aišku, kad palaidojimų šioje gyvenvietėje būta. Gal Raseinių krašte dirbantiems archeologams būtų pravartu padaryti keletą žvalgomųjų šurfų ir aplink šį paminklą?

    Manau, kad mažai informacijos ir apie Nemakščių seniūnijos Švendūnų (Švendūna) kaimą ištikusią tragediją. Panašūs įvykiai užfiksuoti Girkalnio ir Betygalos seniūnijos kaimuose.

    A.Rakūno knygoje „Lietuvos liaudies kova prieš hitlerinę okupaciją“, V. 1970m., 19 psl. rašoma: „(…) Pirmosiomis karo dienomis į Švendūnų kaimą atvykęs hitlerininkų būrys sušaudė 11 kaimo vyrų ir sudegino Bredelių, Kybartų, Masiulių ir kitų valstiečių pirkias.“ 1995m. pavasario pabaigoje

    Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centras susidomėjo šiuo faktu ir prašė Tauragės bei Kauno paminklosaugininkų patikslinti, ar tada vokiečiai tikrai sudegino visą kaimą. Buvo pažadėta surinkti

    daugiau šį faktą patvirtinančių duomenų bei į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą įrašyti paminklą hitlerinio teroro aukoms paminėti. Apie šią tragediją rašė laikraščiai „Naujas rytas“ ir „Respublika“.  Tačiau iki šiol Švendūnuose yra tik kuklus paminklas, apie kurį dažnas raseiniškis nežino. Esu tikras, kad tokių vietų mūsų krašte yra daugiau, jų nepastebi tyrinėtojai (gal kartais ir nesivargina), tačiau tai neatsiejama istorijos dalis.

    Komentarų nėra