Atminties enklai
Viktoras VITKUS
Pasitinkant Lietuvos Nepriklausomyb?s dien?, ven?iant jos 20 met?, atsigr?iame ? praeit?, ? tuos laiko ir istorijos enklus, kuriuos neju?iomis pamirtame. Tai istorijos ymenys, kurie nepatenka ? jau inomus ir nuolat skelbiamus standartus. J? yra, ir, regis, ne taip jau maai. iandien dirstel?sime bent ? tris kratie?iams atmintinus ?vykius.
1939m. Lietuvos prezidento A.Smetonos ikilmingai atidarytas taip vadinamas emai?i? plentas kelias, per Raseini? miest? jung?s Kaun? ir Klaip?d?. Dubysos deiniajame laite, prie Ariogalos, netoli altin?lio, 1937 metais buvo ilieti betoniniai Gedimino stulpai. Statinys skirtas b?tent naujajam plentui paym?ti. Objekt? prad?jo statyti 6 darbininkai, kuriems vadovavo Jonas Orlovas (?). Sakoma, kad jis ir parinko i? viet?. Kiti altiniai teigia, kad darbams buvo skirtos didel?s l?os, masyviais ?rankiais skaldomi akmenys, kastuvais kasamas gruntas, veimais gabenamos mediagos, naudojami arkli? traukiami volai ir pan. Statymo metu laitas tur?jo ger? apvalg?, ? j? r?m?si naujasis kelias. K.Matulevi?iaus duomenimis, per tris dienas ?kasti pamatai em?n ?leisti apie 70 cm, o ikelti 30 cm. emiau Gedimino stulp? buvo ibetonuoti metai 1937. Kai liejinys sukiet?jo, j? nuda? baltai, kad matyt?si i tolo.
Apie 1950 metus Gedimino stulpus ?sakyta ukasti, ta?iau jie vis b?davo atkasami. M?ginta statin? sunaikinti lautuvais, aplink usodinti menkaver?ius medius ir kr?mus.
Ariogalos S?j?dio iniciatyvin? grup?, vadovaujama Antano Vizbaro, ik?l? atstatymo ir atidengimo id?j?. 1989m. rajono mikininkai ikirto menkaver?ius kr?mus ir medius, melioratoriai iliejo naujus stulpus. 1992m. objektas ?trauktas ? laikin?j? istorijos paminkl? s?ra?.
Antrasis paminklas tai paminklas Ilgiiuose, skirtas Dariui ir Gir?nui, bent taip jis ilg? laik? buvo eksponuojamas. Manoma, kad paminklo pirmin? paskirtis pagerbti uvusius 1915m. Ta?iau objekto isaugojimo sumetimais iki 1991m. ?raas buvo tik ant priekinio fasado: T?VYN?S/ GARBEI/ KAPITONAS DARIUS/ IR LAK?NAS/ GIR?NAS/ PERSKRID?/ ATLANTO/ VANDENYN? / UVO 1933M. Deiniajame paminklo fasade ?raas NEPRIKLAUSOMA/ LIETUVA B?K/ AMIAIS. Kairiojo fasado ?raas panaikintas. Sp?jama, kad ?ia buvo trys eilut?s. Galiniame fasade ?raas ?IA PALAIDOTI/ DIDIAJAME 1915M./ KARE UV? KARIAI.
Paminklas (obeliskas) yra prie pat keli? Betygala Ilgiiai ir ibuliai Ilgiiai sankirtos. Artimiausias pastatas (buvusi kol?kio kontora) yra nuoaliau. Paminklui b?dingas 1920 j? met? moderno stilius. Tre?ia pakopa (virutin? dalis) apjuosta stilizuotu vainiku (bareljefu). Priekinio ir galinio fasado ketvirtajame tarpsnyje buvolotyniko stiliaus kryius (ymuo, naudojamas mirusiems pagerbti). Apatin? pakopa pjedestalas stipriai aptrup?jusi. Paminklas aptvertas medine tvorele.
Kyla klausimas, kod?l buvusi kolchozo kontora tiek nutolusi nuo paminklo? Gal aplink j? buvo laidojimo vietos? inoma, ? tai gali atsakyti archyviniai dokumentai. Kelet? j? kopij? pavyko gauti i kratotyrininko J.Brigio ir Kult?ros paveldo inspekcijos archyvo.
1921 07 20 Raseini? apskrities virininko rate Nr.3824 VRM Tikyb? departamentui minima, kad Ilgii? kaime Vlado Barauskio lauke (240 kv. sieksni?) yra palaidota 140 vokie?i? kari?. Kapai neprii?rimi, neaptverti. Kitame dokumente paymima, kad Ilgii? pirmajame kaime yra 59 atskiri kapai, kuriuose atgul? 120 kari?. 1928-10-09 Raseini? nuovados policijos virininkas informavo Raseini? apskrities virinink?: (…) kai kuriose vietose lavon? skai?i? nustatyti, kiek yra palaidota kiekvienose kapin?se, n?ra galimyb?s, nes i vietini? gyventoj? laike palaidojimo nedalyvavo ir neina (kalba netaisyta). S?rae nurodyta, kad Barauskio dare yra 59 atskiri kapai, kuriuose palaidota 120 rus? kareivi?. Atskiros dokument? detal?s prietaringos, ta?iau aiku, kad palaidojim? ioje gyvenviet?je b?ta. Gal Raseini? krate dirbantiems archeologams b?t? pravartu padaryti kelet? valgom?j? urf? ir aplink ? paminkl??
Manau, kad maai informacijos ir apie Nemak?i? seni?nijos vend?n? (vend?na) kaim? itikusi? tragedij?. Pana?s ?vykiai ufiksuoti Girkalnio ir Betygalos seni?nijos kaimuose.
A.Rak?no knygoje Lietuvos liaudies kova prie hitlerin? okupacij?, V. 1970m., 19 psl. raoma: (…) Pirmosiomis karo dienomis ? vend?n? kaim? atvyk?s hitlerinink? b?rys suaud? 11 kaimo vyr? ir sudegino Bredeli?, Kybart?, Masiuli? ir kit? valstie?i? pirkias. 1995m. pavasario pabaigoje
Lietuvos kult?ros paveldo mokslinis centras susidom?jo iuo faktu ir pra? Taurag?s bei Kauno paminklosauginink? patikslinti, ar tada vokie?iai tikrai sudegino vis? kaim?. Buvo paad?ta surinkti
daugiau ? fakt? patvirtinan?i? duomen? bei ? Lietuvos Respublikos nekilnojam?j? kult?ros vertybi? registr? ?rayti paminkl? hitlerinio teroro aukoms pamin?ti. Apie i? tragedij? ra? laikra?iai Naujas rytas ir Respublika. Ta?iau iki iol vend?nuose yra tik kuklus paminklas, apie kur? danas raseinikis neino. Esu tikras, kad toki? viet? m?s? krate yra daugiau, j? nepastebi tyrin?tojai (gal kartais ir nesivargina), ta?iau tai neatsiejama istorijos dalis.
