2019 kovo
22
Penktadienis

Paieška

    • Sorry, there are no polls available at the moment.
  • Atmosferos atšilimo šventė (košmariškas šilumos vartotojo sapnas)

    Siųsti Versija spausdinimui

    Šarūnas BARKAUSKAS

    Energetikos ministras Atomas Jėgainis paragino Lietuvos vyriausybę imtis visų įmanomų priemonių, kad pasaulyje būtų gerokai padidintas vadinamasis šiltnamio efektas. Tai Lietuvai visokeriopai naudinga. Ypač šildymo sezono metu. Šiltnamio efekto nauda ypač akivaizdi šią žiemą, kai dėl mažesnio šilumos poreikio sunaudojama mažiau dujų.

    Anot Atomo Jėgainio, galima sakyti, kad šiltos žiemos mažina Lietuvos priklausomybę nuo rusiškų dujų.

    Vienas iš būdų dar labiau „pašildyti“ Lietuvos žiemas – vadinamojo Kioto protokolo boikotas.

    Priminsime, kad Kioto protokolas – Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos dokumentas, kuriuo siekiama kovoti su visuotiniu atšilimu. Jis buvo priimtas 1997 metais Kioto mieste. Protokolu pasiektas susitarimas sumažinti penkerių metų laikotarpiu 2008–2012 m. išsivysčiusiųjų šalių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus 5,2 proc. lyginant su 1990 m. kiekiu.

    Šilumos gerovė

    Pavykus sužlugdyti Kioto susitarimą, Lietuva turėtų tam tikras garantijas, kad ir ateinančios žiemos bus vis šiltesnės. Naudos iš to turės ne tik šilumos vartotojai. Panagrinėjus kai kurias situacijas, darosi visiškai aišku, kad kuo daugiau šilumos, tuo daugiau gerovės.

    Šiltomis žiemomis šildymui sunaudojama gerokai mažiau malkų, todėl iškertama mažiau medžių, tad mažiau niokojami miškai, tausojami labai brangūs medienos ištekliai.

    Šiltos žiemos gali labai padidinti Lietuvos žemės ūkio našumą. Būtent: atsiranda galimybė per metus nuimti ne vieną, bet du derlius. Kad tai visiškai įmanoma, liudija jau šiais metais žiniasklaidoje išplatinti sensacingi pranešimai, jog sausio mėnesį Lietuvos miškuose galima rasti grybų ir mėlynių. Tai įrodo, jog esant palankiems orams keli derliai per metus yra visiškai įmanomi. Kaip žinoma, išradingesni ūkininkai ir esant tradiciniams orams sugeba surengti dvejus bulviakasius.

    Pasak energetikos ministro Atomo Jėgainio, globalinis atmosferos atšilimas visiškai nereiškia, kad visais parametrais didėja atmosferos taršos mastai. Lietuvoje tie mastai gali net mažėti, nes mažiau kūrenant krosnis ir katilines, į atmosferą patenka daug mažiau dūmų.

    Kita vertus, A. Jėgainis siūlo Lietuvoje įsteigti kuo daugiau alternatyvių intensyvios taršos šaltinių. Tai didintų šilumos efektą, tarnautų šilumos kūrimui ir Lietuvos žmonių gerovės puoselėjimui.

    Sniego parūpins Izraelis

    Nemenkos naudos dėl šiltesnių žiemų gali turėti ir vairuotojai: išnykus tokiai senovinei atgyvenai kaip šalčiai ir sniegas, vairuotojams nebereikės pirkti brangių žieminių padangų, kurioms tenka išleisti visą atlyginimo minimumą.

    Iš dangaus krintantis sniegas apskritai tapo juokingu ir nebereikalingu nesusipratimu. Jau oficialiai pranešta, kad Sočio žiemos olimpiadai Izraelis parduos dirbtinį sniegą. Jį išbandę žinomi slidininkai pareiškė, kad žydų pagamintas sniegas – labai kokybiškas. Daugybė tokio sniego jau parduota Šveicarijai, Prancūzijai, Italijai, Amerikai, dabar sniego siuntos gabenamos į Rusiją.

    Sparčiai šylant klimatui, išskirtinės naudos turės ir Raseinių gyventojai, mat besiplečiant Baltijos jūrai paplūdimys sparčiai priartės prie Raseinių rajono. Be to, tikėtina, kad didesnėje jūroje bus daugiau žuvų, o šiltėjant vandeniui, Baltijoje ims veistis ne tik silkės ir menkės, bet ir gausiais gardžios mėsytės ištekliais galintys aprūpinti minkštašoniai tunai.

    Taršos leidimų nauda

    Energetikos ministras sugalvojo genialų būdą, kaip didinant taršą iš to gauti labai greitos ir tiesioginės finansinės naudos – tereikia parduoti visus Lietuvai skiriamus taršos leidimus.

    Antai jau paskelbta, kad praėjusiais metais Lietuva sėkmingai pardavė 850 tūkst. taršos leidimų. Šalies biudžetą tai papildė 20,9 mln. Lt.

    Leipcige (Vokietija) vykusį aukcioną organizavo Europos energijos birža (EEB). Vienas taršos leidimas yra lygus vienai tonai anglies dvideginio išmetimui į atmosferą. Už vieną leidimą Lietuva gavo po 7,13 euro (~ 24,6 Lt). Šiuo metu taršos leidimų kaina pastebimai krenta. Metų pradžioje leidimai kainavo 17 eurų už vienetą. Todėl reikia kuo skubiau juos visus parduoti, kol tie taršos leidimai netapo visiškai beverčiai.

    Jei Lietuva pasielgtų ryžtingai ir ryžtųsi parduoti visus turimus taršos leidimus, būtų pasiektas dvigubas efektas: į biudžetą įplauktų keli šimtai milijonų litų, ir ypač tirštai būtų užteršta atmosfera. Pastaroji aplinkybė leistų tikėtis, kad ir ateinančios žiemos bus vis šiltesnės ir finansine prasme naudingesnės.

    Lengviau galėtų atsikvėpti ir daugiabučių namų gyventojai, įtemptai svarstantys, renovuoti ar nerenovuoti savo būstus. Padidėjus Lietuvos atmosferos užterštumui ir teigiamai žiemos temperatūrai, daugiabučių renovacijos būtinybė visiškai išnyks, galbūt net nebeliks būtinybės senus langus keisti plastikiniais.

    Vėl graso „Gazpromas“

    Deja, kukliems šiltos žiemos malonumams vėl graso „Gazpromas“.

    Kaip pranešta, iš Rusijos importuojamos gamtinės dujos Lietuvos šilumos tiekimo įmonėms gruodžio mėnesį brango 3,45 procento. Tai reiškia, kad vasario mėnesį šiluma daugelyje miestų, kuriems šiluma centralizuotai tiekiama iš dujomis kūrenamų katilinių, vėl brangs. „Dujų kainos smūgius apmokėdami sąskaitas už šilumą kas mėnesį patiria didžioji dalis šalies gyventojų. Trauktis nebėra kur. Dujų kainai perkopus 1900 litų ribą, Lietuvos šilumos ūkio perėjimą nuo dujų prie biokuro būtina skelbti nacionaliniu prioritetu“, – sako Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas.

    Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, dujos gruodį kainavo 1914 litų už toną naftos ekvivalento su transportavimo mokesčiu. Lapkritį šilumos tiekėjai už dujas mokėjo 64 litais pigiau – 1850 litų už toną naftos ekvivalento su transportavimo mokesčiu. Spalį gamtinių dujų kaina šilumos tiekimo įmonėms sudarė 1816 litų už toną naftos ekvivalento su transportavimu – beveik 100 litų pigiau nei gruodį.

    Anot V. Stasiūno, esant tokioms kuro kainoms net ekonomiškai stiprių Vakarų valstybių gyventojams būtų sunkiai pakeliama apmokėti sąskaitas už brangią šilumą, tiekiamą į nerenovuotus, nesandarius namus.

    Biokuras – auksas

    „Pigiausiai šiluma kainuoja renovuotų ar naujų namų gyventojams, kurių miestai šildomi daugiau nei dukart už rusiškas dujas pigesniu vietiniu biokuru“, – sakė V. Stasiūnas.

    Radviliškyje šiluma, gaminama su ES finansine parama pastatytoje biokuro katilinėje, 2011-ųjų lapkritį kainavo 20,69 ct/kWh. Čia apšiltinto Jaunystės g. 20 daugiabučio gyventojai 60 kvadratinių metrų ploto buto šildymui lapkritį vidutiniškai suvartojo 430 kWh šilumos, už kurią mokėjo tik 88,9 lito.

    Biokurą plačiai naudojančioje Ignalinoje, kurioje katilinė taip pat pastatyta su ES finansine parama, šiluma lapkritį kainavo 20,17 ct/kWh. Čia Atgimimo g. 14 apšiltinto namo gyventojai vidutiniškai 60 kvadratinių metrų ploto buto šildymui lapkritį suvartojo 535,5 kWh šilumos, už ją mokėjo 108 litus.

    Senų, neefektyviai šilumą vartojančių daugiabučių gyventojų, kurių miestai šildomi brangiomis dujomis, išlaidos šilumai – radikaliai didesnės.

    Pavyzdžiui, Prienuose lapkričio mėnesį šilumos kaina sudarė 34,52 ct/kWh. Čia seno ir neapšiltinto Brundzos g. 7 namo gyventojai 60 kvadratinių metrų ploto buto šildymui vidutiniškai suvartojo net 1578 kWh šilumos, už kurią mokėjo net 544 litus.

    „Siekiant mažinti šilumos kainas ir energijos suvartojimą, būtinas biokuro katilinių diegimo skatinimas valstybiniu mastu. Taip pat – senų daugiabučių namų renovacijos programos atgaivinimas“, – įsitikinęs V. Stasiūnas.

    Šiuo metu iš biokuro Lietuvoje pagaminama 19 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos. Švedijoje, kurios šilumos ūkis laikomas moderniausiu Skandinavijoje, šis rodiklis sudaro net 80 procentų.

    Gal verstis be biokuro?

    Deja, net ir pakankamai šiltomis žiemomis kuro vis dėlto reikės. Tačiau energetikos ministras Atomas Jėgainis mano, kad kurdama biokuro technologijas Lietuva turėtų apdairiai išnaudoti visus galimus oro taršos rezervus, kurie didina komfortišką šiltnamio efektą atmosferoje.

    „Ne visi gali renovuoti savo namus, taip pat ir biokuras ne visiems yra išeitis. Todėl privalome rūpestingai ir sistemiškai puoselėti šiltnamio efekto reiškinius ir visais įmanomais būdais juos didinti. Atsižvelgiant į tai, siūlyčiau panaikinti Aplinkos apsaugos ministeriją ir įkurti Aplinkos taršos ministeriją, kuri turėtų savo taršos padalinius visuose Lietuvos kampeliuose“, – tarptautinei agentūrai PO (pagadintas oras) dėstė nenuilstantis taršos strategijų kūrėjas Atomas Jėgainis.

    Jau beveik moksliškai įrodyta, kad šiltesnės žiemos labai teigiamai veikia žmonių psichinę sveikatą.

    Gerės psichinė sveikata

    Neseniai paskelbtose tyrimo išvadose sociologai teigia, kad beveik 70 proc. šalies gyventojų gąsdina šildymo sąskaitos. Prieš 2008 m. krizės bangą šis skaičius siekė 82 proc. Sociologai vertina, kad žmonės „pavargo bijoti“. Dėl išaugusių šildymo kainų kiek mažiau nei pusė apklaustųjų ketina karpyti savo išlaidas kitiems poreikiams, dešimtadalis ieškos būdų, kaip šildytis pigiau. Asmeninių finansų specialistai pataria dar kartą peržiūrėti išlaidas ir atsisakyti nebūtinų pirkinių.

    Kaip matome, tik ketvirtadalis gyventojų nesijaudina dėl artėjančio šildymo sezono ir didėsiančių sąskaitų. Taigi daugiau nei milijonas žmonių artėjant įprastam šildymo sezonui jaučia baisų stresą. O tokie drebantys ir susigūžę individai, kaip žinoma, yra pažeidžiamiausi.

    Jau seniai išsiaiškinta, kad visokie parazitai ir ligos puola labiausiai nusilpusius ir graudžiausiai verkšlenančius. Bet jei dėl didėjančios atmosferos taršos žiemos taps dar šiltesnės, daugiau nei milijonui žmonių Lietuvoje nebereikės bijoti, išnyks stresas, visi taps draugiški. Atsiras daugiau lėšų cigaretėms pirkti, ir jų dūmai bus papildomas atmosferos gadinimo šaltinis.

    Įsivyravus šiltoms žiemoms, galės ramiau jaustis vyrai tų moterų, kurios nuolat zyzia: „Kada nupirksi kailinius?“. Moterų ir vyrų santykiai pastebimai pagerės, sumažės smurto šeimoje atvejų. Netgi į lauką žiemos metu išvaryta įkyri kailinių prašytoja galės jaustis kur kas oriau: jai nereikės šalti, nes ji galės nueiti sausio mėnesį į mišką žibučių pasirinkti.

    Po stipriai užterštos šalies dangumi įsivyraus harmoningi tarpusavio santykiai. Nuo sosto bus nuverstas šilumos stabas „Gazprom“ ir ims karaliauti Aplinkos taršos ministerija.

    Komentarų nėra