Atskrido varna nuo Kej?n? apsakys daug naujien?

Versija spausdinimui

Betygaloje danai kalbama apie pauk?ius, j? reikm? mogaus gyvenimui. Tikima, jei atskrido didel?, juoda varna i piet? pus?s, tai greitai suinosime daug naujien?. O ta varna gyvenanti tik Kej?nuose. Paiekokime garsios varnos gyvenamosios vietos, pasivalgykime po garsiuosius Kej?nus.
Juose yra archeologinis kompleksas. Tai vietov?, inoma ne tik Raseini? rajone, bet ir visoje alyje. J? 1970 m. tyrin?jo Kauno karo istorijos muziejaus archeologai, vadovaujami Juozo Antanavi?iaus. Tyrimai vyko ir 1999 m.
Tarp Milaai?i? ir senojo emai?i? plento yra ne daugiau kaip 5 km. Ivaiavus i Milaai?i? piet? kryptimi, nukeliavus apie 2,5 km, kair?je kelio pus?je matyti buv?s vyro karjeras. Jame dabar jau stiebiasi medeliai. Kol?ki? laikais vedami vyr? darbininkai stipriai apard? senov?s moni? laidojimo viet?. alia plento pastebime stend?, laiptus, jie lankytojus veda prie Kej?n? archeologinio komplekso. Jis 20092013 metais sutvarkytas. Kas svarbaus yra prie paslaptingojo ventupio, kuris i piet? ir ryt? apjuosia ?ymi?j? kalv??
Kej?n? piliakalnis buvo naudojamas jau I t?kstantmetyje. Ilik? iki 22,5 m gynybiniai grioviai, iki 4 m auk?io pylimai, viruje apie 20 m ilgio ir plo?io aiktel?. Aiktel?s ilgis 16 m, plotis 18 m.
iose vietose pil? band? turmuoti kryiuo?iai, atkeliav? vos ne i visos Europos. Tose vietose ?ruo? ?tvirtinimus tup?jo vedai. Palaidota ir dalis kari?, uvusi? per Pirm?j? pasaulin? kar?. Danai Kej?n? auktuma vadinama Kalnu, Kaukuru, ved? boktu. Nuo piliakalnio atsiveria vaizdingas ventupio sl?nis. Sl?nio pap?d?je yra vietovardis Smalin?s vieta. Tai nedidelis kalnelis, kur tiesiant emai?i? plent? buvo pastatyta vadinamoji dispe?erin?. Kai kas t? viet? vadina Lentyne. Dispe?ere kur? laik? dirbo Ona Jan?eryt?. Buvo duas darbininkams, gamino vietoje derv?, ruo? miin? plentui. mon?s pasakoja igalvotas istorijas apie ?ia gyvenusius vaiduoklius, g?sdinan?ius praeivius, apie j? idaigas ant kalnelio. Pasirodo ir velniai, jie vis ieko dervos, ger? akmenuk?. Jais ada gr?sti keli? ? pekl?. Tai ?ia gyvenanti garsioji ir labai didel? Kej?n? juodoji varna. Jei ji pakilo auktyn ? dang?, j? pamat? sako: greit kas nors atsitiks prie ventupio, prie Dubysos… Betygaloje sakoma: atskrido varna nuo Kej?n? apsakys daug naujien?.
ventupio sl?nio takeliu vaidilut?s, yniai leidosi prie vandens, lovino vanden?, alia oian?ius ?uolus… Deg? aminoji ugnel?. mon?s jau nuo seniausi? laik? gyveno prie Dubysos, gyveno ir prie ventupio. Tose vietose rasti du akmeniniai kirvukai, vienas titnaginis. Maras, iltin? paliet? ir Kej?nuose, aplinkiniuose kaimuose gyvenusius m?s? prot?vius. Kaimo rytuose, dabartini? Milaai?i? kampe, yra kalnelis, kur guli maro, juodlig?s aukos. Didysis maras, kuris iguld? beveik visus aplinkini? kaim? gyventojus, kilo 1711 m. Tada ir Betygaloje neliko n? vieno mogaus.
Archeologai dom?josi ploktiniu kapinynu i XXIV a., tyrin?jo ir Kej?n? pilkapyn?. Pilkapiai supilti net IIIV a. Pilkapius seniau apd?davo akmen? vainikais. Archeologai ityr? apie 250 m em?s plot? kapinyne, dal? pilkapi?. Rado 612 m skersmens ir 0,30,6 m auk?io pilkapi? sanpilas, jos tur?jo akmen? vainikus. Tuose akmen? vainikuose rado 3 sudegint? moni? kapus, 6 irg? griau?ius su gausiomis ?kap?mis, dar apie 300 ?vairi? XXIV a. dirbini?: puod?, ?movini? ir ?tvarini? ietigali?, sag?i?, apyranki?, smeigtuk?, antkakli?, pentini? kirvi?… Tuo metu buvo itirti dar 72 kapai i XVXVII a. Juose rasta daug monet?, pakabu?i?, segtuk?, ?vairi? ginkl?. Isiskiria ?domus vyro kapas. Jame rasta daug brangi?, ret? papuoal?, ginkl?, irgas. Ant vyro kaklo ud?ta sidabrin? antkakl?. Drabuis ant kr?tin?s susegtas alvarine sage. Ant dein?s rankos umauta sidabrin? storagal? apyrank? ir du alvariniai iedai. Dar dviem iedais papuoti kair?s rankos pirtai. Mirusiojo kair?je sud?ti ginklai: ietis su geleiniu, profiliuota plunksna, ietigaliu, ,,pr?s? tipo kovos peilis. ?movinis kirvis matyti pad?tas koj? gale. Peilis rastas prie ginkl?. alia gelein? diro sagtis. Du alvariniai pentinai buvo usegti ant koj?. J? lankeliai lankstomi, retai em?se randami. Vyro dein?je pus?je gul?jo ukastas irgas. Jo nasruose matyti ?spausti ?slai, kar?i? sruogos, papuotos alvarine iedine ?vija ir grandin?le. is kapas iliko i XIVXV a.
Kej?nuose prie Upel?s upelio kairiojo ventupio intako gim? ir augo Aldona Rubinskyt?-Kalm. Tuo metu Kej?nai priklaus? Girkalnio vals?iui. Ji baig? Betygalos vidurin? mokykl?. 19551960 m. studijavo filologij? Vilniaus universitete. Susipaino su est? studentu, su juo 1959 m. susituok?. Kai A.Rubinskyt?-Kalm gavo universiteto diplom?, jaunieji ivyko gyventi ? Estij?, apsigyveno Estijos sostin?je Taline. 19651974 m. A.Rubinskyt?-Kalm dirbo ekskavatori? gamykloje Patent? ir informacijos skyriuje vyriausiaja ininiere. Neakivaizdiniu b?du mok?si Maskvos paleontologijos institute, j? baig? 1972 m. 19741979 m. dirbo Estijos Informacijos instituto Metodikos skyriuje vyriausiaja moksline bendradarbe. 19791992 m. Aldona Estijos Vietin?s pramon?s ministerijos Konstravimo-technologijos instituto Informacijos sektoriaus vadov?. 19922002 m. ji dirbo ,,Estijos telefono sistemoje. M?go keliauti. Aplank? 2005 m. Meksik?, 2007 m. Singap?r?, Malaizij?, po met? Indij?, Japonijoje pabuvojo 2010 m. Kej?n? kaimo dukra 2011 m. ivyko ? Kambod?, Vietnam?, Laos?.
Poet?. Para? eil?ra?i? knygeles ,,Gimtoji em? mano (2011 m.), ,,Balti iedai (2012 m.). Juose ryki lyrin? patriotin? meditacija apie gimt?j? al?, savo gimtin? Kej?n? kaim? ventup?, Dubys?… Eil?ratyje ,,Sugr?iu poet? rao:
Daug pasauli? ma?iau,
Daug pili? pasta?iau,
Bet gluosnis gimtin?s
sapnuojas
Ir ? pl?g? ?kib?s artojas,
Ir alias ventupio krantas,
Liaunomis puimis apaug?s,
Ir svyruokliais berais, kurie brenda
Lyg vyrai pro pradalgi?
kauges…
Poet? ilg?josi savo t?vik?s, nes gyvenant Taline jai tr?ko artim?j?, tr?ko kiemo ulinio, berelio prie tvoros. Jai labai nor?josi pris?sti prie ventupio ar netoli nam? b?gan?ios Upel?s, isimaudyti Dubysoje. Ji prisiima kalt?, kurios nepadar?. O kalt? ta, kad Aldona ivyko svetur, ivyko ? svetim? padang?. Tod?l ji rao:
… tu be kalt?s, bet ir kaltas,
Nes jauties lyg praeivis
varguolis
T?vik?l?j brangioj,
kur ukaltas
Paskutinis langas nutol?s.

Vert?ja. Gerai mok?dama est? kalb?, A.Rubinskyt?- Kalm ? gimt?j? lietuvi? kalb? prad?jo versti tenyk?i? raytoj? apsakymus, noveles: Andreso Ehino ,,Paskutinis mohikanas (1972 m.), Jano Kr?sevalos ,,Moksladraugiai. Teatro m?nesio pirmoji (1972 m.), Arvo Valtono ,,Isigelb?jimas (1972 m.), est? klasiko Antono Tamser?s ,,Mal?n?lis (1973 m.).
Aldona i est? kalbos ? lietuvi? kalb? ivert? 13 est? raytoj? knyg? ir knygeli?: Jano K?rmerio ,,Moteris i varguoli? pasaulio (1968 m.), Lili Promet ,,Mergina juodais drabuiais (1972 m.), Ainos Pervilk ,,Balion?lis (1972 m.), Eno Vetemos ,,Paminklas. Maasis rekviem l?pinei armonik?lei (1972 m.), Matso Trato ,,okis apie garo katil? (1974 m.), Aidus Hinto ,,Audr? krantas (1975 m.), Antono Tamsar?s ,,Gyvenimas ir meil? (1978 m.),
Paulio K?sbergo ,,Kas atsitiko Andresui Lapeteusui (1967 m.) ir ,,Lietaus laai (1980 m.), Vilemo Groso ,,Nutyl?jimo motyvai (1983 m.), Richvardo Rocho ,,Pasakojimai apie gyv?nus (1986 m.), Raimondo Kaugvero ,,Senukas nori namo (1987 m.) ir kt. Iverstas knygas ileido leidykla ,,Vaga.
Tai tokios trumpos naujienos i Kej?n?.
Marijona Birut? Navakauskien?

Komentarų nėra