?uoliukai Lietuvos imtme?iui ir partizan? vado A.Ramanausko-Vanago atminimui ?aminti
Liepos 6 dien? Vidukl?je, prie ilaup?s upelio, buvo atidaryta imto ?uoliuk? al?ja. Susirinko ?epauski? Antano, Alfonso, Jono, Zigmo, Juozo, Stas?s, Ramut?s eimos nariai, draugai, kaimynai, pa?stami, atvyko auliai, Vidukl?s seni?n? Daiva Ulinskaja, kiti asmenys. ?uoliukai pasodinti prie ?epauski? t?vik?s, iniciatorius buvo Antanas ?epauskis.
vent? prasid?jo ikilmingai sugiedojus himn?, tylos minute pagerbus uvusius u T?vyn? m?s? alies didvyrius, vyko pasisakymai, sudainuota partizan? daina. alia Paupio kelio pasodinta daugiau kaip imtas ?uoliuk?, prie vieno i j? yra lentel? su urau: ?uolas Lietuvos partizan? vado Adolfo Ramanausko-Vanago 100-?j? gimimo metini? atminimui, parvetas i jo gimtin?s. Antanas ?., taip pat prie kelio ant stulpo pritvirtinta lentel? su Gedimino stulpais ir urau Lietuvai 100 m.
Paklausiau broli?, kaip jiems kilo mintis padovanoti Lietuvai toki? dovan?? Jie patar?, kad kalbin?iau Antan?, jis gal?s papasakoti isamiai. Antanas ?epauskis paaikino, kad gyvena Vilniuje, bet gana danai tenka b?ti Alytaus rajone, monos t?vik?je. Jam teko laim? gauti A.Ramanausko-Vanago knyg? Daugel krito s?n?, kuri? ileido jo dukra Auksut? Ramanauskait?-Skokauskien?. Antanas j? perskait? ir labai susidom?jo partizan? istorija, tuo ukr?t? savo brolius bei seseris. Dalyvaudamas A.Ramanausko-Vanago 80-me?io min?jime sutiko jo bendrayg? Mulevsk?, is papasakojo, kaip Vanag? palyd?jo ? partizanus. Nuo to laiko A.?epauskis prad?jo intensyviai dom?tis Vanago veikla, aplank? jo buvusi? vadaviet? Var?nos rajone, Kas?i?n? kaime, pakalb?jo su ten dabar gyvenan?iu 90-me?iu Vanago bendraygiu Tigru (Juozu Jakavoniu).
Susipain?s su Vanago biografija, pasikalb?j?s su broliais, nutar? ?aminti Vanago atminim? pasodinant ?uol? al?j? nuo jo buvusios vadaviet?s Alytaus rajone Kolesnik? mike iki Radvilikio rajone esan?io Minai?i? kaimo, ? kur Vanagas buvo ryinink? palyd?tas dalyvauti Lietuvos partizan? vad? suvaiavime pasirayti 1949 m. vasario 16 dienos deklaracijos, kai buvo ?kurtas Lietuvos laisv?s kov? s?j?dis (LLKS), sudarytas prezidiumas, prezidiumo taryba. Jis buvo irinktas vyriausiojo Lietuvos partizan? vado Jono emai?io pirmuoju pavaduotoju, o po kurio laiko paskirtas LLKS vyriausiuoju gynybos paj?g? vadu.
Al?j? buvo numatyta sodinti taip, kad medelis nuo medelio b?t? matomas paprasta akimi. Prasid?jo ?vair?s derinimai su valdia, prasid?jo ir ?vair?s trukdymai. Palaik? Lietuvos kelininkai, bet j? paramos nepakako ir umojo teko atsisakyti. Tada A.Ramanausko-Vanago atminimui nutarta vien? ?uoliuk? parveti i Alytaus rajono Kolesnik? miko ir pasodinti prie savo gimt?j? nam? Vidukl?s pakratyje, ties Paupio keliu, kur jau buvo pasodinta daugiau kaip imtas ?uol? Lietuvos 100-me?io jubiliejui. Taip sutapo, kad ir A.Ramanauskui-Vanagui iemet b?t? sukak? 100 met?. Be to, rasti jo palaikai, ruoiamasi ikilmingam perlaidojimui.
Antanas yra ?sitikin?s, kad Vanago p?da buvo ?spausta ir Raseini? em?je, nes teko kalb?ti su partizan? ryininke Dijokaite (dabar jau mirusi), kuri pasakojo, kad laikantis grie?iausi? saugumo taisykli? p?s?iomis Vanag? lyd?jusi mikais nuo Ervilko link Paupio, Vidukl?s, Sujaini? iki kito ryininko posto, s?kmingai perdavusi draugams, o jie t? darb? ubaig? Minai?iuose.
Tai tokia ?uoliuk? al?jos istorija. Tie ?uoliukai virs ?uolais, augs imtus met?, primins m?s? alies didvyrius bei mones, kurie savo T?vyn?s garbei ir groiui juos pasodino ir puosel?jo.
Eugenija Verygien?
