Baigėsi antrasis Ariogalos džiazo festivalis

Siųsti Versija spausdinimui

Dvi savaitgalio dienas – rugsėjo 5–6 dienomis – Raseinių rajono kultūros centre Ariogaloje skambėjo šiuolaikinio džiazo muzika. Žinoma, šio žanro muzikos ribas dabar jau sunku apibrėžti, tačiau tai, ką išgirdome Ariogalos festivalyje, atspindėjo tikrai platų džiazo muzikos spektrą.
Šeštadienį pasirodymus pradėjo gitaristo Mindaugo Stumbro trio, be jo, kolektyve groja Denis Murašovas (kontrabosas) ir Domantas Razmus (mušamieji). Skirtingos kompozicijos, pulsuojanti nuotaika nuo jausmingo susimąstymo iki akcentuoto ir aštraus gitaros skambesio. Pabaigoje nuskambėjusi lietuvių liaudies dainos interpretacija puikiai užbaigė visą trio pasirodymą.
Po šio pasirodymo į sceną užlipo nemažas būrys jaunų atlikėjų – Lietuvos jaunimo džiazo orkestras su kartu grojančiais jo vadovais – Arnu Mikalkėnu ir Kęstučiu Sova. Daugelis orkestro narių dar mokosi skirtingų miestų muzikos akademijose, tačiau scenoje jie jau pasirodė kaip brandūs muzikantai, puikiai įvaldę savo instrumentus. Daugiasluoksnės kompozicijos nuskambėjo tarsi tikra džiazo simfonija ar šiuolaikinė džiazo opera su įspūdingais solistės Silvijos Leonzio vokalo intarpais.
Sekmadienį pasirodymus pradėjo perkusininkas Arkadijus Gotesmanas, pristatydamas savo performansą „Šeštasis Dievo įsakymas: nežudyk“. Jame skambėjo paskutiniai šviesios atminties Vidmantės Jasukaitytės tekstai. Tai tarsi autorės testamentas, kurį ji paliko atlikėjui su priesaku skelbti šiuos žodžius žmonėms.
Gerai Lietuvos ir užsienio džiazo mėgėjams žinomas Dmitrijaus Golovanovo ir Jano Maksimovičiaus duetas klausytojams pateikė spalvingą ir intriguojantį improvizacinės muzikos pasakojimą ir jis be sustojimo tęsėsi nuo pasirodymo pradžios iki paskutinio akordo. Ši muzikos gelmė tarsi įtraukė į savo paslaptingus sūkurius, užbūrė ir neleido išnirti iki pat pabaigos, tiesą sakant, net visai nesinorėjo jos palikti ir vėl imti kvėpuoti…
Festivalį užbaigė amžinai jauni ir energingi „Ąžuoliniai berželiai“ ir vokalistė Indrė Dirgėlaitė. A.Mikalkėnas „užkūrė“ savo būgnų mašiną, T.Razmus (saksofonai) ir Simonas Kaupinis (tūba) nė kiek nenusileido pūsdami savo blizgančius prožektorių šviesoje instrumentus. Ir, žinoma, nuostabus Indrės vokalas tarsi gaivaus oro gurkšnis šioje pašėlusioje džiazo stichijoje.
Taigi, festivalis baigėsi, ar jis ką nors pakeitė Ariogalos muzikiniame ir kultūriniame gyvenime? Sunku atsakyti į šį klausimą, išugdyti išprususį džiazo klausytoją tikriausiai nėra labai lengvas darbas. Galbūt tai tiesiog galimybė susipažinti su kitokio žanro muzika, kas norėjo, galėjo ja pasinaudoti.
Organizatoriai nuoširdžiai dėkoja Ariogalos picerijai „SiTo Pica“, pavaišinusiai visus festivalio atlikėjus nuostabaus skonio picomis!
Festivalio organizatoriai – „Jazz Academy“ ir „Idėjų upė“, partneriai – Raseinių rajono kultūros centras, Ariogalos seniūnija. Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.

Arūnas Kazlauskas,
asociacijos „Idėjų upė“ vadovas

1 Komentaras

  1. Kristina

    2020 - 10 -13 09:59

    Labai įdomus straipsnis.