2020 balandžio
5
Sekmadienis

Paieška

    • Sorry, there are no polls available at the moment.
  • Baltijos kelias – ypatingos reikšmės ir išskirtinio grožio istorinis įvykis

    Siųsti Versija spausdinimui

    Važiuojant keliu Vilnius–Ukmergė–Panevėžys–Ryga pakelėje stovi apie keturiasdešimt mažosios architektūros paminklų. Jie pastatyti 1989–2014 m. Baltijos keliui – ypatingos reikšmės ir išskirtinio grožio istoriniam įvykiui atminti. Aštuoniasdešimt pirmame kilometre keliolika metrų nuo kelio guli didokas riedulys su įtvirtinta metaline saulute ir juodo akmens plokšte su įrašu „Baltijos kelias/1989.08.23/Raseiniai“. Švenčiant Baltijos kelio sukaktis, prie šio akmens atvažiuoja raseiniškiai, 1989 m. stovėję Baltijos kelyje, atsiveža vaikus, anūkus, kalbasi, prisimena, dainuoja, fotografuojasi ir susikibę už rankų kaip anuomet stoja į gyvąją žmonių grandinę, nors ir žymiai mažesnę.
    1989 m. rugpjūčio 23 d., minint Molotovo-Ribentropo pakto 50-ąsias metines, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, Latvijos ir Estijos liaudies frontai pakvietė žmones į unikalią taikaus protesto akciją – Baltijos kelią. 650 kilometrų ilgio rankomis susikibusių žmonių grandinė buvo išsirikiavusi pagrindinėje magistralėje, jungusioje Baltijos šalių sostines – Vilnių, Rygą, Taliną. Akcijos iniciatoriai turėjo tik mėnesį sustyguoti organizacinius reikalus – paskleisti informaciją, išskirstyti magistralės atkarpas pagal rajonus, suplanuoti autoinspekcijos ir pagalbininkų „žaliaraiščių“ veiksmus, paskirstyti srautus keliais, kuriais judės automobiliai iš regionų, ir t. t.
    Baltijos kelio ruožą už Ukmergės Panevėžio link, trijų kilometrų atkarpėlę tarp ukmergiškių ir jonaviškių, užėmė Raseinių rajono žmonės. Juos kvietė, organizavo Raseinių Sąjūdžio žmonės; sudaryta ir paskelbta tos dienos programa, pagamintos informacinės kortelės su datomis, magistralės ir kilometrų nuoroda, užsakyti autobusai dalyviams nuvežti ir parvežti, išleistas Sąjūdžio laikraščio „Dubysa“ numeris ir kt. Programa, skelbta
    1989 m. rugpjūčio 19-osios „Naujo ryto“ numeryje, buvo sudėliota taip: „8 val. gedulingos Tautinės vėliavos pakėlimas Raseiniuose, Žemaičio aikštėje. /  Akcija „Baltijos kelias“, / 15 val. formuojama kolona ties Kalnujais, / 16 val. suformuota autokolona ties Ariogala (sankryža Ariogala–Čekiškė) išvyksta į autostrados Minskas–Talinas (M12) 265–267 kilometrus (6 km nuo Ukmergės į Panevėžio pusę). / Kviečiama vykti nuosavais automobiliais, vežtis kaimynus ir draugus. (…) / Rankomis susikibsime 19 val. Pageidautina, kad turėtumėte mažas gedulingas Tautines vėliavėles ir žvakutes, taip pat juodas juostas. / Nuoširdžiai kviečiame visus pasiimti žiupsnelį žemės, kurią subersime ant ąžuolo, pasodinto akcijai atminti, šaknų. / 20 val. šventos Mišios Raseinių rajono bažnyčiose. / 23 val. gedulingos Tautinės vėliavos nuleidimas žvakių šviesoje. / LPS Raseinių rajono taryba.“ /
    Netgi tuometė rajono valdžia davė leidimą suteikti dirbantiesiems laisvą dieną, įmonėms – skirti transportą. Antanas Kliunka, tuometis Raseinių Sąjūdžio tarybos atsakingasis sekretorius, rūpinosi dar ir tuo, kad raseiniškių atkarpa būtų kaip nors išskirtinai pažymėta (ir dabar jis organizuoja ir dalyvauja visuose Sąjūdžio ir Baltijos kelio atminimo renginiuose, jo pastangomis 2009 m. ant akmens atsirado plokštė su užrašu „Baltijos kelias/1989.08.23/Raseiniai“).
    Keletą dienų anksčiau, apžiūrint Raseiniams paskirtą atkarpą vietai pažymėti ir Baltijos keliui įamžinti, nuspręsta panaudoti netoli kelio gulintį didžiulį akmenį. Kalvis Alvydas Bertulis pernakt nukalė saulutę, ji buvo įtvirtinta į akmenį. Rugpjūčio 23-iąją į vietą pajėgę atvykti raseiniškiai prie akmens suorganizavo mitingą, pašventino paminklą, pasodino penkis ąžuoliukus. Muziejus saugo perduotą raidžių dėlionę „Baltijos kelias. Nepriklausomybės kelias“. Šias ant kartono kortelių atspausdintas raides raseiniškiai laikė ir gyvojoje grandinėje, ir mitinge prie akmens. O žvakučių ir gėlių juosta prie stovinčiųjų kojų sulygiavo, įrėmino, įprasmino gyvąją žmonių gretą. Net ir tokių organizacinių priemonių nepakako, kad visi išsiruošę raseiniškiai atvyktų į paskirtą kelio ruožą – dėl milžiniško važiuojančiųjų srauto buvo nemažai tų, kurie nepasiekė tikslo, stojo į solidarumo grandinę ten, kur 19 valandą liko užstrigę.
    Raseiniškiai tarp 2 milijonų Baltijos kelyje dalyvavusių žmonių demonstravo tvirtą ryžtą būti laisvi.
    2013 m. rugsėjį Katalonijos regio­no Ispanijoje gyventojai susikibo rankomis ir sudarė 400 km ilgio grandinę. Taip jie deklaravo nepriklausomybės siekį. Grandinė driekėsi nuo Pirėnų iki Valensijos. Joje stovėjo daugiau nei pusantro milijono geltona ir raudona spalvomis (Katalonijos vėliavos spalvos) pasidabinusių žmonių. Akcijos organizatoriai pripažino, kad juos įkvėpė lietuvių, latvių ir estų pavyzdys Baltijos kelyje 1989 m.
    Loreta Kordušienė,
    Raseinių krašto istorijos muziejaus muziejininkė

    1 Komentaras

    1. Sistema

      2019 - 08 -27 15:00

      Būkime kupini Baltijos Kelio dvasios ir šiandien! Nepasiduokime niūriomis mintims ir tikėkime gražesne ateities Lietuva.