BANGA

Versija spausdinimui

G.K.

Tik dabar, itiek met? pra?jus,
Pagaliau, pagaliau supratau,
Jog ir skirt? mums keli? nu?jus,
Galima engti ir dar kiek toliau.

I esm?s, jeigu mano tiesa,
Nieko amino kaip ir n?ra.
Juk mogus- papras?iausia banga.
monija- tai jau j?ra visa.

A taipogi esu tik banga…
Ne banga, o mayt? vilnis.
A lekiu, kaip ir visos beje,
? gyvenimo didias kli?tis.

Ir dabar i mayt? vilnis
Tik ? krant? tik verias jinai.
Ir joje vis dega viltis,
Kad suras savo laim? tenai.

Nors vienos esam j?ros vaikai,
Mes d?l laim?s pykstam?s vis,
O pas pykt? neatvyks ji tikrai,
Nes pas pykt? usuks tik mirtis.

Ir tos bangos labai jau netvirtos,
J? gyvyb? n?ra amina,
Bet vis tiek net suklupus, parvirtus
A diaugiuos, kad esu ta banga.

Mes vis lekiam ir net nesustojam
Atsisukti, pavelgt atgalios,
Visada mes to laiko stokojam
Ir per daug jo nebus niekados.

Mes skubame…Kur? Ogi niekur…
Niekur mes veriam?s vis.
Ir dabar dar paklausti belieka -
Kam? Tai taip pat paslaptis.

Kas i to? Tai neinoma niekam,
Kam mums gyvenimas tas,
Jeigu mes pro j? tik prab?gam
? mirties tesudu? uolas?…

Komentarų nėra