Bendroji �em?s ?kio politika po 2013 m.: ko tik?tis?

��em?s ?kis � vienas reik�mingiausi? Lietuvos ?kio sektori?. Apskritai d?l kai kuri? savo bruo�?, pvz.: sezoni�kumo ar jo produkt? b?tinyb?s �moni? egzistencijai, �em?s ?kis da�nai laikomas specifine ?kio �aka, kuriai b?tina specifin? valstyb?s parama, o Lietuva yra viena i� ma�iausias tiesiogines i�mokas gaunan?i? valstybi?,
d?l ko m?s? �em?s ?kio produkt? konkurencingumas ES rinkoje yra menkas, vis labiau apleid�iama �em?s ?kio sritis, o ma�?jant u�imtumui �iame sektoriuje, katastrofi�kai auga emigracijos rodikliai. Ma�?ja �moni? ne tik kaime, bet ir visoje Lietuvoje, tod?l art?jame prie socialin?s katastrofos.����

Bendroji �em?s ?kio politika (B�?P) yra Europos S?jungos �em?s ?kio subsidij?, kurios sudaro apie 50 � 70 % vis? Europos S?jungos i�laid?, teikimo sistema. D?l
�i? subsidij? garantuojamos minimalios kainos gamintojams, o tai tam tikra prasme u�tikrina ES �emdirbi? ?ki? stabilum?, o kartu ir tam tikr? �em?s ?kio produkcijos
kokyb?.����

Kova d?l ES paramos �em?s ?kiui 2014�2020-aisiais tik prasideda. Pagal Briuselio planus tiesiogin?s i�mokos iki 2020-?j? paaugt? vos 150 Lt ir nepasiekt? net ES vidurkio. �iuo metu tiesiogini? i�mok? vidurkis ES siekia 249 eurus u� ha. Lietuva gauna 143 eurus, Estija � 112, Latvija � apie 83 eurus u� hektar?. Baltijos �ali? �emdirbiai lieka labiausiai nuskriausti, nes parama skirtinga, o reikalavimai vienodi.����

Pakalbinome Lietuvos �em?s ?kio r?m? pirminink? Andriej? Stan?ik?.�����

� Bendroji �em?s ?kio politika po 2013 m.: ko tik?tis?���

� Po 2013 m. bus taikoma nauja bazin?s i�mokos schema. Jai bus taikomos kompleksin?s paramos taisykl?s, susijusios su aplinkosaugos, gyv?n? gerov?s ir kt. taisykl?mis, ta?iau numatytas dabartini? reikalavim? supaprastinimas. L?�os, kurias valstyb?s nar?s gaus tiesiogin?ms i�mokoms, bus paskirstytos taip, kad tos �alys, kuriose i�moka u� hektar? nesiekia 90 % ES vidurkio, gaus tiek, kad skirtumas tarp dabartinio tiesiogini? i�mok? dyd�io ir 90 % ES vidurkio suma�?t? tre?daliu. Komisija ?sipareigoja diskutuoti visi�k? teisi? ? i�mokas suvienodinim? po 2020 m.��

Prie tiesiogini? i�mok? pristatomas naujasis B�?P ekologinis elementas (��alinimas�). Tai rei�kia, kad kartu su bazine i�moka kiekvienas ?kis gaus papildom? i�mok? u� hektar?, jeigu taikys tam tikr? klimatui ir aplinkai palanki? �em?s ?kio praktik?. Valstyb? �ioms i�mokoms skirs 30 % jai numatyt? l?�?. Ekologinis elementas bus privalomas. Ekologiniams ?kiams papildomi ekologinio elemento reikalavimai nebus keliami, nes j? ekologi�kumas jau ?rodytas.

Visos i�mokos i� ES l?�? bus ir toliau skiriamos su s?lyga, kad ?kininkas laikysis aplinkosaugos, gyv?n? gerov?s, gyv?n? ir augal? sveikatos standart?. Siekiant supaprastinimo, valdymo reikalavim? skai?ius suma�?s.����

ES parama bus ribojama. Vienas ?kis pagal bazin?s i�mokos schem? gal?s gauti ne daugiau kaip 300 000 EUR. Pagal �i? tvark? nei�mok?tos l?�os lieka tose pa?iose valstyb?se nar?se ir perkeliamos ? kaimo pl?tros programas. Komisija siauriau apibr?� ?kininko s?vok?, kad i�mok? negaut? asmenys, nevykdantys realios �em?s ?kio veiklos.���

Antrasis naujojo B�?P elementas yra rinkos valdymo mechanizmai. Esamos vie�osios intervencijos ir paramos priva?iam saugojimui sistemos lieka nekei?iamos, nes �ios apsaugos priemon?s gamintojams padeda, kai rinkos patiria sunkum?. Bus ?vedama nauja apsaugos s?lyga, kad Komisija gal?t? imtis skubi? priemoni? bendr? rinkos sukr?tim? atveju.����

Cukraus kvot? sistema nustos galioti 2016 m. rugs?jo 30 d. Baigus galioti kvotoms, bus galima teikti param? u� privat? cukraus saugojim?, bus nustatytos standartin?s cukraus gamybos ?moni? ir augintoj? susitarim? nuostatos.����

Tre?iasis B�?P elementas � kaimo pl?tra. Europos strukt?riniai fondai ?ves nauj? bendr?j? strategin? program?. Fondai bus grind�iami pagrindine programa. Visoms
kaimo pl?tros programoms reik?s nustatyti tikslus pagal 6 prioritetus. 5 % l?�? bus atidedamos ? vadinam?j? rezultat? rezerv? ir skiriamos tik ?rod�ius pa�ang? siekiant tiksl?.
�� Kaimo pl?tros koncepcija i�lieka ta pati, grind�iama daugiamet?mis programomis, kurias rengia ir bendrai finansuoja valstyb?s nar?s. Valstyb?s nar?s 25 % j? kaimo pl?trai skirt? l?�? ir toliau tur?s skirti su �em?tvarka ir kova su klimato kaita susijusiems klausimams. Vietoje trij? a�i?, susijusi? su ekonominiais, aplinkosaugos ir socialiniais klausimais, bus taikomi 6 prioritetai: �ini? perdavimo ir inovacij? skatinimas, konkurencingumo didinimas, maisto grandin?s orgnizavimo ir rizikos valdymo skatinimas, ekosistem? atk?rimas, i�saugojimas ir stiprinimas, tausaus i�tekli? naudojimo ir per?jimo prie ma�ai anglies dioksido ? aplink? i�skirian?i? technologij? ekonomikos skatinimas, socialin?s ?traukties, skurdo ma�inimo ir ekonomikos pl?tros skatinimas kaimo vietov?se. Valstyb?s nar?s gal?s parengti paprogrames, pagal kurias b?t? teikiama didesn? parama jauniesiems ir smulkiesiems ?kininkams, trump? maisto tiekimo grandini? dalyviams ir kalnuot? vietovi? gyventojams.����

�ie pasi?lymai Lietuvos ?kininkams n?ra palank?s � ypa? problemati�kas delsimas suvienodinti tiesiogines i�mokas visoje ES. �em?s ?kio r?m? pirmininkas teigia, kad jau 2007-2013 m. bendrojo programavimo laikotarpis m?s? �emdirbiams buvo labai nepalankus. Tiesiogin?ms i�mokoms apskai?iuoti buvo pasirinktas labai nenaudingas laikotarpis. Baltijos �alys buvo tik neseniai i�silaisvinusios i� pagal visi�kai kitoki? ?kio sistem? gyvenusios Soviet? S?jungos, vykdant pla?ias ?kio reformas, �em?s ?kio lygis buvo smarkiai nusmuk?s. Buvo pasirinktas labai �emas atskaitos ta�kas, d?l ko Baltijos �ali? �emdirbiai gavo ma�as tiesiogines i�mokas. Baltijos �ali? ?kinink? produkcija tampa brangesn?, jie negali suma�inti kain? ir d?l to nei�gali konkuruoti bendrojoje ES rinkoje su ?kininkais, gaunan?iais didesnes
i�mokas. Taip Baltijos �ali? �emdirbiai praranda galimyb? savo produktus realizuoti ES �ali? rinkose. Taigi, naujasis programavimo laikotarpis gali vesti prie dviej? skirting? rezultat? � jei pasi?lymai i�liks nepakit?, Lietuvos ?kinink? konkurencingumas kit? ES �ali? at�vilgiu nepadid?s, neatsiras galimybi? pelningai realizuoti savo
produkcij? ir Lietuvos �em?s ?kiui, ir kaimui apskirtai i�kils didelis pavojus. Jei pasi?lymai bus pakeisti, ?sipareigota sulyginti tiesiogines i�mokas, Lietuvos kaimo ateitis bus �viesesn? � d?l to ir kovoja �em?s ?kio r?mai.����

�em?s ?kio �vietimo ir mokslo asociacijos prezident? Reda Ma�eikien? mano, kad Lietuvai i�sireikalauti didesnio finansavimo i� ES bus sunku, o gal net ne?manoma, nes stipresn?s vald�ios pozicijos jau reik?jo anks?iau d?l �em?s ?kio r?mimo. Vis? ES nari? teis?s yra lygios, ta?iau kai kuri? nari? teis?s yra lygesn?s nei likusi?j?.
B�?P yra neproporcingai palanki kai kurioms Europos S?jungos �alims, tokios �alys gauna dideles sumas pinig? kit? �ali? s?skaita. Dabartin? tiesiogini? i�mok? sistema priklauso ne nuo to, k? gamina ?kininkas, bet kurios �alies ?kininkas jis yra. Reformuotos B�?P tikslas turi b?ti konkurencingumo tarptau-
tin?je rinkoje gerinimas, didesnis orientavimas ? rinkos poreikius, vie�?j? g?rybi? ?traukimas ?skaitant maisto saug? ir tvar? ?kininkavim?. Deja, �iandienin? B�?P sistema kaip tik stabdo visos ES konkurencingum?, sukurdama nelygias s?lygas Bendrijos viduje.�����

,,D�iaugiuosi �em?s ?kio r?m? pirmininko A. Stan?iko atstovavimu� Lietuvos �emdirbiams, �em?s ?kio asociacijoms, jo po�i?riu d?l B�?P ateities. Ir sutinku su jo nuomone, kad �kai kurie politikai Lietuvoje nesupranta, jog d?l gerokai ma�esn?s ES paramos Baltijos �ali? ?kininkams skaud�iausias pasekmes pajaus ne tik ?kininkai, bet ir maisto produkt? vartotojai, t.y visi �alies pilie?iai, nes produktai parduodami visoje ES rinkoje vienodomis kainomis, o j? savikaina yra labai skirtinga d?l skirtingos ES paramos.�