Viktoras Vitkus 
[1]
Kapin?s yra 270m ? PV nuo kelio Betygala – Ariogala, 180m ? R nuo Betygalos piliakalnio II. 1972m. duomenimis jos siek?1,6 ha, aptvertos, auga pavieniai medžiai, veikian?ios. Pagrindinis kapini? formatas – koply?ia.
2007 m. kartu su Betygalos ir aplinkini? bendruomeni? jaunimu pasirinktinai teko tirti (apmatavimai, aprašai, eskizavimas ) vertingiausi? ?rang? bei jos sandar?. Tyrimai buvo t?siami 2009m. geguž?s m?n.
1927m. Kauno metropolijos kurijos bažny?i? turto valdymo taryba svarst? bažny?ios klebono 1926-12-08 rašt? Nr. 407, kur prašoma ?galiojimo perimti iš Raseini? apskrities Žem?s tvarkytojo dokumentacij? ir plan? žemei, skirtai Betygalos parapijos kapin?ms padidinti. Šis sklypas buvo skiriamas iš Likt?n? dvaro vald?.Klebonas kun. Janulaitis buvo ?galiotas atlikti šiuos veiksmus. 1929-11-27 Raseini? apskrities Žem?s tvarkytojo pad?j?jas Valentinas Žalkauskas pasiraš? perdavimo akt? Nr. 365 su Betygalos bažny?ios klebonu kun. Janulai?iu. Pasirašymo akte kaip liudininkai dalyvavo Mykolas Fromas, gyv. Aušgin? k. Agairkalnio vals?. Raseini? apsk. ir Vladas Kvedaras, gyv. Raseiniuose, Nepriklausomyb?s g. Nr. 24. Bažny?iai buvo perduotas 6565 kv.m žem?s sklypas Pilkalnyje. Šis sklypas iš piet?, ryt? ir vakar? ribojasi su valstybiniu mišku. Archeologas P.Tarasenka 1928m. mini Betygalos ( Pilkalnio) kapines:“(…) Už parapijos kapini?, Dubysos ir jos intako Vikupio santakos…“
Seniausieji paminklai kapin?se: 1860,1876,1880,1884,1885m. Kapin?se kasmet atgula 50-70 žmoni?. Apie iškiliausius ?ia besiilsin?ius žmones raš? M.B. Navakauskien? knygoje „Betygalos žem?“. Betygaloje yra dvejos kapin?s, tod?l albume „Lietuvi? liaudies menas. Mažoji architekt?ra“ talpintas Balio Bura?o ir Me?islovo Sakalausko nuotraukos buvo sunkoka priskirti kurioms nors kapin?ms. Ta?iau kryži? masteliai, santykis su krašto-
vaizdui (matosi miško masyvas) leidžia teigti, kad tai Betygalos (Pilkalnio) kapin?s. Trijose reprodukcijose matome 18 ?vairi? dydži? ir ornamentikos kryži?. Tai, kad j? buvo žymiai daugiau, abejoni? n?ra. Dabar fiksuoti tik 5 kryžiai, vien? teko matyti iš-mest? už kapini? rib?. B.Bura?o fotografuotose kryži? metrikose nenurodomos datos. Tod?l tik pasitelkus archyvin? medžiag? galima sp?lioti, kada jos darytos. Yra žinoma, kad B.Bura?as 1931m. keliavo po Raseini? apskrit?, 1953m. v?l Raseiniai. M.Sakalauskas kapines fotografavo 1966m. Jo fotografijoje jau fiksuoti kryži? nykimo požymiai. Kryžiai tur?jo pakankamai turting? ornamentik?. Daugiausiai tai buvo tulp?s, kitos stilizuotos g?l?s ir geometriniai motyvai. Kryži? pe?i? galai svyravo nuo ?prastini? iki sud?tingesni? form?. Turtingas buvo ir kryži? stieb? puošimas, kuris der?jo su kryžm? spinduli?, o kartais su kryži? gal? stilistika. Kryži? stieb? fasadin?je (priekyje) pus?je buvo bareljefu vaizduojama ir religin? ikonografin? simbolika: taur?s, rožiniai su kryželiais ir pan.
Kapin?se yra ir dabartini? medžio drož?j? bei tautodailinink? mažosios architekt?ros k?rini?. Išskirtini Juozo Grabausko ir Ri?ardo Ramanausko bei kit? meistr? darbai. Jie tinkamai t?sia senasias kryždirbyst?s tradicijas: kryži? kryžm?, stieb?, pe?i? gal? ornamentik?. Skuobdami stogastulpius jie naudoja simbolius, iliustruojan?ius mirusiojo gyvenimo veikl?: arf?, d?del?, vežim?, priekal?, smutkel?, palet? su teptukais. ?simintinas skulpt?r? ansamblis Grabausk? šeimai. Pirm?j? stogastulp? savo t?vams išdrož? pats Juozas Grabauskas. Keturios keturkamp?s prizm?s formos kolonos remia rytietišk? stili? primenant? dviej? pakop? keturšlait? stogel?. Antraj? – vienu tre?daliu mažesn? – mirusiam kolegai Juozui Grabauskui išdrož? Ri?ardas Ramanauskas. Kurdamas stogastulp? Ri?ardas subtiliai prisitaik? prie J.Grabausko drožybos.
Kapin?se pastebimas metalo plastikos nykimo pagreitis, kuris sudaro 14 nuošim?i?. Pamin?tini 4 neobarokiniai, 2 neogotikiniai ir 2 eklektiniai lietiniai kryžiai. Tai vienas blogiausi? rodikli? Raseini? krašto kapin?se. Dar li?dnesn? pad?tis su kaltiniais kryžiais
išliko vienas kitas originalesnis savo išpildymu ir ornamentika gaminys. Pažym?tinas šalia paminklo Maselskiams esantis kryžius su trimate stiebo apa?ia. Akmens plastikoje vyrauja neok-lasikinis ir neoromantinis stilius.
Originali? neoklasikini? paminkl? n?ra daug. Kaip taisykl?, jie skirti praeityje turtingiems žmon?ms arba dvarininkams ir buvo gaminami ne vietini? meistr?. Toks pavyzdys gal?t? b?ti paminklas Lukmin? šeimai. ?ia laidojama jau ištisus šimt? met? ( 1860-1960 ). Ta?iau neoklasikiniai paminklai tapo ir tuometin?s pop kult?ros objektai – jie neoriginal?s, standartiniai. Tik keli paminklai, kuri? aukštis siekia iki 4 metr?, išsiskiria savo pompastika, nesaikingomis proporcijomis (iki 4-5 tarpsni? ). Neoromantinius paminklus taip pat galima skirstyti ? 2 grupes. Vieni atlikti išmanan?i? stilistik? profesional? (paminklas K.Novickiui ) , kiti – juos megdžiojan?i? meistr?.
Atskirai reikia kalb?ti apie paminklinius ?rašus. 80 nuošim?i? tyrin?t? paminkl? (iki 1940m.) turi ?rašus lenk? kalba. Teko matyti kelis neoklasikinius paminklus su v?lesnio laikotarpio intarpais, kur ?rašai yra ir lietuvi? kalba. Šriftas taip pat ?vairus: nuo laisvo iki klasikinio blokinio (n?ra nei vieno gotiško ). Savo archaiškumu vertingas ?rašas ant akmens pjedestalo Petrui Truskauskui. Gal b?t jis darytas paties kalvio.