Ugn? TIMONYT?

Lapkri?io 23-?j? min?sime Lietuvos kariuomen?s dien?. T? dien? prie� 57-erius metus, tarsi pasity?iodami i� visko, kas �ven?iausia, Prezidentui generolui Jonui �emai?iui buvo u�vilkti mirtininko mar�kiniai. Lapkri?io 26-?j? jis buvo su�audytas Butyrkuose (Maskvoje). Ta proga �iandien ir prisimename �? itin i�kil? �mog?, neeilin? tautos asmenyb?.���

Kuo didesn? sukaktis, tuo labiau ji b?na nutolusi nuo �iandienos. Jau ilgi �e�i de�imtme?iai skiria mus nuo kruvin?j? pokario ?vyki? ir nuo tos ne?kainojamos dovanos,
kuri? mums savo kraujo kaina paliko Prezidentas J. �emaitis. Ta?iau dar yra �moni?, kurie mena j? gyv?, kurie saugo jo nuotraukas ir gyv? atminim?. Su viena j?, Prezidento dukter??ia R?ta Kotryna Ju�kaite ir kalbam?s. R?tos Kotrynos mama Kotryna Ju�kien? buvo Prezidento Jono �emai?io sesuo.� R?tos Kotrynos namuose it kokiame muziejuje nuo sien? �velgia Prezidentas generolas Jonas �emaitis, jo aplinkos �mon?s. Pa�nekov? ilg?liau stabteli ties nuotrauka, daryta prie� pat tremt?. Joje ma�ut? R?ta s?di ?sitaisiusi mamai ant keli?, o d?d? Jonas stovi atsir?m?s ? med?, tarsi jau tuomet �u�siprogramuodamas� save mi�kinio daliai. R. K. Ju�kait? savo d?d?s Jono beveik neprisimena, gal tik vienas kitas epizodas i� atminties i�plaukia, bet �ino apie j? labai daug, tarsi drauge b?t? vis? gyvenim? nugyven?, nes j? �eimoje apie d?d? buvo kalbama daug, u� j? buvo meld�iamasi. Ir nuotrauk? nema�ai i�lik?.�������

Pirmoji pa�intis su stribais�

�iluvi�kiai Ju�kos buvo i� t? nelaiming?j?, kurie ? tremt? i�dard?jo pirmuoju etapu, 1941-aisiais. Nebuvo Ju�kos did�ia�emiai ar, kaip juos sovietai vadino, buo�?s, tetur?jo vos por? hektar? �em?s. Bet Rapolas Ju�ka buvo �iluvos �auli? vadas, Kotryna Ju�kien? � mokytoja ir �aul?. Jie buvo tautos �viesuoliai ir tuo sovietams pavojingi.
� Kai atblerb? sunkve�imiai ve�ti Ju�k?, R?telei ?jo vos treti metukai. Jos ses? Au�rel? buvo penkeri?, o broliukas Ramojus � ketveri?. Kilus kieme s?my�iui, Au�rel?
suvok?, kad vyksta ka�kas labai blogo ir ketino l?kti pas senelius �auktis pagalbos. Bet su savimi ji nor?jo pasiimti ir ma�?j? sesut?. Au�rel? praniro pro kapini? tvoroje
�ioj?jusi? skyl? (namas stov?jo prie miestelio kapini?), o belendan?i? R?tel? pasteb?jo stribas. Stribas ?iupo ma�?j? u� kojos ir taip j? atvilko iki sunkve�imio, kuriame jau buvo Kotryna Ju�kien?. Atvilko ir svied? ? k?bul? it koki? pliausk?. Kaip ra�o savo atsiminimuose knygoje ��uvusi?j? Prezidentas� Kazimiera Ra�imait?-Stankien?, R?tel? praklyk? vis? varginan?i? kelion? iki pat Komijos. Pasirodo, stribas jai i�suko koj?. Kadangi traukinys dard?jo ne ? ligonin?, kur vaikui reik?jo pagalbos, o ? dar didesnes kan?ias, R?ta Kotryna liko luo�a visam gyvenimui.���

R?ta Kotryna sako, kad viename vagone su jos �eima ? ne�ini? dard?jo ir dvi Kelm?s dvaro savinink?s seserys Gru�evskait?s.��������������

Ie�kojo d?d?s���

Kotryna R?ta sako, kad tremtyje�apie d?d? Jon? daug kalbama nebuvo, nes k? ir kalb?ti, jei jie buvo atskirti �itoki? tolybi?. �O gal ir buvo kalbama, bet a� buvau per ma�a tai suvokti. Atsimenu, kai viena m?s? likimo sesi? ilgai klykusi ant gulto (suaugusieji buvo i�varyti ? darbus) nutilo, mes, dvi bendraam�?s, �alia jos �aid?me toliau n? nesuprasdamos, kad ji jau mir?. Bet atsimenu, kad kag?bistai ne kart? klausin?jo t?v? apie d?d? Jon?, u� jo i�davim? �ad?jo parve�ti atgal ? Lietuv?. Bet k? t?vai gal?jo pasakyti, b?dami taip toli. O jei ir b?t? k? nors �inoj?, tai tikrai neb?t? pasak?�.�����

Min?toji K. Ra�imait?-Stankien? prisimena, kad Ju�k? i�ties �kiet?� b?ta. Tremtyje Kortkeraso lagerio komendantas liep? pasira�yti popierius, jog jie ?ia atvyko savo noru. Daug kas, bijodamas b?ti nu�autas, pasira�?. �O Kotryna pasak?: �Nesira�ysiu. Jei norite, galite nu�auti�. Pati R?ta prisimena atvej?, kai mamos buvoreikalaujama pasira�yti, kad sutinka, jog yra i�tremta am�inai. U� �io dokumento nevykdym? gr?s? 20 met? katorga.

Bet mano mama atkirto, kad am�ino nieko n?ra, tod?l ji pasira�yti negalinti. Ne�inia, kas d?josi to ?ekisto galvoje, bet jis m?s? mamos u� tai ne?skund?. Tikriausiai, pats pasira�?�. �? atvej? pa�nekov? sakosi gerai atsimenanti tod?l, kad tarp tremtini? buvo didelis sujudimas, jie nerimavo, kas dabar Kotrynai bus? Nebuvo nieko.���������������

Senelio keln?s�

Am�ininkai J. �emait? prisimena kaip labai gab?, bet gan tyl? ir kukl? vaikin?, laisvai kalb?jus? keletu u�sienio kalb?, i�silavinim? gavus? Pranc?zijoje. Jis labai myl?j?s Raseini? kra�t?, da�nai lankydav?sis pas t?vus. Kai Jonas i�?jo ? mi�k?, jo t?vai gyveno Kiaulininkuose. Nebepakeldami strib? persekiojim? ir mu�imo, Jono t?vai,
Jonas ir Petronel? �emai?iai, slap?iom pasitrauk? ? Palang?, paskui slapst?si tarp karo griuv?si? Klaip?doje, o gyvenim? baig? netoli Garg�d?, Laugali? kaimo seneli?
namuose, kur juos taip pat buvo pasiekusi skaudi strib? ranka. R?ta Kotryna pasakoja, kad jos ses? Au�ra, kuriai tuo metu buvo 10 ar 12 met?, su kit? tremtini? �iek tiek vyresniu berniuku buvo pab?g? i� tremties ir netgi aplank? senelius. �Seneliai gyveno skurde ir nuolatin?je baim?je, sielojosi ir d?l tremtyje esan?ios dukros, ir d?l mi�ke kovojan?io Jono. Au�rai atvykus, jie nor?jo k? nors an?k?lei padovanoti, bet nieko netur?jo. Senelis jai padovanojo savas… kelnes. Tokias pilkas. I� j? ses? pasisiuvo suknel?, kuri? v?liau ir a� vilk?jau. Babyt? padovanojo maldaknyg?�. Beje, b?gl? Au�rel? buvo su?iupta ir per kal?jimus, it did�iausia nusikalt?l?, v?l buvo sugr?�inta t?vams. Su ja kartu pab?g?s berniukas jau buvo ?stoj?s ? Tel�i? amat? mokykl?, bet ka�kas j? ?skund?, o jam tuomet jau buvo 16 met?, tod?l jis pirmiausiai
buvo nuteistas trims metams kal?jimo�.����

? Lietuv? R?ta Kotryna sugr?�o tik 1972 metais. Sibire baigusi medicinos institut?, ketino ?sidarbinti Raseini? ligonin?je. Bet vyr. gydytojas, vos pamat?s i� kur ji atvyko, atsisak? j? priimti. Girdi, gal tu pab?gusi esi. Tada ji ?sidarbino Kelm?s ligonin?je psichiatre. Ir taip � iki �iolei.����������������

S?nus ie�kojo t?vo��

R. K. Ju�kait? palaik? artimus ry�ius su d?d?s Jono s?numi Laimu?iu Jonu, kuris u�augo svetima Liubinavi?iaus pavarde, kuri? jam dav? j? u�auginusi moteris, Radvili�kio mokytoja Ona Liubinavi?ien?. Jo motina Elena �emaitien? mir?, kai Laimu?iui tebuvo penkeri. Jaut?, kad mirs, jei nesikreips ? gydytojus, bet ji bijojo ? juos kreiptis, kad v?l nepakli?t? ? kag?bist? rankas, ? kurias jau buvo patekusi.� Laimonas �emai?iu v?l tapo tik Nepriklausomyb?s laikais. Deja, �iandien jis jau i�keliav?s pas t?t?.

Rinkosi s?�in?���

Karas J. �emait? u�klupo Var?nos poligone. Gav?s ?sakym? trauktis ? Rytus, Jonas su grupe karinink? s?moningai atsiliko ir pasidav? vokie?iams, o netrukus ir nuo j? pasitrauk?, ?sidarbino Kaune Energetikos valdyboje. Jau vokie?i? okupacijos metais jis ?sitrauk? ? rezistencin? veikl?, platino antinacin? literat?r?, �iluvos ir Tytuv?n? vals?iuose suorganizavo apie 150 vyr? ? generolo P. Plechavi?iaus vietin? rinktin?.��

Raudonajai armijai okupavus Lietuv?, jau 1945 metais jis susisiek? su Lietuvos laisv?s armijos (LLA) atstovais ir, dav?s priesaik?, ?sijung? ? Juozo ?eponio vadovaujam? partizan? �ebenk�ties rinktin?. 1948 m. J. �emaitis jau buvo J?ros (Vakar? Lietuvos) partizan? vadas, o 1949 met? vasaryje jis buvo i�rinktas LLKS tarybos prezidiumo pirmininku, o taip pat laikinai ?jo gynybos paj?g? vado pareigas. J. �emai?io bunkeris �imkai?i? mi�ke buvo i�duotas 1953 met? gegu�?s 30-?j?. Kiek J. �emaitis svarbus buvo sovietinei vald�iai, rodo jau vien tas faktas, kad jis tardyti buvo nuve�tas pa?iam L. Berijai ? Maskv?.��

Nu�ud�ius L. Berij?, J. �emaitis v?l buvo pargabentas ? Lietuv? ir dar kone metus pragyveno savo budel?, jei gyvenim? kag?bist? rankose galima vadinti gyvenimu. O mir?iai jis v?l buvo i�ve�tas ? Maskv?, kur liko Vidaus reikal? ministerijos Butyrk? kal?jimo specialiosios dalies vir�inink?s ?iupiatovos sura�yta pa�yma: �Pabaltijo karin?s apygardos tribunolo 1954 06 07 nuosprendis Jonui �emai?iui ?vykdytas 1954 m. lapkri?io 26 d. Beje, paskutinis pasmerktojo noras taip pat buvo ne?vykdytas � jis nor?jo pamatyti s?n?.

Pagerbtas atminimas�

Svarbu pripa�inti, kad net atgav? Nepriklausomyb? mes dar gan ilgai neskub?jome atiduoti pagarbos vienam i�kiliausi? savo tautos s?n?. Tik E. Ignatavi?ius ir J. Sabolius dokumentiniame filme 1995 m. dr?so j? pavadinti �Ketvirtasis prezidentas�. 1996 m. J. �emai?io t?vi�k?je �iluvoje buvo pastatytas koplytstulpis. 1997 m. jis vasario 16-osios proga buvo LR Prezidento dekretu apdovanotas Vy?io Kry�iaus 1-ojo laipsnio ordinu, po met? � 1998 m. sausio 26 d. LR Prezidento dekretu jam buvo suteiktas Dimisijos brigados generolo laipsnis, o t? pa?i? met? lapkri?io 20 d. jo vardasbuvo suteiktas Kauno karo akademijai. 1999-?j? vasario 16-?j? generolui Jonui �emai?iui Kra�to apsaugos ministerija atideng? paminkl?. 2004 m. paminklas jam buvo pastatytas Palangoje ir t. t. Ir tik 2009 m. kovo 12 d. LR Seimas pri?m? deklaracij?, kurioje pripa�ino, kad nuo 1949 met? vasario 16 d. Lietuvos kovos s?j?d�io tarybos deklaracijos pri?mimo iki mirties Jonas �emaitis buvo kovojan?ios prie� okupacij? Lietuvos valstyb?s vadovas, fakti�kai vykd?s Lietuvos Prezidento pareigas. Tais pa?iais metais Prezidento Jono �emai?io vardas buvo suteiktas Raseini? gimnazijai. Por? met? anks?iau jo vardas buvo suteiktas ir �imkai?i? pagrindinei mokyklai.

Viktoras VITKUS

Generolas leitenantas Antanas Martusevi?ius (1863-02-25 � 1844-09-09)���

Jis gim? 1863-02-25 Padubysio dvare. 1883 m. baig? Polocko gimnazij?, v?liau Pavlovo karinink? mokykl? � �1-os r?�ies gabumu�.� �mona Ieva Rybakait?, dukra � Jan?.����

A. Martusevi?ius buvo artileristas, 1904 � 1905 m. dalyvavo rus? � japon? kare, nuo 1914 m. � Pirmajame pasauliniame kare, kur nukent?jo nuo nuoding? duj?. Archyviniuose dokumentuose nurodoma, kad 1915 m. spalio m?n. jam suteiktas generolo laipsnis.� 1917-01-01 paskirtas Sibiro �auli? artilerijos brigados vadu, o nuo kovo m?nesio iki met? pabaigos vadovavo 110 p?stinink? divizijai. Nepatikrintais duomenimis, A. Martusevi?ius vadovavo m?�iams Rygos fronte. 1917 m. rugpj?t? Rusijos armija pasitrauk? i� Rygos. Kalbama, kad nuo 1918 m. sausio m?n. A. Martusevi?iaus p?dsakai dingo. Sakoma, kad jis gyveno Rygoje, grojo klarnetu restorano ar kino teatro orkestre. 1919-aisiais kartu su dar 36 senaisiais Rusijos armijos generolais per?jo tarnauti ? Raudon?j? armij?. Manoma, kad tai buvo jo gyvenimo klaida. Nuo 1919-03-01 tarnavo Rygos karinio skyriaus poskyrio vir�ininku. V?liau � 1-osios Taryb? Latvijos divizijos artilerijos vadu. Po keli? dien?, kovo 26 d., vadovavo 1-jai �auli? divizijai bei Volmaro karinei grupei.������

H. Matsonas apie j? ra�?: �(…) Jis�buvo stambus, rudokais plaukais su sidabro gijel?mis, pakirptais, pageltusiais nuo tabako ?sais. I� stambi? bruo�? veido �i?r?jo nedidel?s, judrios akys…����

V?liau A. Martusevi?ius dirbo Latvijos karinio komisariato kariniu vadovu. 1920 m. vasario m?n. vadovavo komisariato likvidacinei komisijai. Po to jis tarnavo
15-osios armijos �tabo administracin?s valdybos vir�ininko pad?j?ju Velikije Luki mieste.����

Sudarius taikos sutart? su Lietuva, A. Martusevi?ius gr?�o ? gimt?j? kra�t?. Nuo 1920-12-08 laisvai samdomas ?jo Lietuvos kra�to apsaugos ministerijos Statistikos dalies vir�ininko vyriausiojo pad?j?jo pareigas (alga� � 1450 auksini?). 1921-04-20 mobilizuotas ir paskirtas 2-os r?�ies ypating? reikal? karininku prie KAM. 1921-04-24 paskirtas 1-os r?�ies ypating? reikal? karininku prie Karinio vado. 1921-05-29 vadovavo �alies artilerijos paj?goms. 1921-05-27 jam suteiktas generolo leitenanto laipsnis. 1921-00-19 paskirtas Karo tarybos nariu. 1922-10-11 atleistas i� Artilerijos vir�ininko pareig?, Karo tarybos nari?, i�brauktas i� Generalinio �tabo karinink? s?ra�o. 1922-11-01 paskirtas poligono vir�ininku, 1922-11-23 i�?jo atsargon. Archyviniai dokumentai pa�ymi, kad tarp broli? Antano ir Kazimiero ?sivyravo� nesantaika d?l dvaro vald? ir �emi?. 1926-11-07 Padubysio dvaro gyventojai teig?, kad �em?s nepri�i?rimos, pastatai sunyk? (1926 m. A. Martusevi?ius gyveno Raseiniuose, Liepos g. 6). Atgav?s dal? �emi? (Kaimel?s palivarkas, 65,5 de�imtin?s), A. Martusevi?ius nor?jo jas parduoti. Su tuo nesutiko dvare dirb? Tamo�ius
Butkus, Juozas Kamaitis, Adomas Virvilas, Kazys Li?kus, Pranas �arkus, Zofija Banien?, Barbora Norkien? ir Petras Kamaitis. Reikia pa�ym?ti, kad po i�?jimo ? atsarg? A. Martusevi?iaus materialin? pad?tis pablog?jo. Dar 1927 m. Kra�to apsaugos ministrui jis ra�?: �(…) B?damas 63 met? am�iaus, a� visai nustojau darbingumo ir,
pratarnav?s kariuomenei tiek laiko, lieku dabar neapr?pintas ir labai sunkioje pad?tyje…� Tokio pob?d�io ra�tus jis prad?jo ra�yti ? ?vairias instancijas jau nuo 1926 m.
Sovietiniai ideologai teig?, kad ? ra�tus jam niekas neatsakin?jo, tik vien? kart? jis gavo rusi�ko laikra�?io i�karp?, kurioje raudonu pie�tuku pabraukti �od�iai: �Tarybinis generolas A. Martusevi?ius taiklia artilerijos ugnimi galutinai sutriu�kino generol? Denikin?�. Kad A. Martusevi?iui buvo atsakoma ? skundus, byloja archyviniai dokumentai. Negalima neigti, kad tarnyst? Raudonojoje armijoje tur?jo neigiam? �leif?, ta?iau 1930 m. pensija jam buvo paskirta.����

1944-09-06� Kalnujuose� A. Martusevi?i? su�eid? atsitiktinio sprogmens skeveldra. Jis buvo nuve�tas ? Kaun?, bet nuo su�eidimo netek?s daug kraujo rugs?jo 9 d. ligonin?je mir?. 1939 m. gyveno Raseiniuose, Ugniagesi? gatv?je, v?liau, iki pat mirties, Dubysos g. 76.

Neveikian?ios Padubysio dvaro kapin?s��

1893 m. �em?s matininkas Povilas Janu�kevi?ius naujai perbrai�? 1847-?j? Padubysio � Stakov�?iznos dvaro plan?. Galima teigti, kad kapinait?s jau buvo dvarininko
Mykolo �ilingo laikais. Dar kart? Padubysio dvaro ir Kaimel?s palivarko �emi? plan? 1921-04-05 i�matavo matininkas Juozas Levickis, o nubrai�? likvidatorius Me?ys
Matusevi?ius. Tuomet jos buvo netaisyklingo rombo formos. Dabartin?se schemose forma artimesn? sta?iakampiui.����

1980 m. kapin?s buvo kartografuotos vykdant �em?s ?kio naudmen? inventorizacijos lauko darbus. Buvo fiksuota, kad kapin?s yra 130 m ? pietus nuo Skaraiti�k?s
kaimo buvusio gamybinio centro, jos 0,4 ha dyd�io, apaugusios med�iais. Viduryje yra r?sys su karst? liekanomis. Kapin?se nelaidojama, antkapini? paminkl? n?ra. Deja, kapin?s buvo ne kart? niokojamos vandal?. Tai 2005 m. patvirtino Katauski? kaimo gyventojai Kani�auskai. Buvo ?vardintas niekdarys Jonas Raginskas, v?liau apsigyven?s Radvili�kio rajone. Kapus ilg? laik? tvark? geros valios katalikas, brigadininkas Kostas Petro�evi?ius. Buvusi Savivaldyb?s paminklotvarkinink? Gra�ina Pe?kaitien? susisiek? su Australijoje gyvenan?iais Martusevi?i? �eimos palikuonimis ir nutar? suteikti kapin?se esantiems palaikams krik�?ioni�k? ramyb?. Prasid?jo kruop�t?s istoriniai tyrimai, kuriems mielai talkino K. Martusevi?iaus an?k? Barbara. Darbus kartu su Martusevi?i? ?p?diniais finansavo ir globojo �iluvos kult?ros paveldo r?mimo fondas.����

Tiriant �eimos geneologin? med? bei archyvinius dokumentus, n?ra galimybi? tiksliai nustatyti, kas i� Martusevi?i? �eimos tur?jo inicialus K. M. ir S. M. Koks �mogus,
turintis inicialus K. M., mir? b?tent 1917 m.? I�likusi? liudytoj? interpretacijos neparemtos istoriniais archyviniais �altiniais, tod?l liks tik prielaidomis.����

Jau po Martusevi?i? �eimyninio laidojimo r?sio sutvarkymo ir �ventinimo 2008 m. kovo m?n., Raseinius pasiek? maloni �inia i� Australijos. Gautas segtuvas dokument? �Padubysis & Martusewicz family photo document�.� ?ia yra laidojimo r?sio sutvarkymo ir �ventinimo proceso fotografijos bei V. Vitkaus pie�to stogastulpio projekto eskizas.

Steponas DRIUNGA

Varpo skamb?jimu �iluva palydi dien? istorijon, tarsi dar vien? karoliuk? u�veria ant sukalb?to am�i? ro�an?iaus. Varpo d?�iai nubanguoja vir�um tams?jan?i? mi�k?, tarsi sakydami: teb?ra �emaitijoje toks �iluvos miestelis! Su �ventaisiais ir mirtingaisiais, su did�iuoju Marijos apsirei�kimo akmeniu ir o�komis dulk?toje pakel?je, su auksiniais altoriais ir u�kaltomis langin?mis, su dangun plaukian?ia diding?ja koply?ia ir tamsiais nekaltu krauju ap�lakstytais r?siais, su giedan?iomis atlaid? eisenomis ir ilgesingai tylin?iais seniais, su am�iams u�migusiais po atminimo kry�iais ir prisikelian?iais i� arim? bevard�iais. Su auksine �lov?s kar?na ir kruvinu kan?i? vainiku.��

(Leonas Jur�a)���

Sveiki, mielieji �Alio, Raseini?� skaitytojai. �is straipsnelis buvo ruo�iamas gana ilgai. Papras?iausiai nebuvau tvirtai apsisprend?s d?l jo. Mintyse ilgai gvildenau tai,
kas bus toliau. Ar to reikia? Taip. Dabar reikia. �is straipsnelis tik prad�ia ir susid?s jis i� keli? dali?, kurios tur?s vien? siejan?i? gij?. Vienas jos galas yra Kauno arkivyskupijos kurija, kitas � �iluva, jos praeitis, dabartis, ateitis. �iluvos vystymosi vizija. Kur einama?

Pirmiausia apie �iluvos �v?. Mergel?s Marijos apsirei�kim?. Ar kartojama �iluvos istorija? Atsakymas kai kam paprastas, kitiems gana miglotas. Kauno arkivyskupijos
kurija Marijos apsirei�kim? u�mov? ant savo kurpalio. Prad?siu nuo to, kas man �inoma i� ra�ytini? �altini?. Apsirei�kimo data: 1612 m.ar 1608 m.? Su �urmuliu ir pompastika kurija ? laikmet? ?spraud? �v?. Mergel?s Marijos apsirei�kimo dat? � 1608 m. Bet ar tai tiesa? Prad�iai pacituosiu katalik? ba�ny?ios katekizm?, t. y. vieno i� De�imties Dievo ?sakym? paai�kinim?: �Nevok (IV skirsnis). Nevok tiesos, pagarba tiesai (2488). Teis? pareik�ti ties? n?ra bes?lygin?…� N?ra ?ia k? ir pridurti. Gr?�kime ? istorij?. Ra�ytiniai �altiniai teigia: �Apsirei�kimo data minima apie 1612 m.� (cit. i� prof. Alfonso Vai�vilos knygut?s ��iluvos mitas� (1985 m.). Sekime ankstesnius �altinius. Esmin? intarp? 1859 m. istorijon ?ne�? istorikas Ignotas Bu�inskis. Jis pirmasis nurod? tiksli? Marijos apsirei�kimo dat? � 1612 m. I. Bu�inskis r?m?si Motiejumi Valan?iumi. M. Valan?ius r?m?si Mykolo Sviechauskio u�ra�yta �iluvos apsirei�kimo istorija.� Carinei Rusijai valdant Lietuv?, buvo labai ribojamos katalik? teis?s. Ypatingai carin? vald�ia draud? didesnius katalik? susib?rimus. Art?jant 300 m. apsirei�kimo jubiliejui (1612 � 1912), vietoj buvusios medin?s koply?ios buvo nutarta pastatyti diding? koply?i? pagal architekto Antano� Vivulskio paruo�t? projekt? (1903 � 1906). 1912 m. rugs?jo 8 d. prelatas Maironis pa�ventino kertin? ir kartu jubiliejin? �v?. Mergel?s Marijos koply?ios pamat? akmen?. Taigi, kas klastoja �iluvos istorij?: �viesios atminties tautos dainius Maironis ar �iluvos Griov?jas?��

Kai Lietuva atgavo nepriklausomyb?, buvo ruo�iamasi sutikti 325 m. (1937 m.) jubiliej?. Kauno arkivyskupo Juozapo Skvirecko iniciatyva buvo paruo�tas �iluvos
Marijos �ventov?s aplinkos sutvarkymo projektas. Buvo numatyta ba�ny?i? ir koply?i? sujungti sodu (parku) ir Marijos stacijomis (stotimis). Padvelkus Antrojo pasaulinio karo v?jams, projektas buvo tik i� dalies prad?tas � prakastas keliaspro rytin? Ba�ny?ios pus?, jungiantis keli? nuo Raseini? iki �iluvos centro. Projekte dar buvo numatyta nugriauti kelet? nam?, paliekant augan?ius med�ius ir pa?ios gamtos sukurt? nat?rali? aplink?. Joki? plok�tum? ar aik�?i?. Tai gal istorij? klastojo arkivyskupas J. Skvireckas? Sovietme?iu apsirei�kimo jubiliejai pla?iai nebuvo �ven?iami (tiesiog draud�iami), paminimi tik pamald? metu. Atgavus nepriklausomyb? ar tiesiog jai art?jant, kurija prad?jo formuoti nuomon?, kad �v. Marija apsirei�kusi 1608 m. Pasipyl? niekuo nepagr?sti lankstinukai, atvirukai ir kiti katalik? leidiniai, nurodydami �tiksli?� apsirei�kimo dat? � 1608 m., pamindami �iluvos istorijos t?stinum?, ignoruodami lietuvi? tautos �viesuoli? M. Valan?iaus, prelato Maironio, arkivyskupo J. Skvirecko nuopelnus. Dabartiniai Kauno kurijos klerkai suklastojo dokumentus ir savo nuo�i?ra pakeit? apsirei�kimo dat?. Prelato V. Grauslio iniciatyva ir d?ka Marijos apsirei�kimo koply?ioje vir� ??jimo dur? bei vargon? buvo restauruojamos freskos, ?rodan?ios tikr?sias apsirei�kimo, skrynios atradimo, Marijos �vento paveikslo vainikavimo datas. Marijos apsirei�kimo data � 1612 m.� � kurijos veik?j? d?ka buvo nutrinta (prie� 2008 m. tariam? jubiliej?), bet jie iki �iol nei�dr?so toje vietoje u�ra�yti �1608 m.�, nes patys �ino, kad tai i�galvota.����

Kunigas Juozas Budzeika MIC knygel?je mini taip: �Marijos apsirei�kimo vietoje (1612 m.) tuo pa?iu metu ?vyko du nuostab?s ?vykiai: aklo senelio prareg?jimas bei
ba�ny?ios daikt? ir dokument? atradimas. T? dokument? kaip tikreik?jo kanauninkui J. Kazakevi?iui, kad gal?t? prad?ti byl? prie� �iluv? valdan?ius protestantus. Kiti
argumentai � Leonas Jur�a prie� atvykstant popie�iui Jonui Pauliui II i�leido nuostabi? knygel? �Auksin? �iluvos kar?na�. (Apie dingusias�� (pavogtas?) �v?. Mergel?s Marijos ir K?dik?lio J?zaus kar?nas skaitykite kituose straipsniuose). Apie apsirei�kim? joje ra�oma: �Kas �iluvos koply?ioje i�girdo dangi�kos muzikos garsus, tas pamatys ir prad?jusius plaukti fresk? debesis, suo�usias pu�is, sukleg?jusius �mones, sulojusius �unis. Senasis rankra�tis primena, kas ?vyko po �itais i�lakiais med�iais tolimais 1612 metais�.������

Knygoje-�inyne �Lietuvos katalik? ba�ny?ios�, i�leistame 1993 m., minima: �Katalik? literat?roje pla?iai apra�oma �v. Marijos apsirei�kimo istorija, pirm?kart apra�yta �iluvos klebono Mykolo Sviechauskio. Jo ir v?lesni? apsirei�kimo apra�ym? duomenimis, apie 1612 m. �iluvoje ant akmens apsirei�kusi �v?. Mergel? Marija. Jubi-liejiniais � 1937 m. (325 m. nuo apsirei�kimo) � �iluvos klebonas�Paulius Katela i�leido knygel?�Marijos �ventov?s istorija�. Joje minima �v. Marijos apsirei�kimo
data � 1612 m. Buvusio vargonininko iniciatyva po Jono Pauliaus II vizito buvo i�leista knygel? ��iluva senov?je ir dabartyje�. J? redagavo pernai Anapilin i�?j?s vis?
minimas T?veliu monsinjoras E. Sima�ka ir kunigas Remigijus Kavaliauskas. Joje remiantis ?vairiais autoriais ir kunigo Stasio Ylos knyga ��iluva �emai?i? istorijoje�,
I-II d. �Krik�?ionis gyvenime�, i�leistoje Bostone (JAV) 1970 m., Marijos apsirei�kimo data � 1612 m.� Skaitytojai, i�vadas padarykite patys.

Viktoras VITKUS

T?siame pa�int? su Raseini? kra�to bajorais. Ra�?me apie Andru�kevi?i?, Korev?, Korzon? gimines. Anks?iau buvo skelbti straipsniai apie Bilevi?ius, Kontrimus ir Jan?iauskius. Gan?tinai ?domus ir Korzon?, Kontrim? bei Korev? kaimyn? Martusevi?i? likimas.�����

Padubysio (Stakov�?iznos) dvaras�

Prie Dubysos buvo daug dvar?, tod?l �alia ?prasto pavadinimo randame ir dvaro savininko pavard?. Galb?t �is dvaras anks?iau priklaus? Stakovskiui arba Stakauskui?���

�? dvar? 1854-10-16 Antanas Martusevi?ius (bajoro herbas �gulb? � Labedz) nupirko i� Mykolo �ilingo s?naus Adomo. Po t?vo Antano mirties dvaras atiteko Kazimierui Martusevi?iui. 1854 m.�archyviniuose dokumentuose ra�oma, kad dvarui priklaus? Daratai?i? ir Kaimel?s palivarkai, 62 vyrai ir moterys, apie 834 de�imtin?s �em?s, vandens mal?nas, gyvenamieji ir ?kiniai pastatai. 1850 m. Daratai?i? palivarko 58 gyventojai tur?jo 60 �em?s sklyp?. 1893 m. Padubysio dvare buvo 1 gyvenamasis ir 9 ?kiniai pastatai. Dvaro �em? bendru sutarimu buvo padalinta broliams Adolfui, Kaziui ir Antanui. Nuo to laiko K. Martusevi?ius i� broli? �em? nuomojosi, atsiskaitydavo gr?dais ir pinigais. Pinigus mok?jo ir savo seseriai. Nors oficialaus padalinimo akto nebuvo, susitarimo liudytojai � Leonas Kontrimas,Jonas ir Vitoldas Korzonai. Kaimel?s palivarkas (apie 80 � 100 ha) buvo atskirtas nuo Padubysio dvaro.�����

1893-11-03 K. Martusevi?iaus patik?tinis, kaimyninio dvaro savininkas Koreva kreip?si ? Vilniaus �em?s ?kio bank? d?l Padubysio �Stakov�?iznos dvaro u�statymo.
� 1908-01-23 Vilniaus �em?s ?kio� banko valdybos vertinimo komisija sutiko teikti K. Martusevi?iui 9 900 rubli? paskol?, u�statant 228,41 de�imtin?s dvaro �emi?.
� 1902 m. dokumentuose sakoma, kad dvarui priklaus? 327 ha �em?s. Buvo auginamos 4 r?�i? gr?din?s kult?ros, bulv?s, �irniai, dobilai, i�skirtin?s r?�ies franken�teino kvie?iai, kanadieti�kos avi�os ir bulv?s �Imperial�. Dvare buvo 20 vietin?s veisl?s arkli?, 30 vietos ir olandi�kos veisl?s kry�mint? galvij?, i� pieno buvo gaminamas sviestas, nes �alia buvo L. Kontrimo sviesto gamykl?l?. ?kiui vadovavo pats Kazimieras Martusevi?ius. 1903 m. i� Padubysio dvaro gr?dus pirko �iluvos miestelio �ydas Kivelis Zaksas, Joselio s?nus. 1923 m. matininkas Gedgaudas apmatavo vald? plotus. Jas skyr? 2 m plo?io juosta. 1998 m. Katauski? bibliotekos surinktoje kra�totyrin?je med�iagoje ra�oma: �(…) Kadangi Skaraiti�k?s dvaras ir Padubysio dvaras buvo labai arti vienas kito (gal pus?s kilometro atstumu), j? �emes skyr? plati ir auk�ta suarta e�ia�.���

1915-05-03 Kaimel?s palivarko pastatai per kar? sudeg? ir iki pat 1928 m. nebuvo atstatyti. Nuo 1915 m. vokie?i? statistikoje minimas Kazimieras Martusevi?ius(Kasimir Martuszewicz) ir jo valdos, tiesa, klaidingai ?vardintos � Podulis ir Raimele Betygala (tur?jo b?ti � Padubysys, Kaimel?s palivarkas �iluvos parapijoje). Tuomet K. Martusevi?ius nuolat gyveno Padubysio dvare. 1925 m. Padubysio dvare buvo 2 ?kiai ir 55 gyventojai. Daratai?i? kaime jau buvo 6 ?kiai ir 43 gyventojai, Kaimel?s (?) kaime � 4 ?kiai ir 36 gyventojai. 1940-09-17 i� K. Martusevi?iaus nacionalizuota 151,89 ha �em?s (paliekamos normos grafoje � br?k�nys).�����

Katauski? gyventojai Bron? ir Vytautas Po�erai pasakojo, kad sodyboje stov?jo did�iulis namas.�� 1970 m. jis buvo sunkve�imiu� i�gabentas. Prie� tai buvo i�matuotas
ir nufotografuotas. Jie tiki, kad namas i�ve�tas ? Rum�i�ki? muziej?. Tie ?kininkai taip pat parod? Barbaros Martusevi? vyrui, kur stov?jo gyvenamasis namas. 2007 m. atvyk? i� Australijos Martusevi?iai dar kart? aplank? dvarviet?. Buvo rasti �ole apaug? pamatiniai akmenys. Sprend�iant i� i�likusi? archyvini? nuotrauk?, tai buvo erdvus, medinis, sta?iakampio formos, dvi�lai?iu malksnomis dengtu stogu namas su veranda.�����

Kazimieras Feliksas Martusevi?ius (1864 � 1942)��

Kazimiero Felikso (Kazimierz Feliks) t?vas Antanas (Antoni Franciczek) gim? 1803 m. Mama � Kamila Milanovska (mir? 1917 m.). Jis tur?jo brolius Antan? Cezar?(1864 � 1944), Adolf? Jozef? ir seser? Marij? Ann? (1866 � 1925). Brolis Antanas 35 metus tarnavo Rusijos caro armijoje ir 2 metus Lietuvos kariuomen?je. Rus? kariuomen?je tarnavo ir brolis Adolfas. Tragi�kas buvo Kazimiero �monos Bronislavos Kociello (g. 1878) likimas. Ji soviet? buvo deportuota ir 1942-05-19 nu�udyta.
S?nus Antanas Stanislovas (g. 1917) emigravo su �mona ? Australij?. Kazimiero brolis atsargos generolas leitenantas Antanas Martusevi?ius tur?jo dukter? Vand? (g. 1923), ji �uvo 1944 m.�
��

Kazimieras Martusevi?ius buvo Raseini? �em?s ?kio ir gyvulininkyst?s draugijos sekretoriumi nuo pat jos ?k?rimo (1897 m.). ?simintinas 1897-12-07 jo pirmininkavimas draugijos susirinkime. Tuomet buvo svarstomi �em?s ?kio padarg?, gr?d?, tr?�? sand?lio ?rengimo Raseiniuose klausimai. Jis pateik? statistin?-analitin? med�iag?, kaip ?rengti analogi�ki sand?liai kitose �alyse. K. Martusevi?ius buvo i�rinktas ? sand?lio ?rangos klausim? organizacin? komisij?. Jis buvo ir statistikos sekcijos pirmininku. 1897-12-07 ? draugij? ?stojo jo sesuo Marija. K. Martusevi?ius prisid?jo prie 1900-06-22 rengiamos �em?s ?kio ir gyvulininkyst?s parodos programos sudarymo.���

1897 m. po dvaro �emi? geranori�ko (neformalaus) i�sidalinimo Kazimieras si?sdavo pinigus broliui Antanui ? Rusij? u� Kaimel?s palivarko nuom?. Jo geras draugas
bajoras Eugenijus Romeris 1942 m. atsiminimuose ra�?, kad artima bi?iulyst? su Kazimieru Martusevi?iumi j? siejo nuo 1897 m. Tai buvo labai tvirtas vyras, kruop�tus ?kininkas, geras draugas. K. Martusevi?ius minimas ir 1941 met? E. Romerio prisiminimuose. Be E. Romerio, jis draugavo su kaimynais Korevomis, bajorais Bronislavu Gru�evskiu (Kelm?), Antanu Zaleskiu (Pa�akarnys), Korzonu (Katauskiai), ?kininkais Dabkevi?iumi, Underavi?iumi.������

�iandien n?ra galimybi? tiksliai nustatyti, kas i� Martusevi?i? nuolat gyveno dvare. Vienu ar kitu laikotarpiu ?ia gyveno ar sve?iavosi daugelis Martusevi?i?. Tai patvirtina ir K. Martusevi?iaus an?k? Barbara.

Viktoras VITKUS

Karinis paveldas��

Ap�velgiant Lenkijos kult?ros ir istorijos paveld? galima pasteb?ti, kad didelis d?mesys �ioje �alyje yra skiriamas kariniam palikimui. Nesvarbu, kurioje vietoje stov?t? gynybiniai ?tvirtinimai (zenitinio pab?klo lizdai, bunkeriai ir pan.), jie saugomi ir negriaunami, nepaisant �iuolaikini? urbanistini? reikalavim?, yra atviri turistams. Reik�mingiausias gynybini? ?tvirtinim? kompleksas yra �alia Mlavos, kur 1939 metais negaus?s lenk? daliniai gal?jo trims dienoms sustabdyti li?dnai pagars?jusio mar�alo Pauliaus fon Hinderburgo karin? armad?. Pasak L. Arento, ?ia vyko vienas did�iausi? karo prad�ioje m?�i? Lenkijoje. Sunaikinti lenk? karius vokie?iams pavyko tik juos apsupus. Lenkai pelnytai did�iuojasi savo kari? dr?sa. Yra i�lik? keli zenitinio pab?klo lizdai, kurie gausiai lankomi turist?, ?ia vyksta edukaciniai renginiai. Spalio prad�ioje buv?s Lenkijos prezidentas Lechas Valensa, kuris nuo 2010 met? yra Mlavos garb?s pilietis, lank?si �iame memoriale, pagerb? �uvusiuosius. Reikia pa�ym?ti, kad Mlavos garb?s pilietis yra ir popie�ius Jonas Paulius II. Kiekvienais metais rugs?jo pirm?j? ?ia susirenka moksleiviai, mokytojai ir t?vai � taip pradedami mokslo metai.����

�Jau penktus metus rugpj??io 26 � 27 d. ?ia vyksta Mlavos m?�io inscenizacijos. Pirm? dien? atkuriamas ?prastas miesto gyvenimas ir karo prad�ia. Antroji diena skiriama m?�io eigai. ?vyki? inscenizacijoje dalyvauja 400 �moni?, i� j? 200 uniformuoti, lik? � gyventojai- savanoriai. �vent?s brangiai atsieina, bet Mlavos savivaldyb? jos atsisakyti negali. Firma �Media� suskai?iavo, kad �iemet renginyje dalyvavo daugiau kaip 50 000 �i?rov?, t. y. pats did�iausias samb?ris ir gausiausiai lankomas renginys Lenkijoje. Savivaldyb? saugo �i? met? m?�io rekonstrukcijos 2 valand? trukm?s film?, kur? galima pamatyti ir internete.�����

Mlavos mieste gyvena senas kra�totyrininkas, kurio kieme �aliai nuda�ytas iki �iol stovi pamu�tas rus? tankas T-34. Pilietis teigia, kad dabar tai jo nuosavyb?. Savo name jis sukaup?s ir daugiau karo trof?j? (ginkl?, amunicijos ir pan.). Anks?iau jis noriai priimdavo lankytojus, pasakodavo apie an? laik? ?vykius, ta?iau sulauk?s garbaus am�iaus nustojo tai daryti.���

�Kaimo turizmas���

Norint gauti i�sami? informacij? apie Mlavos kra�to kult?rin?, agrarin? ir kt. turizm?, b?tina vykti ? kult?rin?-istorin? centr? �Kantor Mlynski�. Ten jums mielai informacij? pateiks �io centro vadov? Bo�ena Robakievi?. Centras atlie-ka daug funkcij?: ?rengta dail?s studija, kompiuterinio mokymo sal?, archeologijos ir geologijos ekspozicijos, vietos atrasta ir tautodail?s, Mlavos �yd? istorini? nuotrauk?, sakralini? ir nam? apyvokos daikt? ekspozicijoms. Atskiros patalpos skirtos senai prie�gaisrinei technikai, �em?s ?kio padargams ir pana�iai. Anot B. Robakievi?, ne visos centro patalpos ?rengtos, ateityje lankytojai gal?s i�vysti dar daug ?domybi?. �inoma, reikia pabr?�ti, kad centras organi�kai ?sikomponavo ? nuostab? kra�tovaizd?: ant kranto atverti senojo vandens mal?no pamatai, matosi u�tvankos fragmentai.�����

Netoli centro yra kaimo turizmo sodyba, besiver?ianti �uvies auginimu bei prekyba. Apylink?se yra dar kelios ma�os sodybos, kurios gal?t? priimti po 3 � 4 turistus. Didel? kaimo turizmo sodyba Mlavoje gali priimti 12 sve?i?. Pa?ioje did�iausioje kaimo sodyboje vienu metu gali nakvoti 30 � 40 �moni?. I� viso Mlavos kra�te yra 7 kaimo turizmo sodybos.������

Raseini�ki? delegacija aplank? ir Gralevi?i? kaimo sodyb? �Arka� ant Vkros (Wkra) up?s kranto. Pasak Algimanto Babiliaus ir Modesto Ambrazo, prad�ioje tokios sodybos, vadinamos agroturizmo sodybomis, buvo ir Lietuvoje. �eiminink? tikslas � ne teikti vie�bu?io paslaugas, o leisti �mon?ms pajusti tikr? kaimo aplink?. ?ia galima i�sinuomoti baidares, ?rengtos aik�tel?s, pav?sin?s pob?viams.����������������������������������������������������������������������������������������������������
�

Lenkijoje kaimo turizmas traktuojamas kitaip: yra kaimo turizmas ir yra kaimo ?kis. I� kaimo turizmo gauna tik dalis pajam?, Gralevi?iams tai n?ra pagrindinis u�si?mimas. Jie turi 45 ha ?k? ir i� to gyvena. Agroturizmo sodybos u�siima �em?s ?kio produkcijos auginimu ir perdirbimu.�����

Kitas raseini�ki? aplankytas objektas � �Stajnie Tarpan� Korbanc? kaime. Savininkas j? vadina tiesiog ran?a. ?ia auginamos 65 limuzin? veisl?s karv?s ir 24 tarpan?
veisl?s arkliai, kurie pana�?s ? m?s? �ema?gius �emaitukus. Arkliai laisvai ganosi sodybos teritorijoje, tik �iemoja u�daroje patalpoje. Turistai gali i�sinuomoti arklius ir jodin?ti po apylinkes. Beje, pasiva�in?ti karieta teko ir m?s? delegacijai. Arklius treniruoja savininko s?nus, kuris mielai parod? �ok?jaus geb?jimus. Pagrindinis s?naus u�si?mimas � studijos Ol�tyne, kur ruo�iasi ginti magistro laipsn?. �ioje did�iulio ploto sodyboje gyvena jau tre?ia karta, ta?iau �emdirbyste savininkai neu�siima, o �em? tiesiog nuomoja. 47 met? savininkas yra labai ambicingas, nori visk? pasiekti savo galva ir rankomis. Jo nemasina jokie ?sipareigojimai ES arba vietinei savivaldybei.

Kult?rinis gyvenimas����

�? Mlav? vykstantys pavieniai turistai arba grupel?s tur?t? internete pasidom?ti, kada mieste vyksta aktyvus kult?rinis gyvenimas. Delegacijai tikrai pasisek?, nes buvo aplankyti du ?sp?dingi renginiai. Spalio 7 d. Mlavos �v. Trejyb?s ba�ny?ioje klaus?m?s koncerto �Tekla Badar�evska � pamir�tos kompozitor?s sugr?�imas�. Senoviniais instrumentais grojo Marijos Pomianovskos kolektyvas �Arcus Poloniae� bei And�ejaus Vroblos vadovaujamas styginis kvartetas �Camerata Vistula�. Koncert? ved? Beata Michalec.��

Antrosios dienos vakar? raseini�kiai atsid?r? spalv?, �okio ir muzikos �?lsme. Dalyvavome baigiamajame IX Lenkijos tarptautini? �oki? turnyro �Mlawa Open 2011�
koncerte Mlavos miesto burmistro taurei laim?ti. �iame renginyje dvi autorines dainas atliko Raseini? bard? klubo prezidentas Kastytis Petryla.

Viktoras VITKUS

Spalio 14 d. Raseini? vie�ojoje bibliotekoje savo veikl? atnaujino Knygos muziejus. Bibliotekos direktor?s Dainos Sutkevi?ien?s d?ka muziejaus ekspozicijai buvo par?pinti nauji, mobil?s baldai. Pati mintis ?kurti Knygos muziej? raseini�kiams kilo apsilankius pas kolegas �ilut?je. I� prad�i? kolekcijoje tebuvo kelios ,,kanti?kos� ir kra�totyriniai veikalai, v?liau� apie 95 nuo�im?ius knyg? sudar? eksponatai, gauti i� vadinam?j? Knyg? r?m?.���

Dabartin?je ekspozicijoje, skirtoje Lietuvos knygos keliui, leidiniai sugrupuoti ? kelis pagrindinius skyrius. Reikia pa�ym?ti, kad gyventojai vis re?iau atne�a verting? knyg?, bet toki? dar pasitaiko. Daugiausiai knyg? dovanojo garbus miestel?nas Augustinas �ivatkauskas. Taip pat ekspozicijai dovanotos 1904 met? evangelik? liturgin? knyga bei nuo Betygalos kilusio agronomo Ti�kaus knyga su jo autografu.

Seniausios knygos���

Seniausi? knyg? muziejui dovanojo geras Raseini? miesto bi?iulis � Viktoras Petkus. Vilniuje i�leistos knygos autorius Mikalojus Kristupas Chaleckis (1589 � 1653). Jis
studijavo Vilniaus akademijoje, Italijoje, Ispanijoje, Pary�iuje. V. Petkus buvo diplomatas ir Seimo delegatas, pasi�ym?jo Livonijos kare, bet galop ?m?si plunksnos.

�Ekspozicijoje yra� XIX a. pirmosios pus?s leidini? lenk? kalba. Istorikai ir tyrin?tojai gerai �ino 1817 metais ?steigt? pa�angi? Nenaud?li? draugij? (dabar jie b?t? vadinami neformalais) Towarzystwo szubrawcow.� Tai savoti�ka mason? atskala. Giliau patyrin?jus galima aptikti ir Raseini? kra�to bajor? p?dsak?. Ekspozicijoje galima pamatyti 1816 m. prad?t? leisti satyros laikra�t? �Gatv?s �inios� (Wiadomosci brukowe), kuris po met? tapo draugijos leidiniu. Reikia pridurti, kad 1822 m. caro vald�ia draugij? likvidavo ir u�dar? �Gatv?s �inias�.�����

�iame skyriuje yra 1805-1806 m. ir 1815-1830 m. leistas m?nesinis kult?ros ir literat?ros �urnalas �Vilniaus laikra�tis� (Dziennik Wilenski). ?ia pat – lietuvi? mokslin?s literat?ros k?r?jo, archeologo Teodoro Narbuto (1784-1864) veikalas. XIX a. pirmosios pus?s� lietuvi�kiems leidiniams atstovauja visas b?rys autori?. 1861 m. Peterburge Jonas Ju�ka (1815-1886) i�leido knyg? �Kalbos lietuvi�ko lie�uvio ir lietuvi�kas statra�tis, arba artograpija�. 1858 � 1861 m. med�iag? knygai autorius rinko Ariogalos, Kaltin?n? ir Pu�aloto apylink?se. Manoma, kad Raseini? apskrityje �aukli? kaime gim? vert?jas ir leid?jas Telesforas Ne�ukaitis�(1841 � 1864). Nors 1863 m. jis dalyvavo sukilime, tai jam nesutrukd? po met? Peterburge i�leisti kukli? knygel? �Giesm?s nabo�nos�.��

Ret? leidini? rasime skyriuje �Spaudos lotyni�komis raid?mis u�draudimas ir atkovojimas�. ?domios informacijos yra ir apie kontrafakcinius leidinius. Spaustuvininkams ir knyg? savininkams pavyko i� caro vald�ios i�sireikalauti, kad lietuvi�kos spaudos draudimas neb?t? taikomas leidiniams, i�leistiems iki draudimo ?sigaliojimo. Pasinaudojant tuo leidimu, v?liau Ma�ojoje Lietuvoje buvo spausdinamos knygos su ty?ia neteisingai nurodyta leidimo data ir vieta. Tokios knygos yra tikras lobis bibliofilams.
���

L?�is knyg? leidyboje ir j? paklausoje��

1904-1918 m. atgavus lietuvi�k? spaud? aktyviai rei�k?si Zavadski? ir M. Kuktos spaustuv?s. Lietuvi�kos knygos leistos Kaune, Bir�uose, Panev?�yje, Var�uvoje, Peterburge, Til�?je, JAV.��

Tarpukario Lietuvos knyg? leidybai b?dinga intensyvi raida. Leidybiniame asortimente dominavo vadov?liai ir tarnybiniam naudojimui skirti leidiniai. Teigiama, kad esminio persilau�imo data – 1934 metai. Tuomet ?vyko permainos lietuvi? literat?roje. Pagaus?jo verting? ir originali? k?rini?, visuomen? labiau prad?jo dom?tis lietuvi�ka spauda. Be to, i�augo nauja, lietuvi�kas mokyklas baigusi? �moni? karta. Daug i�leista ne tik gro�in?s�� literat?ros, bet ir mokslini? leidini?.
Pasaul? i�vydo ?vairi? format? knygos: dideli, istorin? (da�nai ir poligrafin?) vert? turintys foliantai bei ma�u?iai leidinukai. Tai iliustravo Lietuvos poligrafijos ?moni? techninius paj?gumus. ��aibo� spaustuv?s miniati?rin? �Kalendori? liliput?� bibliotekai padovanojo Augustinas �ivatkauskas.���

�Iki XX a. vidurio knygos da�niausiai leistos be kietvir�i?, tod?l klest?jo knygri�i? amatas. ?ri�t? knyg? vir�eli? puo�ybai jie naudojo r?�tukus, spaudus, t.y. ?taisus �enklams, �ymoms ?spausti. Ekspozicijoje pristatyti kai kurie Raseini? knygri�io Petro Iva�kevi?iaus (1874 � 1917) darbo ?rankiai. Reikia pamin?ti, kad Raseini? vals?iaus amat? apra�uose ma�ai vietos skirta knygri�ystei.��������������

��. Kadu�ino spaustuv?��

Raseini�kiams tur?t? b?ti ?domi informacija apie �liomo Kadu�ino 1910 m. ?kurt? spaustuv?. Iki I pasaulinio karo ji spausdino leidinius rus? kalba, taip pat blankus ?vairioms Raseini? ?staigoms. Karo metais spaustuv? prival?jo vykdyti okupacin?s vald�ios u�sakymus. 1918 m. ?ia buvo i�spausdintas vienas pirm?j? Lietuvoje �Raseini? apskri?io� pa�to �enklas. Nuo 1919 m. poligrafiniu b?du spausdintas pirmas �emaitijoje laikra�tis ��emaitija�. �ioje spaustuv?je i�leist? Raseini? vartotoj? kooperatyvo �Dubysa� kalendori? 1938 metams padovanojo nenuilstamas bibliotekos talkininkas Augustinas �ivatkauskas.

Vytautas LANDSBERGIS

Lietuvoje dedasi ?vairi? nesuvokiam? dalyk?, kurie darosi suprantami pasitelkus atmint?.

Antai sovietme?iu buvo tokia svarbi visuomenin? u�duotis, kaip tik?jimo persekiojimas ir i�naikinimas. Liaudies gyn?jai nuo tik?jimo – nelyginant liaudies prie�o � vadinosi kovingieji ateistai. Jiems nepakako netik?ti ir b?ti tik ateistais. J? kovingoji prievol? ir smagumas buvo nek?sti tikin?i?j? � nuo kunigo iki ba�ny?i?lankan?i?j?, bema� net savos mo?iut?s ir jos senosios, antikvarin?s, gal spaudos draudimo epoch? menan?ios maldaknyg?s. I�pra�?s i� mo?iut?s jai brangi? maldaknyg? � neva pasiskaityti ar muziejui parodyti � jaunas kovingasis ateistas mesdavo j? ? krosn? ir girdavosi komjaunimo susirinkime, kad sunaikino dar vien? religin?s tamsyb?s �altin?.

�tai tokia kadaise, dar sovietme?iu, gird?ta tikra istorija i� �iauli?. Ji neliko vien praeityje. Kur �iandien tas veik?jas ir jo kovos draugai? Gal s?di kokioje savivaldyb?s
taryboje, pavyzd�iui, �iauli? rajono, ir nesitveria r?pes?iu, kaip i�naikinti prie Kry�i? kalno likus? Jono Pauliaus Antrojo piligrimyst?s p?dsak? � vadinam?j? koplyt?l?, kurioje popie�ius 1993 metais laik? �v. Mi�ias (�r. N. Petro�i?t?s publikacij? �Alio, Raseiniai�, 2011-09-22). Manau, tai lauko altorius, ? kur? atne�us �ven?iausi?j? ir �iandien b?t? galima laikyti �v. Mi�ias, kitas pamaldas.

Negalima � gird�iu balsus � jos grindys supuvo, �mon?ms ten pavojinga. Tod?l paskirta 15 000 lit? i� viso nugriauti.

Grindis perkloti kainuot? turb?t ma�iau, o betonas ir metalo konstrukcijos teb?ra tvirtos, tad suremontavus, nuda�ius, i� tolo �viest? ir primint?. Jau dabar byloja kaip paminklas, tereikia prie�i?ros, paai�kinimo. Ta?iau ka�kam, bene kovingiesiems ateistams, labai r?pi, kad tokio paminklo palaimintojo popie�iaus apsilankymui Lietuvoje neb?t?.

Gal jis dar traukt? maldininkus, turistus � juolab nereikia.

Kas kita, kai suva�iuos technika pastato griauti � jeigu buldozerininkai neatsisakys, kaip b?davo sovietme?iu, – tai dabar jau dalyvaus televizija, o gal �mon?s gins, juos vaikys policija (pageidautina, milicinink? kepur?mis). �od�iu, tur?sim puiki? prog? � ir �iauliai, ir Lietuva, pagars?ti pasaulyje. Veiksmai praeityje ir palyginimai. Gr?�o bol�evikai!

I� kur id?jos Lenino did�ios � tai galima nusp?ti. O i� kur tokie sprendimai?

Pasirodo, yra 2007 met? kairiosios Vyriausyb?s nutarimas perkelti pastat? 2012 metais. Perkelti, tai ne nugriauti. Ta?iau pa�eisdama tebesant? nutarim?, dabartin? Vy-riausyb? ar kas nors i� jos paskyr? l?�? nugriauti tuoj pat, jau 2011-aisiais. Jokiu b?du ne 2012-aisiais. Kam taip kovingai knieti?

Pirmiausiai ai�ku, kad knieti �iauli? rajono savivaldybei. Nueita ligi to, kad pagrasino: jei neleisite nugriauti, neleisim statyti �j?s?� ba�ny?ios. Tokiais �anta�ais, bent jau vie�ai, gal n? sovietai neu�siimdavo.

Ta?iau yra dar viena prielaida. Kairioji savivaldyb? gali b?ti sum?s?iusi, kad skandalingu griovimu sukompromituos �ne savo� Vyriausyb?, kuri juk skyr? pinigus! O
art?ja rinkimai… �tai tok? veikim? bol�evikai ypa? m?go � daryti negra�ius darbus kit? rankomis.

Viktoras VITKUS

Spalio 7-9 dienomis Mlavos (Lenkija) mieste buvo vykdoma verslo misija. I� 14 Raseini? delegacijos dalyvi? did�i?j? dal? sudar? verslininkai ir turizmo sodyb? savininkai.

Pagrindinis i�vykos tikslas – susipa�inti su Mlavos miesto ir jo apylinki? lankytinais kult?ros objektais. I�skirtinis d?mesys skirtas kaimo turizmo sodyboms.

Mlavos apylink?s

Spalio 7 d. raseini�kiai aplank? vien? �ymiausi? karinio paveldo objekt? � �Vilko ir�tv?�. �is pavadinimas siejamas su Adolfo Hitlerio slapyvard�iu � Vilkas. Esu tikras, kad nema�ai raseini�ki? yra buv? �ioje vietoje arba apie j? bent gird?jo, skait? internete. Kompleksas ?sp?dingas savo paskirtimi, komunikacijomis, bunkeri? sistemomis (13 karo vad? bunkeri? ir kiti pastatai). J? apra�yti gana sunku, tai reikia pamatyti ir pajusti tvyran?i? aur?. Raudonosios armijos �valgai nesugeb?jo u�fiksuoti objekto buvimo vietos, tod?l besitraukiantys hitlerininkai i� dalies sunaikino ten esan?ius statinius. Geros b?kl?s liko Bormano ir paties Hitlerio bunkeriai. M?s? kaimynai lenkai turi ne k? blogesn? verslumo gyslel? nei �ydai. U� numatyt? mokest? ?ia galima va�in?ti �arvuo?iu, lengvuoju kariniu automobiliu, fotografuotis vilkint naci? uniform? ir pan. Raseini�kiams nereik?jo samdyti gido, nes �ias pareigas puikiai atliko Turizmo ir verslo informacijos centro direktorius Benediktas Sili?nas.

Kitas lankytinas objektas � �v.Lipkos v?lyvojo baroko vienuolynas. J? pristat? RTVIC turizmo va-dybinink? Renata �agminait?. Architekt?rin? ansambl? su ?sp?dingais vargonais lenkai brangina taip pat, kaip lietuviai �iluvos bazilik? ir koply?i?. ?domu tai, kad vykstantys restauracijos darbai netrukdo maldininkams ir turistams.

Gan?tinai ?domus objektas – kor?jie?i? televizori? (ir ne tik) LG Electronic gamykla. �ios ?mon?s atstovas supa�indino su gamyklos?k?rimo Mlavoje istorija bei produkcija.� Per vis? miesto istorij? tai did�iausia Mlavoje veikianti firma. Prie Vroclavo yra analogi�ka gamykla, ta?iau jaunesn? ir ma�esn?. Firmos padalinys veikia Rygoje, Lietuvoje jos filialo dar n?ra. LG Electronic yra did�iulis pasaulinis koncernas, neapsiribojantis tik televizori? gamyba, �i firma garsi virtuv?s ?ranga, mobiliaisiaisi telefonais, kompiuteriniais priedais ir pan. LG Electronic produkcija u�ima du tre?dalius pasaulin?s rinkos. Mlavoje �i gamykla veikia nuo 1999 met? buvusioje lenk? firmos Curtis baz?je. ?ia dirba 1600 nuolatini? darbuotoj?, dar 500 � pagal laikin? darbo sutart? (sezonin? gamyba). Pagal eksportuojam? produkcij? �igamykla u�ima 3 viet? Lenkijoje ir 5 viet? pasaulyje. Firma noriai investuoja ? Mlavos miesto pl?tr? – pastatyti nauji gyvenamieji namai ir kiti objektai. Paramos sulaukia mokyklos, ?vairios nevyriausybin?s organizacijos. Firmos administracija yra labai komunikabili ir geranori�ka. Vos raseini�kiams gr?�us namo, i� Mlavos ? RTVIC atskriejo netik?tas lai�kas. LG Elektronic Mlawa generalinis direktorius Rafalas Jakubovskis pad?kojo u� malon? ir �ilt? vizit? bei jam palikt? Raseini? turizmo
ir verslo informacijos centro med�iag? apie Gedimino kra�t?. Jis ra�o: ,,(…) J?s? palikta med�iaga pad?s man susidaryti ?sp?d? apie Lietuv? ir Raseini? kra�t?, pravers netolimos kelion?s ? j?s? �al? metu…�

Mlava

Apie Mlavos miesto istorij? nuo 1429 met? papasakojo muziejaus direktorius Le�ekas Arentas. Pagrindinis Mlavos urbanistikos elementas � centrin? miesto auk�t?, kurios perimetras nesikeit? nuo pat miesto ?k?rimo. Kaip pa�ym?jo muziejaus direktorius, tokio derinio, kad �alia ba�ny?ios b?t? miesto savivaldyb?s pastatas, Lenkijoje daugiau niekur n?ra. Miestas nuo pat ?k?rimo buvo pasienio ruo�e, t.y. Pr?sijos � Lenkijos, po to Kry�iuo?i? ordino � Lenkijos teritorijos. Pasienio zona driek?si per laukus. Tokia administracin? ir geografin? situacija tur?jo ir ger? aspekt?: �mon?s gana laisvai prekiavo maisto produktais, nam? apyvokos daiktais.

Iki XV am�iaus Mlavos namai buvo mediniai, ta?iau po kilusio didelio gaisro statiniai pasikeit?. Antrojo pasaulinio karo metu per Mlav? ?jo fronto linija,� miestas buvo intensyviai bomborduojamas. Daugiausiai nukent?jo ta miesto dalis, kur buvo ?sitvirtin? vokie?i? kariuomen?s daliniai. I�liko pavieniai seni, ?domios architekt?ros pastatai. D?mes? traukia kiek toliau esantis eklektinio stiliaus pasiturin?io pirklio pastatas. Beje, reikia pripa�inti, kad Mlavoje daugelis eklekti�k? pastat? turi klasikini? ir barokini? stili? bruo�?. Didesn? j? sankaupa yra miesto pakra�?iuose. �iais metais i�leista progin? 2 zlot? nominalo moneta, kurioje pavaizduota centrin? Mlavos miesto aik�t?.

Deja, reikia pripa�inti, kad pastebima plastikini? lang? invazija ? Mlavos senamiest?.

Didel? ?tak? Mlavos urbanistikai tur?jo iki Antrojo pasaulinio karo i�tisuose kvartaluose gausiai gyven? �ydai. �ios tautos atstov? likimas Mlavoje labai tragi�kas. Mieste i�liko gatv?, kuria �ydai buvo ve�ami egzekucijai. Laukuose u� miesto, �alia �vyro kasyklos, jie buvo su�audyti ir palikti gul?ti. Po karo palaikus i�sive�? artimieji, ta?iau ma�daug �imtas j? liko toje vietoje, kur v?liau i�kilo memorialas. Reikia pa�ym?ti, kad� karo pabaigoje per vien? dien? ?ia buvo su�audyti 364 �mon?s. �i? ?vyki? liudininkas ponas Raguckas, vienintelis per stebukl? i�lik?s gyvas, labai nuodugniai buvo papasakoj?s �ios tragedijos faktus. Jis mir? prie� septynerius metus.

Mlavoje yra dar vienas ?domus paminklas karo metais su�audytiems �ydams. Besitraukianti naci? armija naikino �yd? kap? paminklus, v?liau i� j? fragment? i�kilo ?sp?dingas monumentas. Apskritai Mlavoje yra daugelio religini? konfesij? kapini?.

?domus ir pa?i? miestel?n? m?gstamas parkas su paminklu pirmajam Lenkijos mar�alui Juzefui Pilsudskiui. Lenkija – itin pa�engusi �alis parkotvarkos srityje. Tai gerai
iliustruoja ir �is grie�tai simetri�kas, geometrinio stiliaus parkas, kurio a�is precizi�kai sutampa su statmenai besiremian?ios ? j? gatv?s a�imi. ?sp?d? sustiprina ret?,
verting? med�i? grup?s: skroblai, ka�tonai. Pagrindinis takas gr?stas skaldyto granito kubeli? danga. �alutiniai takai – nat?raliai �moni? pramintas gruntas su smulkaus �vyro priemai�a. Parko prad�ioje st?kso miesto simbolis � mergel?s Mlavos skulpt?ra, o gale � paminklas mar�alui J. Pilsudskiui. Tarp skulpt?r? – i�tisas neobarokinio stiliaus dekoratyvini? g?li? ir �ema?gi? augal? sta?iakampis tarpsnis. Akivaizdus dendrolog? pasiekimas � vykusiai pagal auk�t? sugrupuotos med�i? eil?s. Sunkiai apsakomi jausmai u�lieja �ird?, stebint rudens laj? spalvas. Ak? patraukia ?domi ir, manau, reikalinga detal? � informacinis stendas su parko archyvin?mis nuotraukomis.

�iuo metu Mlavoje gyvena 31 000 gyventoj?. Miestui priklauso 10 seni?nij?, kuriose gyvena 61 000 �moni?. Mlavoje yra universitetas su �urnalistikos, filologijos ir elektronikos fakultetais.

Viktoras VITKUS

Savaitra�tyje �Alio, Raseiniai� (2011-09-29 Nr. 39) ra�?me apie bajor? Korev? gimin?, vald�iusi? Katauski? dvar?. �io dvaro savininkais v?liau tapo Korzon? gimin?s atstovai.

Nauj? �eiminink? r?pes?iai iki 1940 met?

1907-10-03 Henrikas Koreva pardav? Katauski? dvar? u� 17 000 rubli? Stanislovui ir Antaninai Korzonams. Kiti �altiniai teigia, kad Janina Korevien? dal? �em?s i�saugojo. 1907-09-23 dvaras tur?jo:

1910-04-03 S. ir A. Korzonai kreip?si ? Vilniaus �em?s bank? d?l paskolos u�statant Katauski? dvar?. 1915-06-25 bankas atsisak? dar kart? teikti paskol?.

�urnalistas V. Kvedys ra�?, kad dvar? vald? ir du broliai � Pranas bei Jonas Korzonai, tur?j? 87 ha �em?s. Senasis Korzonas buvo bendraujantis su visais gyventojais
�mogus, nesibod?j?s pats ? pienin? ve�ti pien?. Nors autorius straipsnyje ,,Buvo �venta vieta� (�Naujas rytas� 1991-09-19, Nr. 109) ra�o: ,,(…) Pasakoja, kad tarp palaidot? koplyt?l?je (Katauski? � aut. pastaba) yra ir generolas – senasis Korzonas, kuris mir? dar prie� rusams ateinant…�,� tenka abejoti �ia informacija. �inoma, kad ?ia ilsisi caro armijos atsargos generolas leitenantas Jaroslavas Ferdinandas Koreva.

1926-09-01 Raseini? apskrities �em?s reformos komisija protokolu Nr. 273 nusprend? reformos reikalams paimti i� Katauski? dvaro 263 ha. Tuomet dvare buvo vienas gyvenamasis namas savininkams, trys kumetynai, du kiaulininkai, penkios dar�in?s,� tvartas, r?sys ir kalv?. Katauski? dvaro �em?s ribojosi su Lukai?i?, Darotai?i?, Ku�eli�k?s, Kalni�ki? kaimais, Padubysio, Skaraiti�ki? dvarais ir Zuikaimio palivarku. 1926-09-14 �em?s reformos valdyba per Raseini? apskrities �em?s tvarkytoj? gavo pil. Antos?s Korzonien?s, gyvenan?ios Raseini? mieste, An?aki? g. 5, skund?. Ten teigiama, kad dvaras priklauso 2 asmenims, tod?l kiekvieno i� j? �em?s nusavinimo klausimai turi b?ti sprend�iami atskirai.

1926-09-29 �em?s ?kio ministras gavo Katauski? dvaro kume?i? i� Ku�eli�k?s kaimo Jono Jak�to, Jono ir Prano Virvil?, Prano Mosteikos, Juozo Baranausko ir Aleksandros Virvilien?s pra�ym? sustabdyti Korzon? ketinimus parduoti �em?, nes tuomet jie likt? bedaliais. Pirkti dvaro �emes jie neturi l?�?. V?liau, spalio 31 d., pana�? pra�ym? pateik? Vladas ?epulis, Ignas ?epas, Povilas �ukauskas, Antanas Kazakevi?ius, Marijona Nacien?, Petron?l? Stasiulaitien?, Bronius Ceinorius, Balys Ka?kauskas, Bronius Liulys, Antanas ?iapas, Kazys ir Stasys ?e?kauskai. ?ia minima, kad Korzonui priklauso Vidukl?s dvaras su 400 ha (�monos kraitis), Rakavos dvaras � 600 ha. Ten pat sakoma, kad pono Korzono brolis Antanas yra Lietuvos valstybei nusid?j?s, nes� pasiglem�? daug valdi�ko turto ir pab?go ? Lenkij?, kur iki �iol gyvena.

�altiniuose minimas Korzonas Stanislovas, Antano, kuris buvo vienas Raseini? �em?s ?kio ir gyvulininkyst?s draugijos steig?j?. I� 1929 m. Raseini? apskrities �em?s reformai nusavint? �emi? ir mi�ko s?ra�o su�inome, kad Pranas ir Antos? Korzonai tur?jo 1 313 ha nei�parceliuotos �em?s, o atskirai – dar po 126 ha. Jiems palikta po 80 ha, dal? �em?s buvo leista parduoti.

Su Korzon? �eima siejami ir gana kuriozi�ki nutikimai. �tai 1937-04-07 Raseini? apskrities komendanto nutarimu Nr. 954 i� Celinos Korzonien?s buvo rekvizuotas automatinis �Mauzer� revolveris su dviem 7,65 kalibro ir vienu 6,35 kalibro �oviniais. C. Korzonien? pa�eid? Raseini? apskrities komendanto 1926-112-28 ?sakymo Nr. 3 pirm?j? paragraf?, jai buvo paskirta10 lit? bauda.

1940 – 1941 metai

Rugpj??io 17 d. Valstybin?s �em?s ?kio komisijos pos?d�io metu nuspr?sta Antaninai Korzonienei i� 67,99 ha palikti 30 ha, Vladzei ?y�ienei�Korzonaitei � 32 ha.

1941 metais sovietai ? Sibir? i�ve�? Korzon? Pran?, Jono, g. 1898 m., kartu su s?numi Me?iumi (14 met?). Jonui Korzonui pavyko pab?gti ? Kaun?, kur ir baig? savo gyvenim?.

Noras atgauti �em?

Net atk?rus Nepriklausomyb?, Korzon? vargai nesibaig?. Negavusi atsaking? institucij? sutikimo, 1992-03-10 �iluvos apylink?s agrarin? tarnyba fizini? asmen? grupei
pardav? buvusio Katauski? dvaro sodybos teritorijoje esant? pastat?. Tuo tarpu teis?tos Katauski? dvaro savinink?s Ona Korzonien? bei jos dukra Regina Gra�uliavi?ien? (abi kauniet?s) parei�k? nor? atgauti �emes ir turt?.

Viktoras VITKUS

Spalio 7� dien? Raseini? kult?ros centro meno galerijoje buvo atidaryta meninink? bendrijos �Pegasas� nar?s Gintar?s Norkien?s k?rybos darb? paroda �Metra�tis�,
kuri veiks iki �ios savait?s pabaigos.

K?rybiniai siekiai

Gintar?s Norkien?s k?ryba gerai �inoma ne tik m?s? rajone, ta?iau ir �alyje bei u� jos rib?. 2007 metais Alfonso ?epausko i�leistoje knygoje �Kaip sukurti ekslibris?.
Grafikos technikos� tarp 1950-2005 met? Lietuvos ekslibris? k?r?j? minimas ir Gintar?s vardas. Ekspozicijoje pristatyti 29 k?rybos darbai. Autor? pateikia 1999-2011
metais atliktus k?rybos darbus (tiksliau – rinktin? j? dal?, nes daug darb? pasklido po Lietuv?, i�keliavo ? u�sien?). Tai leid�ia profesionaliau vertinti ir lyginti �ios laiko
atkarpos nueit? k?rybin? keli?. Dauguma dailinink? nenoriai skaito recenzijas, kur j? darbai yra lyginami su garsi? dail?s metr? k?ryba. Ta?iau jei kartais tai daryti b?tina, G. Norkienei toks dail?s vertinimo b?das netinka. Ji pati naudoja daug autorin?s technikos, tuo pabr?�dama k?rybos savitum?, tod?l mano lyginimai su kitomis dail?s tendencijomis bus ne�ym?s. Ap�valg? nor?t?si prad?ti nuo vienintelio tapybos darbo �Kaimas�, atlikto gua�u. Galima pasteb?ti, kad �i? technik? dailininkai yra kiek primir�?. B?siu subjektyvus, bet k?rinys, nors ir kamerinio formato, tikrai matomas ekspozicijoje. I�laikyta tradicin? lietuvi�ka koloristika, kiek primenanti did�iojo tarpukario Lietuvos esteto Justino Vieno�inskio drobes. Vertintojas gali ?�velgti k?rinyje dramati�k? mint? apie nykstant? kaim?, kuriam �nepadeda� net r?d�i? paliestos TV antenos. Visuomet malonu prisiminti jau kritusius ? ak? k?rinius. Tai triptikas �Senamiestis� (1999 m.), turintis daug rai�kos kontraversijos. Kruop�?iai naudota fakt?ra lyg kontrastuoja su� kubistinias statiniais. Triptikas buvo eksponuotas Raseiniuose, K?dainiuose, Vilniuje ir kitur. Pasak Vilniaus senamies?io meno galerijos dailinink?, jis sulauk? didelio d?mesio. Taip pat malonu v?l matyti 2008 metais sausos adatos technika atliktus du darbus � �Mi�kas� ir �Kelias�. Darbai neperkrauti, galima sakyti atlikti minimalistin?mis priemon?mis, ta?iau turintys filosofin? potekst?.

Kita 7 darb? grup? spinduliuoja taip vadinamos juodai baltos menin?s fotografijos ir dekoro�voratinklio� sinteze. Gintar?s grafikos darb? spalvin? gama pastelin?. �iais metais lankytojas dar kart? gal?jo ?sitikinti, kad autor? nevengia ir nevengs k?rybini? ie�kojim?, net eksperiment?. ?dom?s ir ekspresyv?s jos darbai (fotodrob?) �Med�iai�. Vieno darbo ��iema� grafin? i�rai�k? pildo akrilas.

Gintar? nevengia aplikacijos, �i augalin? injekcija spalvi�kai pagyvina k?rinius� (�Gyvyb?s medis�), suteikia jiems ritmi�kumo. Galima pasteb?ti autor?s dom?jim?si �iuolaikin?s grafikos vystymosi tendencijomis, kuri? atspind�io ji nesiekia aklai perteikti savo k?riniuose, o gana kruop�?iai atsirenka naujoves, savaip jas interpretuoja.

Darb? tematika

Tradici�kai dailinink? dirba dekoratyvi?j? darb? srityje, kur naudoja fakt?r? ?vairov?. Vis daugiau vietos jos k?ryboje atranda kult?ros ir istorijos paveldo objektai
(paminklai, architekt?ra). Naujais aspektais galima pamatyti �ymiausias Raseini? kra�to ba�ny?ias, statinius, muziejus ir pan. (pvz., paminklas ��emaitis�, Prezidento
Jono �emai?io gimnazija, Maironio t?vi�k? Bernotai, �iluvos �v?. M. Marijos Apsirei�kimo koply?ia ir kt.). Darb? tematika glaud�iai siejama su dar i�likusiomis gyvenimo vertyb?mis.