2019 gruodžio
14
Šeštadienis

Paieška

    • Sorry, there are no polls available at the moment.
  • Danų kiaulės tebesidairo į Nemakščius

    Siųsti Versija spausdinimui

    Nijolė PETROŠIŪTĖ

    Nemakščių krašto žmonės yra bene pirmieji šalyje, atvirai pasipriešinę danų kiaulių invazijai. Pasimokę iš kelmiškių pasyvumo, iš pakruojiečių – aktyvumo, iš mažeikiškių – delsimo ir kt., jie prieš penketą metų užkirto kelią buvusio Švendūnų gyvulininkystės komplekso atgaivinimui. Tačiau, sako rajono ekologas Vytautas Oržekauskas, danai ir šiandien tokių savo ketinimų neatsisako, jie vis su naujais pasiūlymais klebena rajono valdininkų duris. Ir, beje, tie pasiūlymai esą kur kas draugiškesni aplinkai nei anuomet. Bet vis dar ne tokie, jog būtų galima sutikti su kiaulių kaimynyste.

    Nusitaikė į Švendūnus

    Į Lietuvą besiveržianti danų bendrovė „Saerimner“ su savo kiaulėmis jau įsitvirtino Tytuvėnų regioninio parko prieigose, dvokiančiu kiaulynu pavertė Pakruojo rajoną,pasmardino Šiaulėnus Radviliškio rajone ir t. t., o  2004 m. jie nusipirko seniai neveikiantį (ir iš viso gana neilgai veikusį) Švendūnų gyvulininkystės kompleksą prie
    Nemakščių, sovietmečiu auginusį po trejetą tūkst. bekonų. Naujieji komplekso savininkai buvo pasišovę per metus čia užauginti po 33 tūkst. kiaulių. Danai sakėsi ateinąbent jau 50-čiai metų ir tam esanti įkurta „Saerimner“ dukterinė įmonė „Pilgita“.
    Nemakščių žmonės, vos sužinoję apie tokius danų ketinimus, tiesiog pakraupo – juk kiaulės apsigyventų kone pačiame miestelyje. (Nieko naujo: Šiaulėnuose apsigyveno.) Antra, kiaulynas  būtų vos už 20 metrų nuo Palėjos upeliuko, kuris savo vandenis plukdo į Šešuvį. Čia pat – ir tvenkinys, ir kapinės, netgi 15 sodybų įeitų į komplekso sanitarinę zoną. O dar baisiau žmonėms pasidarė tuomet, kai jie suprato, jog jie jau kaip ir nusilenkė danų norams bei pasirašė sutinką, kad jų žemėje būtųlaistomos srutos, kad jie neprieštarauja tokiai kaimynystei.

    Ne nuo to galo

    Pasak rajono ekologo V. Oržekausko, didžiausia danų klaida ir buvusi, jog jie į Nemakščius bandė ateiti per melą, apgaulę. Jie ėjo kaip į beraštę bananų valstybę, už tai ir nusvilo, tuo labiau, kad nemakštiškiai jau regėjo skaudžią kaimynų patirtį. Kaip šiandien prisimena žmonės, pirmiausiai jų krašte prieš penketą metų pasirodė nepažįstama ponia, kuri ėjo patrobiais ir rinko gyventojų parašus. Ji ateidavo pas žmones ir sakydavo, kad pasirašė ir tas, ir anas, o tu, girdi, vienas belikai. Žmonės pasimesdavo, pasijusdavo kažko nesuprantą, ir skubėdavo pasirašyti. Paskui toji ponia (redakcijai jos asmenybė žinoma) dar labiau „išnaglėjo“ ir, atėjusi pas sodietį, jau
    teiraudavosi: ar tu čia nestatysi restorano, gydymo įstaigos, ar kaimo turizmo sodybos? Ne? Tuomet pasirašyk. Bet bene svarbiausias jos arkliukas buvo Alfredas Bardauskas, autoritetą ir žmonių pagarbą užsitarnavęs to krašto verslininkas. Tad jeigu jau toks pasirašė, tai, vadinasi, reikia pasirašyti…

    Laiku susizgribo

    Tačiau būtent A.Bardauskas netrukus tapo vienu tų, kuris ėmė kelti žmones prieš dvokiančią kaimynystę, o tam jį paskatinęs netikėtas vieno jo moksladraugio, tuokart  dirbusio „Saerimner“ bendrovėje, skambutis: girdi, gal tu ten prie rajono valdžios prieini, reikėtų patvarkyti tuos reikalus. Tapo aišku, jog vyksta kažkas nešvaraus, jei tokių kelių ieškoma.    Bemat susizgribo ir kiti ūkininkai. Į Nemakščius su rožine kiaulių vizija atvykusiems „Saerimner“ atstovams žemių savininkai įteikė pranešimus apie jų nutraukiamas anksčiau sudarytas sutartis dėl srutų laistymo, motyvuodami tuo,jog parašai buvo išgauti apgaule.
    Nebegelbėjo ir „Saerimner“ atstovų pažadai įdarbinti 15-20 žmonių. Pasak verslininko Žydrūno Vitkausko, pirmiausiai reikėtų suskaičiuoti, kiek dėl kiaulių kaimynystės bus prarandama jau turimų darbo vietų. „Aš turiu kavinę prie autostrados. Kai jūs su savo kiaulėmis atsikraustysite, žmonės čia nebeužsuks, o užsidarinės automobilių langus pro šalį važiuodami“, – sakė Ž.Vitkauskas. Žmonės nedvejojo, jog netruktų užsidaryti ir tradicinė penktadienių prekyvietė buvusioje mechaninių dirbtuvių teritorijoje. Ūkininkas Darius Mejeris sakėsi iš viso nesuprantąs, kodėl dėl kažkokių atėjūnų turi žlugti jau esantys vietos gyventojų verslai ir, po paraliais, kieno tai yra kraštas, lietuvių ar danų? Jis negailėjo karčių žodžių ir savo tautiečiams, „lendantiems danams be muilo“.

    Ekologui baugu

    Buvo panašu, jog „Saerimner“ atstovai Nemakščiuose nesitikėjo ir griežtos rajono valdžios atstovų pozicijos. Jie iki tol buvo įpratę prie nuolankaus vietinių politikų
    keliaklupsčiavimo. Tuo tarpu Raseinių rajono ekologas Vytautas Oržekauskas turėjo daug rimtų priekaištų danų ketinimams, o ypač jų poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai, kuri, jam rodėsi, yra parašyta tiesiog iš lubų. Ekologui buvo apmaudu, kad ruošiant poveikio aplinkai ataskaitą, visiškai nebuvo atsižvelgta į sovietinių metų pamokas. Gi sovietmečiu čia buvo kompleksas. Nors gyvavo ir labai neilgai, buvo net labai užteršęs giluminį gręžinį. Tik po keleto metų, kai kompleksas „numirė“, reikalai pamažėl vėl ėmė taisytis. V.Oržekauskui buvo nesuprantama, kodėl poveikio aplinkai vertintojai tematė dvi saugotinas teritorijas, jei jų yra trys. „Pro kompleksą prateka Palėjos upelis. Poveikio aplinkai vertintojas juo visiškai nepasidomėjo. Jūs siūlote daugiau nei 23 tūkst. kubinių metrų paviršinių gruntinių vandenų
    surinkti ir išlieti į aplinką be jokio valymo. Tai yra kažkas baisaus. (…)“ Neobjektyviai kiaulių komplekso atžvilgiu vertinamas ir 0,4 ha ploto Švendūnų tvenkinys, esantis Palėjos – Upynos – Šešuvio – Jūros baseine. Nors tas tvenkinys kone prigludęs prie komplekso, liko neįvertinta, kaip jo užterštumas gali įtakoti Jūros zoologinį-ichtiologinį draustinį“, – pylėsi ekologo priekaištai kaip iš gausybės rago.
    Šiandien, sako rajono ekologas V. Oržekauskas, danų kiaulininkų ketinimai jau priimtinesni, bet dar ne priimtini: „Jie dabar norėtų prie Nemakščių auginti mažus paršelius. Augintų jų iki 25 tūkst. per metus. Be abejo, tai būtų kur kas mažesnė tarša nei anuomet, kai ketino ateiti. Jau yra išspręsta ir dalis aplinkosauginių klausimų,
    kliuvusių anuomet, tačiau dar daug jų yra ir neišspręstų. Aš – ne prieš danus ar jų kompleksus, bet prieš melą, per kurį jie ketino ateiti. Aš – prieš žmonių žeminimą jų
    pačių namuose. Jei jie būtų ėję į Nemakščius kaip žmonės, gal būtų jau ir atėję, o šiandien tai padaryti jau bus nelengva. O ekologija išvis yra sritis, kurioje būtina gebėti į priekį matyti bent penketą metų.“

    Pravertė kaimynų pamokos

    Nemakštiškiai tuokart neslėpė, jog jiems apsispręsti padėjo ir kaimynų patirtis, nes jie jau turėjo progos pamatyti, kokiais būdais ir kokiomis priemonėms svetimšaliai
    diegia mūsų šalyje verslą ir kokie minkšti tuo klausimu yra rajonų politikai, iš kurių galima sulaukti bet kokios kiaulystės. Šalimais esantys Tytuvėnai ar net srutų laistymo metą pasmirstanti Šiluva jau buvo gyvas pavyzdys, kokia bus nemakštiškių gyvenimo kokybė. Ūkininkas Stasys Mielinis tuokart kalbėjo, jog be žmonių sutikimo danai į Nemakščius iš vis neturėtų ateiti. „Jei mes neduosime savo žemių laistymui, tai kaip jie ateis? Jiems bene labiausiai aš tikčiau. Mane prisišnekinę jie apie 1,5 tūkst. ha vienoje vietoje turėtų.

    Bet aš savo žemei ne priešas.“

    Sujudo ir Europos Parlamente Šių metų viduryje Europos Parlamentas balsuos dėl Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos, kurios sudėtinė dalis yra gyvulininkystė. EP nariai turės apsispręsti dėl BŽŪP finansavimo modelio bei užimti aiškią poziciją dėl kiaulienos kainų problemos, nepakankamo mėsos ženklinimo ir plačiai paplitusios praktikos, kai nepaisoma gyvūnų gerovės įstatymų.
    Šioje srityje vasario 9 d. Europos Parlamente vyko klausymai „Paslėpti pramoninio ūkininkavimo kaštai“ apie šiuo metu Europoje madingus didelius gyvulininkystės kompleksus, ypač atkreipiant dėmesį į dideles kiaulių fermas (jose auginama apie 54 tūkst. kiaulių), kurios kelia pavojų žmonių sveikatai, gyvenamajai aplinkai ir gamtai.
    Ekspertai, kalbėję klausymų metu, atkreipė EP narių ir kitų ES institucijų atstovų dėmesį į tai, jog šiuo metu didelės ES mokesčių mokėtojų pinigų sumos yra skiriamos pramoninei kiaulininkystei remti, neatsižvelgiant į neigiamas tokio ūkininkavimo pasekmes,kaip pavyzdžiui, į nepamatuotą antibiotikų naudojimą ūkiuose, kuris lėmė tai, kad atsirado antibiotikams atsparios bakterijos. Neseniai olandų maisto standartizacijos agentūros pateikta ataskaita parodė, kad Nyderlanduose vienas trečdalis antibiotikams atsparių ligų, kuriomis serga žmonės, kyla dėl antibiotikų naudojimo ūkiuose.
    „Lietuvoje visuomenės nepasitenkinimą irgi kelia vis dažniau steigiami dideli gyvulininkystės kompleksai ir nevaldomai vystoma pramoninė kiaulininkystė“, – po klausymų Europos Parlamente sakė dr. Laima Andrikienė. Šios srities ekspertai akcentuoja tai, kad dideliuose kompleksuose užaugintų kiaulių mėsa yra kenksminga žmonių sveikatai dėl itin blogų kiaulių laikymo sąlygų ir prastos kokybės pašaro. Iš šių kompleksų išmetamos kenksmingos dujos su bakterijomis yra žalingos aplinkai bei gali pasklisti iki 100 km spinduliu nuo fermos ir sukelti šios teritorijos gyventojų sveikatos sutrikimų. Europarlamentarės nuomone, Lietuvoje reikėtų skubiai svarstyti kiaulių kompleksų dydžio apribojimo klausimą bei įvesti griežtesnę veterinarinę, aplinkosauginę kontrolę kiaulininkystės sektoriuje. „Europos Sąjunga turi skatinti ir remti ekologiškus mažus ūkius, kuriuose būtų auginama ne daugiau nei 2000 kiaulių, bei imtis priemonių, kuriomis būtų apsaugoti maži ūkiai nuo didelių kompanijų nesąžiningos konkurencijos“ , – pažymėjo Laima Andrikienė.
    Kita svarbi problema yra mėsos produkcijos ženklinimas. Dažnai tenka matyti, jog mėsos produktai pardavinėjami nepateikiant informacijos apie jų kilmės vietą. „Vartotojai Lietuvoje, rinkdamiesi mėsos produktus, turi žinoti, kur atitinkamas mėsos produktas buvo pagamintas, kokiame ūkyje ir kokiomis sąlygomis. Todėl būtina
    nustatyti aiškius, tikslius reikalavimus mėsos, ir ypač kiaulienos, produkcijos ženklinimui,“ – pabrėžė Europos Parlamento narė.Tačiau tai dar nereiškia, jog nemakštiškiai jau gali prarasti budrumą. Nereikia būti naiviam ir manyti, kad danų kiaulininkai, įsigiję pastatus, juose nesieks vykdyti kokios nors veiklos. Be abejo, jie ieškos kelių, kaip įkelti koją. Ir džiaukimės tuo, jog šiandien jie atsimuša į tokį ekologą kaip V.Oržekauskas. Tuo tarpu karti kaimynų patirtis rodo, jog yra ir kitokių valdininkų, o jei tiksliau, tai tokių kaip V.Oržekauskas išvis yra vienetai. Netikite? Pravažiuokite atvirais automobilio langais per Lietuvą.

    1 Komentaras

    1. visažinis

      2011 - 04 -26 09:02

      Šaunuoliai Nemakčių žmonės. Bet būkite budrūs, nes šitie skėriai niekada nesnaudžia.