Nijol? PETROŠI?T?
Nemakš?i? krašto žmon?s yra bene pirmieji šalyje, atvirai pasipriešin? dan? kiauli? invazijai. Pasimok? iš kelmiški? pasyvumo, i
[1]š pakruojie?i? – aktyvumo, iš mažeikiški? – delsimo ir kt., jie prieš penket? met? užkirto keli? buvusio Švend?n? gyvulininkyst?s komplekso atgaivinimui. Ta?iau, sako rajono ekologas Vytautas Oržekauskas, danai ir šiandien toki? savo ketinim? neatsisako, jie vis su naujais pasi?lymais klebena rajono valdinink? duris. Ir, beje, tie pasi?lymai es? kur kas draugiškesni aplinkai nei anuomet. Bet vis dar ne tokie, jog b?t? galima sutikti su kiauli? kaimynyste.
Nusitaik? ? Švend?nus
? Lietuv? besiveržianti dan? bendrov? „Saerimner“ su savo kiaul?mis jau ?sitvirtino Tytuv?n? regioninio parko prieigose, dvokian?iu kiaulynu pavert? Pakruojo rajon?,pasmardino Šiaul?nus Radviliškio rajone ir t. t., o 2004 m. jie nusipirko seniai neveikiant? (ir iš viso gana neilgai veikus?) Švend?n? gyvulininkyst?s kompleks? prie
Nemakš?i?, sovietme?iu auginus? po trejet? t?kst. bekon?. Naujieji komplekso savininkai buvo pasišov? per metus ?ia užauginti po 33 t?kst. kiauli?. Danai sak?si atein?bent jau 50-?iai met? ir tam esanti ?kurta „Saerimner“ dukterin? ?mon? „Pilgita“.
Nemakš?i? žmon?s, vos sužinoj? apie tokius dan? ketinimus, tiesiog pakraupo – juk kiaul?s apsigyvent? kone pa?iame miestelyje. (Nieko naujo: Šiaul?nuose apsigyveno.) Antra, kiaulynas b?t? vos už 20 metr? nuo Pal?jos upeliuko, kuris savo vandenis plukdo ? Šešuv?. ?ia pat – ir tvenkinys, ir kapin?s, netgi 15 sodyb? ?eit? ? komplekso sanitarin? zon?. O dar baisiau žmon?ms pasidar? tuomet, kai jie suprato, jog jie jau kaip ir nusilenk? dan? norams bei pasiraš? sutink?, kad j? žem?je b?t?laistomos srutos, kad jie neprieštarauja tokiai kaimynystei.
Ne nuo to galo
Pasak rajono ekologo V. Oržekausko, didžiausia dan? klaida ir buvusi, jog jie ? Nemakš?ius band? ateiti per mel?, apgaul?. Jie ?jo kaip ? berašt? banan? valstyb?, už tai ir nusvilo, tuo labiau, kad nemakštiškiai jau reg?jo skaudži? kaimyn? patirt?. Kaip šiandien prisimena žmon?s, pirmiausiai j? krašte prieš penket? met? pasirod? nepaž?stama ponia, kuri ?jo patrobiais ir rinko gyventoj? parašus. Ji ateidavo pas žmones ir sakydavo, kad pasiraš? ir tas, ir anas, o tu, girdi, vienas belikai. Žmon?s pasimesdavo, pasijusdavo kažko nesuprant?, ir skub?davo pasirašyti. Paskui toji ponia (redakcijai jos asmenyb? žinoma) dar labiau „išnagl?jo“ ir, at?jusi pas sodiet?, jau
teiraudavosi: ar tu ?ia nestatysi restorano, gydymo ?staigos, ar kaimo turizmo sodybos? Ne? Tuomet pasirašyk. Bet bene svarbiausias jos arkliukas buvo Alfredas Bardauskas, autoritet? ir žmoni? pagarb? užsitarnav?s to krašto verslininkas. Tad jeigu jau toks pasiraš?, tai, vadinasi, reikia pasirašyti…
Laiku susizgribo
Ta?iau b?tent A.Bardauskas netrukus tapo vienu t?, kuris ?m? kelti žmones prieš dvokian?i? kaimynyst?, o tam j? paskatin?s netik?tas vieno jo moksladraugio, tuokart dirbusio „Saerimner“ bendrov?je, skambutis: girdi, gal tu ten prie rajono valdžios prieini, reik?t? patvarkyti tuos reikalus. Tapo aišku, jog vyksta kažkas nešvaraus, jei toki? keli? ieškoma. Bemat susizgribo ir kiti ?kininkai. ? Nemakš?ius su rožine kiauli? vizija atvykusiems „Saerimner“ atstovams žemi? savininkai ?teik? pranešimus apie j? nutraukiamas anks?iau sudarytas sutartis d?l srut? laistymo, motyvuodami tuo,jog parašai buvo išgauti apgaule.
Nebegelb?jo ir „Saerimner“ atstov? pažadai ?darbinti 15-20 žmoni?. Pasak verslininko Žydr?no Vitkausko, pirmiausiai reik?t? suskai?iuoti, kiek d?l kiauli? kaimynyst?s bus prarandama jau turim? darbo viet?. „Aš turiu kavin? prie autostrados. Kai j?s su savo kiaul?mis atsikraustysite, žmon?s ?ia nebeužsuks, o užsidarin?s automobili? langus pro šal? važiuodami“, – sak? Ž.Vitkauskas. Žmon?s nedvejojo, jog netrukt? užsidaryti ir tradicin? penktadieni? prekyviet? buvusioje mechanini? dirbtuvi? teritorijoje. ?kininkas Darius Mejeris sak?si iš viso nesuprant?s, kod?l d?l kažkoki? at?j?n? turi žlugti jau esantys vietos gyventoj? verslai ir, po paraliais, kieno tai yra kraštas, lietuvi? ar dan?? Jis negail?jo kar?i? žodži? ir savo tautie?iams, „lendantiems danams be muilo“.
Ekologui baugu
Buvo panašu, jog „Saerimner“ atstovai Nemakš?iuose nesitik?jo ir griežtos rajono valdžios atstov? pozicijos. Jie iki tol buvo ?prat? prie nuolankaus vietini? politik?
keliaklups?iavimo. Tuo tarpu Raseini? rajono ekologas Vytautas Oržekauskas tur?jo daug rimt? priekaišt? dan? ketinimams, o ypa? j? poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai, kuri, jam rod?si, yra parašyta tiesiog iš lub?. Ekologui buvo apmaudu, kad ruošiant poveikio aplinkai ataskait?, visiškai nebuvo atsižvelgta ? sovietini? met? pamokas. Gi sovietme?iu ?ia buvo kompleksas. Nors gyvavo ir labai neilgai, buvo net labai užterš?s gilumin? gr?žin?. Tik po keleto met?, kai kompleksas „numir?“, reikalai pamaž?l v?l ?m? taisytis. V.Oržekauskui buvo nesuprantama, kod?l poveikio aplinkai vertintojai temat? dvi saugotinas teritorijas, jei j? yra trys. „Pro kompleks? prateka Pal?jos upelis. Poveikio aplinkai vertintojas juo visiškai nepasidom?jo. J?s si?lote daugiau nei 23 t?kst. kubini? metr? paviršini? gruntini? vanden?
surinkti ir išlieti ? aplink? be jokio valymo. Tai yra kažkas baisaus. (…)“ Neobjektyviai kiauli? komplekso atžvilgiu vertinamas ir 0,4 ha ploto Švend?n? tvenkinys, esantis Pal?jos – Upynos – Šešuvio – J?ros baseine. Nors tas tvenkinys kone priglud?s prie komplekso, liko ne?vertinta, kaip jo užterštumas gali ?takoti J?ros zoologin?-ichtiologin? draustin?“, – pyl?si ekologo priekaištai kaip iš gausyb?s rago.
Šiandien, sako rajono ekologas V. Oržekauskas, dan? kiaulinink? ketinimai jau priimtinesni, bet dar ne priimtini: „Jie dabar nor?t? prie Nemakš?i? auginti mažus paršelius. Augint? j? iki 25 t?kst. per metus. Be abejo, tai b?t? kur kas mažesn? tarša nei anuomet, kai ketino ateiti. Jau yra išspr?sta ir dalis aplinkosaugini? klausim?,
kliuvusi? anuomet, ta?iau dar daug j? yra ir neišspr?st?. Aš – ne prieš danus ar j? kompleksus, bet prieš mel?, per kur? jie ketino ateiti. Aš – prieš žmoni? žeminim? j?
pa?i? namuose. Jei jie b?t? ?j? ? Nemakš?ius kaip žmon?s, gal b?t? jau ir at?j?, o šiandien tai padaryti jau bus nelengva. O ekologija išvis yra sritis, kurioje b?tina geb?ti ? priek? matyti bent penket? met?.“
Pravert? kaimyn? pamokos
Nemakštiškiai tuokart nesl?p?, jog jiems apsispr?sti pad?jo ir kaimyn? patirtis, nes jie jau tur?jo progos pamatyti, kokiais b?dais ir kokiomis priemon?ms svetimšaliai
diegia m?s? šalyje versl? ir kokie minkšti tuo klausimu yra rajon? politikai, iš kuri? galima sulaukti bet kokios kiaulyst?s. Šalimais esantys Tytuv?nai ar net srut? laistymo met? pasmirstanti Šiluva jau buvo gyvas pavyzdys, kokia bus nemakštiški? gyvenimo kokyb?. ?kininkas Stasys Mielinis tuokart kalb?jo, jog be žmoni? sutikimo danai ? Nemakš?ius iš vis netur?t? ateiti. „Jei mes neduosime savo žemi? laistymui, tai kaip jie ateis? Jiems bene labiausiai aš tik?iau. Mane prisišnekin? jie apie 1,5 t?kst. ha vienoje vietoje tur?t?.
Bet aš savo žemei ne priešas.“
Sujudo ir Europos Parlamente Ši? met? viduryje Europos Parlamentas balsuos d?l Bendrosios žem?s ?kio politikos (BŽ?P) reformos, kurios sud?tin? dalis yra gyvulininkyst?. EP nariai tur?s apsispr?sti d?l BŽ?P finansavimo modelio bei užimti aiški? pozicij? d?l kiaulienos kain? problemos, nepakankamo m?sos ženklinimo ir pla?iai paplitusios praktikos, kai nepaisoma gyv?n? gerov?s ?statym?.
Šioje srityje vasario 9 d. Europos Parlamente vyko klausymai „Pasl?pti pramoninio ?kininkavimo kaštai“ apie šiuo metu Europoje madingus didelius gyvulininkyst?s kompleksus, ypa? atkreipiant d?mes? ? dideles kiauli? fermas (jose auginama apie 54 t?kst. kiauli?), kurios kelia pavoj? žmoni? sveikatai, gyvenamajai aplinkai ir gamtai.
Ekspertai, kalb?j? klausym? metu, atkreip? EP nari? ir kit? ES institucij? atstov? d?mes? ? tai, jog šiuo metu didel?s ES mokes?i? mok?toj? pinig? sumos yra skiriamos pramoninei kiaulininkystei remti, neatsižvelgiant ? neigiamas tokio ?kininkavimo pasekmes,kaip pavyzdžiui, ? nepamatuot? antibiotik? naudojim? ?kiuose, kuris l?m? tai, kad atsirado antibiotikams atsparios bakterijos. Neseniai oland? maisto standartizacijos agent?ros pateikta ataskaita parod?, kad Nyderlanduose vienas tre?dalis antibiotikams atspari? lig?, kuriomis serga žmon?s, kyla d?l antibiotik? naudojimo ?kiuose.
[2]„Lietuvoje visuomen?s nepasitenkinim? irgi kelia vis dažniau steigiami dideli gyvulininkyst?s kompleksai ir nevaldomai vystoma pramonin? kiaulininkyst?“, – po klausym? Europos Parlamente sak? dr. Laima Andrikien?. Šios srities ekspertai akcentuoja tai, kad dideliuose kompleksuose užaugint? kiauli? m?sa yra kenksminga žmoni? sveikatai d?l itin blog? kiauli? laikymo s?lyg? ir prastos kokyb?s pašaro. Iš ši? kompleks? išmetamos kenksmingos dujos su bakterijomis yra žalingos aplinkai bei gali pasklisti iki 100 km spinduliu nuo fermos ir sukelti šios teritorijos gyventoj? sveikatos sutrikim?. Europarlamentar?s nuomone, Lietuvoje reik?t? skubiai svarstyti kiauli? kompleks? dydžio apribojimo klausim? bei ?vesti griežtesn? veterinarin?, aplinkosaugin? kontrol? kiaulininkyst?s sektoriuje. „Europos S?junga turi skatinti ir remti ekologiškus mažus ?kius, kuriuose b?t? auginama ne daugiau nei 2000 kiauli?, bei imtis priemoni?, kuriomis b?t? apsaugoti maži ?kiai nuo dideli? kompanij? nes?žiningos konkurencijos“ , – pažym?jo Laima Andrikien?.
Kita svarbi problema yra m?sos produkcijos ženklinimas. Dažnai tenka matyti, jog m?sos produktai pardavin?jami nepateikiant informacijos apie j? kilm?s viet?. „Vartotojai Lietuvoje, rinkdamiesi m?sos produktus, turi žinoti, kur atitinkamas m?sos produktas buvo pagamintas, kokiame ?kyje ir kokiomis s?lygomis. Tod?l b?tina
nustatyti aiškius, tikslius reikalavimus m?sos, ir ypa? kiaulienos, produkcijos ženklinimui,“ – pabr?ž? Europos Parlamento nar?.Ta?iau tai dar nereiškia, jog nemakštiškiai jau gali prarasti budrum?. Nereikia b?ti naiviam ir manyti, kad dan? kiaulininkai, ?sigij? pastatus, juose nesieks vykdyti kokios nors veiklos. Be abejo, jie ieškos keli?, kaip ?kelti koj?. Ir džiaukim?s tuo, jog šiandien jie atsimuša ? tok? ekolog? kaip V.Oržekauskas. Tuo tarpu karti kaimyn? patirtis rodo, jog yra ir kitoki? valdinink?, o jei tiksliau, tai toki? kaip V.Oržekauskas išvis yra vienetai. Netikite? Pravažiuokite atvirais automobilio langais per Lietuv?.