Darbščiam žmogui pieno ūkis ne darbas, o malonumas

Siųsti Versija spausdinimui

Tikriausiai ne veltui sakoma: kol žemdirbys bers grūdą į žemę, kol bus duonos ant stalo, tol valstybė bus gyva. Malonu, kad yra darbščių, puikiai besitvarkančių, protingai mąstančių ūkininkų, nes ir mažame ūkyje reikalingos žinios apie žemdirbystę, ekonomiką, buhalteriją ir kitus dalykus.     

Raseinių rajone Paliepių kaime gyvenantys ūkininkai Albina ir Viktoras Lukaičiai – tai didelės pagarbos verti žmonės, visada besišypsantys, niekad nedejuoja, kad sunku, neturi samdomų darbuotojų, savo jėgomis dirba nuosavame, 60 Holšteinų veislės galvijų ūkyje.
Ūkininkai mielai atvėrė savo namų duris ir sutiko pasidalinti patirtimi su Raseinių krašto žmonėmis.     

 – Kokia Jūsų ūkio įkūrimo istorija, nuo ko pradėjote?      

– Pradėjome ūkininkauti kaip daugelis, nuo keletos karvyčių. Tai buvo prieš 20 metų, kai persikraustėme gyventi į Paliepių kaimą. Nuo pat ūkio įkūrimo iki dabar ūkininkaujame su vyru, nesamdome darbuotojų, nes niekas kitas negali prižiūrėti gyvuliukų taip gerai, kaip
šeimininkai. Šiuo metu ūkyje laikome 46 melžiamas karves ir 14 telyčių. Visos užaugintos mūsų pačių iš tų 4 karvučių, kurias laikėme prieš 20 metų. Vyras Viktoras – veterinaras, jis rūpinasi galvijų sveikata, atlieka selekcinį bei visus kitus ūkio darbus. Aš kas rytą ir vakarą bendrauju su karvutėmis melžimo metu. Kai pasiskirstome su vyru pareigomis, darbas tampa malonumu. Žinome, kad patys išauginome gražią, sveiką ir produktyvią bandą. Jokios ES paramos neėmėme ir neketiname imti, dirbame patys nuoširdžiai ir su malonumu, didžiuojamės tuo, ką užsidirbame ir išauginame.        

– Ar kiti šeimos nariai Jums padeda?          

– Turime 3 sūnus ir 1 dukrą, tačiau vaikai išvažiavo iš kaimo. Atvyksta aplankyti ir tik retkarčiais prisideda prie ūkio darbų. Turime ir anūkėlių, gal ateityje jie taps ūkininkais ir ūkininkaus senelių sodyboje.      

 – Ar ūkyje vykdoma gyvulių produktyvumo kontrolė, atliekamas selekcinis darbas?      

– Taip, gyvulių produktyvumo kontrolė vykdoma nuo 1997 metų, kontroliuojame nuo pat pradžios A metodu, prižiūrint UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ specialistams, Raseinių veislininkystės inspektoriui. Ūkyje atliekamas kryptingas veislininkystės darbas, parenkami geriausi reproduktoriai, atliekamas sinchronizacinis sėklinimas, todėl kovo mėnesį laukiamas bandos padidėjimas. Ypatingą dėmesį skiriame karvių veršiavimuisi.    

– Ar parduodate gyvulius, ar laikote visus, kuriuos atsiveda karvutės?     

– Telyčaites paliekame bandai atnaujinti, o buliukus parduodame. Plėstis jau nelabai turime galimybių, apsistosime, tikriausiai, ties 60 melžiamų karvučių. Dabar ūkininkaujame 60 ha žemės plote. 3 veislinės telyčaitės iškeliavo net į Baltarusiją. Buvome labai nustebę, kai
už telyčaites pirkėjai net nedvejodami pasiūlė daugiau kaip po 5000 Lt. Žinoma, buvo skaudu parduoti savo išaugintas telyčaites, viena net nenorėjo važiuoti, pabėgo, tad ir liko pas mus, o kitas teko parduoti.  

– Kaip keitėsi karvių bandos produktyvumas?    

– Galime pasidžiaugti, kad jis nuolat didėja. Jei prieš dešimt metų primelžėme vidutiniškai po 5000 kg pieno iš karvės per metus, tai šiais metais po 7000 kg pieno per metus, vidutinis riebumas – 5,55 proc., baltymingumas – 3,36 proc. Džiugu, kad mūsų banda pripažinta viena geriausių Lietuvoje Holšteinų veislinių bandų ir jai suteiktas veislinės bandos statusas.    

– Kaip ir kur laikote gyvulius?

  – Gyvulius laikome netoliese, 3 km nuo namų, fermoje. Karvės laikomos pririštos, vasarą – ganykloje palaidos.      

– Kur melžiate karves?    

– Lauko aikštelėje. Tvarte taip pat yra melžimo aikštelė. Melžiame kiekvieną dieną 5 val. ryte ir 20 val. vakare į latviškus kibirėlius. Kiekvienas melžimas užtrunka apie 3 valandas.     

– Ar turite karvių kojų, nagų problemų?      

– Ne, tokių problemų neturime..

– Kokia jūsų karvių pieno kokybė?     

– Nesame turėję nei baudų, nei nuoskaitų, tad pieno kokybė tikrai gera. Jį parduodame UAB „Pieno žvaigždės“, už 1 litrą gauname po 0,83 Lt, per dieną vidutiniškai parduodame apie 0,5 tonos.    

– Kokiais pašarais šeriate galvijus?     

– Aišku, tik gerais: šienu, cukrinių runkelių griežiniais, miltais, nepamirštame ir mineralų, papildų, vitaminų. Tinkamai, pagal galvijų grupes subalansuojame ir racioną.   

 – Kas ūkyje ženklina gyvulius?
– Ženklintojo pažymėjimą turi vyras, jis tai ir atlieka, o dokumentus pristatome į Raseinių VMVT. Įsagus perkame veterinarinėje.     

– Ko palinkėtumėte Raseinių krašto ūkininkams?        

 – Norėčiau padėkoti visiems žemės ūkio specialistams, prisidedantiems prie mūsų pieno ūkio gerinimo, ūkininkams palinkėti ištvermės, stiprybės, derlingų ir produktyvių ateinančių metų, gero pasisekimo darbuose, nenuilstamos energijos, didelės kantrybės ir, žinoma,
geros sveikatos.

Komentarų nėra