Darbš?iose rankose – m?s? kaimo ateitis

Pranas LAURINAVI?IUS [1]

  Pavažiavus Girkalnio miesteliu piet? link, ties vandentiekio bokštu atsiduri, ko gero, aukš?iausiame Girkalnio taške. ?ia stabtel?jus, galima išvysti žali? vasaros lauk? panoram?. Šioje lauk? peizažo tolumoje, lyg kokiame prerij? sl?ny, matosi šviesi sodyba. ? j? veda gerokai vasaros lietaus nuskalbtas žvyrkeliukas. Maloniai nustembi išvyd?s idealiai sutvarkyt? kiemo aplink?, gražiai žydint? g?lyn?, o jame – m?s? aplinkai ?prast? lauko akmen?. Šioje sodyboje akmen? labai daug. Kiekvienas rad?s savo paskirt? ir viet?.
Nuostabus akmenukais gr?stas basein?lis, ?iurlenantis kriokliukas, takeliai gr?sti akmenimis, net prie ?kini? pastat?, kur irgi žydi g?l?s – akmen? kompozicijos… Vis? ši? grožybi? sumanytoja ir dizainer? – sodybos šeiminink? Danut? Anusevi?ien?. Šiems sumanymams ?gyvendinti tarnauja bendras sutarimas – talkina vyras Vidmantas, dukros Rasa ir Neringa.
  Kalbi su šio gražaus vienkiemio šeimininkais, o jie vis apie ateit?, apie naujus planus, sumanymus porina, nors, rodos, kad ?ia ir taip viskas puiku: erdvus kiemas, graži dekoratyvin? tvora supa vis? sodyb?, jauki pav?sin?, pirtel?. J? manymu, reikia dar daug medži? pasodinti – ateity planuose sužaliav?s pušynas, kuris saugot? nuo laukais b?gan?i? ?sismarkavusi? v?j?. Kiemo teritorijoje gražiai atrodo nedidelis parkelis jau su ge-
rokai ?gtel?jusiais medžiais.
  Šios sodybos užuomazga, pati pradži? pradžia -  be galo didel? svajon? ir vagon?lis, kuriame nemažai pragyventa Vidmanto mamos žem?j, atgautoj 1993 metais.
  „Dabar turim 20 ha nuosavos žem?s ir apie 50 ha nuomojam?s. Visi laukai, ganyklos – aplink sodyb?. Pieno ?k? prad?jom tur?dami 7 karves. Šiuo metu turim 42 ir 10 prieauglio. Pien? kas antr? dien? išveža AB „Pasvalio s?ris“. Pasinaudoj? Kaimo r?mimo fondais,
?sigijom moderni? pieno šaldymo ?rang?. Mes, kaip ir kiti ?kininkai, esame nusivyl? tuo, kad pieno supirk?jai – monopolininkai – mus skriaudžia. Anks?iau pieno supirkimo kainos buvo lyg ir normalios, planavom ateit? pagal tas pajamas. Staiga kainos krito, viskas apsivert?. Sunku, kai negali planuoti d?l valstyb?s sprendim? nestabilumo. Nemeluosim – b?ta ir nusivylimo, ir nerimo, finansini? sunkum? esama ir dabar, bet yra, kaip yra. Stengiam?s neprarasti vilties, ži?rim, kaip kuo taupiau išsiversti – nesamdom darbinink?. Abu su Vidmantu vienodai darbuojam?s su melžimo ir šienavimo technika – valdau traktori?, rulonuoju, dirbu visus darbus, kurie reikalingi m?s? šeimyniniame ?kyje“,- pasakoja ponia Danut?. [2]

  Malonu pabendrauti su žmon?mis, kurie pilni ryžto, neverkšlendami kuria savo ir savo vaik? ateit? – Lietuvos ateit?. M?s? šalies kaimo ateitis – toki? darbš?i? žmoni?, kaip Danut?s ir Vidmanto Anusevi?i?, gyvenan?i? Girkalnio seni?nijoje, Šeimyniški? kaime,
rankose…