D?l rajono politik? pataikavimo gyventojams – milijoniniai nuostoliai

Gytis SAD?NAS [1]

Dirbo taupiai ir neišlaidavo

UAB ,,Raseini? vandenys“ gyvuoja šešioliktus metus. Dabar ?mon?je dirba 72 žmon?s, 11 iš j? tri?sia bendrov?s administracijoje. Šiuo metu UAB ,,Raseini? vandenys“ aptarnauja 62 gyvenvietes ir 48 vandenvietes.
,,48 – ose  gyvenviet?se stovi m?s? vandens tiekimo ?renginiai,- ,,Alio, Raseiniams“ pasakojo direktorius Gintautas Bernotas. – D?l ko vandenvie?i? yra mažiau nei gyvenvie?i?? Ogi d?l to, kad Raseini? miesto vandenviet? aptarnauja Ramon?, Gabši?, Kalnuj?, Gruzdišk?s, Šarki?, Norg?l? ir kt. gyvenvietes. Geriamas vanduo Raseini? miestui yra tiekiamas iš Dubysos sl?nyje esan?ios vandenviet?s.“
Direktoriaus G. Bernoto teigimu, ,,Raseini? vandenys“ rajono gyventojams per metus patiekia 742, 6 t?kst. kubini? metr? geriamo vandens ir išvalo per 470,7 t?kst. kub./m nuotek?.
,,Per pra?jusius metus ,,Raseini? vandenys“ gavo 3 mln. 459 t?kst. 400 Lt pajam?. Tuo tarpu bendrov?s pagrindin?s veiklos s?naudos sudar? 4 mln. 658 t?kst. Lt, – ,,Alio, Raseiniams“ aiškino direktorius G. Bernotas. – ? veiklos s?naudas ?eina vis? ?rengim? ir tinkl? nusid?v?jimas, kuris iš viso sudaro 1 mln. 148 t?kst. 381 Lt. Remonto medžiagoms per metus išleidome apie 180 t?kst. Lt. Už paslaugas pagal sutartis – telefono ir pašto paslaugas, vandenvie?i? monitoring? ir vandens laboratorinius tyrimus sumokame dar apie 159 t?kst. Lt. Pra?jusiais metais už degalus traktoriams, ekskavatoriams ir automobiliams suplojome 217 t?kst. 835 Lt arba per m?nes? tam išleidome maždaug po 18 t?kst. Lt.“
Pasak G. Bernoto, elektra sudaro maždaug 15 proc. vis? bendrov?s s?naud?. Pernai ,,Raseini? vandenys“ sunaudojo elektros energijos už 698 t?kst. 500 Lt. Be to, darbuotojams per metus buvo išmok?ta 1 mln. 451 t?kst. 200 Lt darbo užmokes?io.
,,M?s? vieno darbininko atlyginimo vidurkis ,,ant popieriaus“ – 1679 Lt. Atskai?ius mokes?ius, ,,? rankas“ jis gauna apie 1100 – 1200 Lt. Tai tiktai n?ra daug, – aiškino G. Bernotas. – O juk žmon?ms dažnai tenka dirbti ir šeštadien?, ir sekmadien?. Jei ?vyksta avarija, tai žmon?s vyksta ? darb? net ir nakt?. Ta?iau nepaisant to, viršvalandži? jiems nemokame. Maža to, kai prasid?jo kriz?, visiems tarnautojams atlyginimus sumažinome 10 proc. Taigi, dirbame taupiai ir neišlaidaujame.“    Anot G. Bernoto, nors ,,Raseini? vandenys“ šiuo metu išgyvena ir ne pa?ius geriausius savo laikus, ta?iau nepaisant to, ?gyvendina nemažai Europos S?jungos finansuojam?projekt?.
,,Šiuo metu yra vykdoma Vidukl?s nuotek? valyklos statyba. Šios statybos s?matin? vert? – 4,8 mln., – „Alio, Raseiniai“ pasakojo Savivaldyb?s bendrov?s vadovas. – Be
to, dar yra prad?ta nuotek? tinkl? ir vandentiekio tinkl? statyba Raseini? mieste, Vidukl?s ir Ariogalos miesteliuose.“
Pasak A. Bernoto, Lietuva ?sipareigojo ES, kad iki 2015 met? 95 proc. šalies gyventoj? bus apr?pinti geriamu vandeniu iš centralizuot? vandentiekio tinkl? ir naudosis
centralizuotu nuotek? surinkimu. ,,Tokio projekto ?gyvendinimui Lietuvai reik?s apie 13 milijard? lit?, o m?s? rajonui – maždaug apie 400 t?kst. Lt be prid?tin?s vert?s
mokes?io“, – tikino G.Bernotas.  Pagrindin? nuostolingo darbo priežastis – per maži geriamo vandens ir nuotek? šalinimo tarifai

Per pra?jusius metus UAB ,,Raseini? vandenys” patyr? 1 mln. 32 t?kst. Lt nuostoli?.

Tod?l ,,Alio, Raseiniai“ direktoriaus G. Bernoto tiesiai šviesiai paklaus?: kokios priežastys l?m? tokius darbo rezultatus?
- Pagrindin? nuostolingo darbo priežastis – per maži galiojantys geriamo vandens ir nuotek? šalinimo tarifai, – teig? UAB ,,Raseini? vandenys“ direktorius G. Bernotas. Mes dar 2010 met? pradžioje kreip?m?s ? Valstybin? kain? ir energetikos kontrol?s komisij?, kuri pra?jusi? met? liepos 10 d. nutarimu Nr. 03118 mums suderino vandentvarkos kainas. Raseiniams buvo nustatyta geriamo vandens tiekimo ir nuotek? tvarkymo vartotojams kaina – 6,46 Lt už kub./m. Tame skai?iuje geriamo vandens tiekimo – 2,68 Lt už kub./m. Nuotek? surinkimui buvo nustatyta kaina – 0,94 Lt už kub./m ir nuotek? apvalymui – 2,84 Lt už kub./m. Šiuo metu galioja bendra kaina gyventojams – 5,58 Lt už kub./m. Jeigu Savivaldyb? b?t? patvirtinusi Valstybin?s kain? ir energetikos kontrol?s komisijos nustatytas kainas, tai geriamo vandens tiekimo kaina gyventojams b?t? padid?jusi 0,53 Lt už kub./m, o nuotek? surinkimo – 0,58 Lt už kub./m.
Pasak G. Bernoto, ,,Raseini? vandenys“ paskutin? kart? paslaug? kainas vartotojams k?l? tik 2006 metais. Tuo tarpu nuo to laiko elektros ir degal? kainos išaugo labai smarkiai. Dvigubai padid?jo ir bendrov?s valstybei mokamas mokestis už gamtos išteklius. ,,Vien už tai per metus mes valstyb?s ižd? papildome 44 t?kst. Lt, – tikino G. Bernotas. – D?l to dar pra?jusi? met? rugpj??io 17 d. bendrov? kreip?si ? rajono Savivaldyb? su parašymu, kad geriamo vandens tiekimo ir nuotek? valymo kaina gyventojams b?t? padidinta. Bet meras atsak?, kad Savivaldyb? dar yra nepasiruošusi šio klausimo svarstyti. O atsisakymo priežas?i? man nekomentavo. Savaime suprantama, jog d?l to ir patyr?me didelius nuostolius. Ne geresn? situacija ir šiemet. O kol nedidinamos paslaug? teikimo kainos, mes stengiam?s kaip nors išgyventi. Šiandien pats didžiausias mano r?pestis – kaip laiku darbuotojams išmok?ti atlyginimus, susimok?ti už sunaudot? elektros energij? ir degalus.“ Anot G. Bernoto, pra?jusi? met? pabaigoje rajono gyventojai už patiekt? vanden? ,,Raseini? vandenims“ buvo skolingi apie 200t?kst. Lt.