2019 liepos
16
Antradienis

Paieška

    • Sorry, there are no polls available at the moment.
  • Demono Kirpėjo kėdėje – pensininkai

    Siųsti Versija spausdinimui

    Arūnas DAMBRAUSKAS

     Anekdotinė situacija 

      Finansų ministerijos Pensijų ir kitų socialinių išmokų karpymo departamentas pranešė, kad pensijų sumažėjimas nėra pensijų mažinimas, bet tiesiog gerokai pažangesnis pensijų vartojimo būdas.

      Dabar  yra siūlomas (tiesa, prievartiniu būdu) naujas finansinis instrumentas – kaupiamosios pensijos. Kaip žinoma, iki šiol pensininkai gaudavo tik vartojamąsias pensijas. Ir kokia iš to nauda? Labai abejotina. Visa vartojamoji pensija būdavo sunaudojama mokesčiams ir maistui. Valstybei nelikdavo nei lito.            

      Tokiam egoistiškam pensijų švaistymui nuspręsta ryžtingai užkirsti kelią. Tuo tikslu Lietuvoje įvestos kaupiamosios pensijos, kurias piktavaliai žmones vadina apkarpytomis – tai yra, sumažintomis.         

      Karpymo departamanto pareigūnai pabrėžia, kad tai nėra pensijų mažinimas, bet tiesiog pažangesnis jų vartojimo būdas. Gaudami mažesnes pensijas, senjorai ne tik sudarys galimybes išsaugoti solidesnius atlyginimus valstybės pareigūnams, bet ir šiek tiek sutaupys juodai dienai (nesvarbu, kad visos jų dienos ir taip gana juodos, tačiau nežinia, kada ateis pati juodžiausia).                

      Kaip žinoma, Vyriausybės paskelbtuose sumažintų pensijų kompensavimo planuose numatyta, kad po kelerių metų pensijos bus grąžintos su 5 proc. palūkanomis. Tai ir bus kaupiamosios pensijos privalumai, leidžiantys ją vadinti kaupiamąja pensija.               

    Vietoje dėkingumo – smūgiai

      Aišku, pasakojimas apie kaupiamąsias pensijas tėra gana skausmingos socialinės situacijos šaržas.

    Problema – labai rimta.        

      Vargu, ar kas paneigtų, jog pensininkai yra pati drausmingiausia visuomenės dalis. Jie kaip senovės spartiečiai – viską ištveria. Senjorai yra įpratę tvarkingai mokėti mokesčius, aktyviai balsuoti per rinkimus. Be to, galėdami pasigirti solidžia gyvenimo patirtimi, jie aktyviai reiškia savo nuomonę pačiais svarbiausiais valstybės klausimais, yra neabejingi šalies ateities perspektyvoms ir dabarčiai.

      Tačiau iš valstybės senjorai sulaukia ne dėkingumo, bet smūgių. Didysis biudžeto karpytojas premjeras Andrius Kubilius, tarsi koks Demonas Kirpėjas į mirtiną kėdę vienus iš pirmųjų pasodino būtent pensininkus ir pradėjo jiems sistemingai nuleidinėti kraują. Kad ši procedūra neatrodytų tokia žiauri ir vienpusiška, Vyriausybės tarnybos nuolat skelbia, kad Demono Kirpėjo kėdėje žiaurios egzekucijos atliekamos ne tik pensininkams, bet ir kitiems: neva mažinamos net tik pensijos, kitos socialinės išmokos, bet ir valstybės tarnautojų atlyginimai, darbo vietos.        

      Tačiau tokie teiginiai – abejotini arba stipriai iškraipyti. Akivaizdu, kad Demono Kirpėjo kėdėje, kurioje sėdi pensininkai, kraujas trykšta srovėmis, o nuo valdininkų nuvarva tik vienas kitas lašas.    

      Be to, kaip rodo faktai, kuriuos netrukus pateiksime, kai kurios Demono Kirpėjo procedūros tampa tiesiog grožio terapijos seansais išrinktiesiems.               

       Statistikos (s)pjūvis   

      Valdžia nuolat kalba apie sumažintus valdininkų atlyginimus, tačiau statistikos duomenys nepaneigiami – valdininkija per mažai solidarizuojasi su likusia visuomenės dalimi, kuri gaudama minimalius atlyginimus ir gerokai apkarpytas socialines išmokas, kantriai laukia krizės pabaigos.          

      Aiškėja, kad valdininkų atlyginimai viršija šalies vidurkį ir jau nemažės.                   

      Tuo tarpu pensininkams ir ne valstybės sektoriaus darbuotojams diržų veržimo periodo pabaiga dar neaiški.               

      Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį ketvirtį valstybės sektoriaus darbuotojų vidutinė alga buvo 181 Lt didesnė nei dirbusiųjų privačiame sektoriuje ir 104 Lt didesnė nei visame šalies ūkyje.

      Viešojo valdymo ir gynybos bei privalomojo sveikatos draudimo sektoriaus darbuotojų atlyginimai buvo didesni atitinkamai 614 ir 537 Lt.                 

      ,,Reikia pripažinti, kad tiek darbo vietų, tiek atlyginimų atžvilgiu gražūs skelbimai apie ekonomiją valstybės sektoriuje skiriasi nuo realių darbų ir realių rezultatų“, – vertindamas Statistikos duomenis apibendrino SEB prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.           

      ,,Į akis krenta disproporcija, kuri jau pernai susidarė tarp valstybės tarnybos ir privataus sektoriaus.

    Mokamų darbo valandų skaičius valstybės sektoriuje praėjusiais metais sumažėjo vos vienu procentu, tuo metu privačiame sektoriuje šis mažėjimas siekė 7,3 procento. Tai rodo, kad verslas kur kas radikaliau nei valstybė ėmėsi taupymo veiklos efektyvumo didinimo priemonių“, – pabrėžė ,,Swedbanko“ vyriausioji analitikė Lina Vrubliauskienė.           

       Piliečiai nesusigaudo  

      Praėjusią savaitę Seimas išplatino pranešimus apie tai, kad nuspręsta iki 2012 metų palikti sumažintą valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinį dydį 450 Lt ir 5 – 20 proc. apkarpytus priedus už kvalifikacines klases bei kategorijas.          

      Painioje viešojo sektoriaus darbo užmokesčio sistemoje nesusigaudančiam piliečiui pabrėžtinai kartojamas žodis ,,sumažintas“ turėtų daryti įspūdį ir įtikinti, kad valdžia svariai prisideda prie valstybės finansų sistemos stiprinimo.     

      Tačiau pagal Statistikos departamento pateikiamus atlyginimų duomenis sudarytos kreivės akivaizdžiai byloja apie atotrūkį visame ūkyje, privačiame ir valstybės sektoriuose.          

      Nors Statistikos departamentas rodo, kad per metus, palyginti šių metų pirmąjį ketvirtį su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, valstybės sektoriuje algos sumažėjo 7,9 proc., o visame ūkyje ir privačiame sektoriuje 7,4 proc., įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžių atlyginimų kreivė tebėra viršūnėje.              

      Kad būtų galima susidaryti vaizdą, kiek realiai sumažėjo valstybės tarnautojų atlyginimas, ,,Verslo žinios“ apskaičiavo jį iliustruodamos populiariausios 12 kategorijos tarnautojo algos pavyzdžiu. Tokių tarnautojų šalyje yra per keturis tūkstančius.            

           Paslėptos gudrybės      

      Viešojo sektoriaus atlyginimams apskaičiuoti nuo praėjusių metų rugsėjo taikomas sumažintas 450 bazinis dydis. Aptariamos kategorijos tarnautojams sumažintas ir pareiginės algos koeficientas. Dėl visų apkarpymų šie tarnautojai, palyginti su auksiniais 2008 metais, prarado 257 Lt atlyginimo, neatskaičius mokesčių.           

      Ingrida Šimonytė, finansų ministrė, tikina, kad valdininkų atlyginimai ir krašto apsaugos inansavimas grįžta į 2004 – 2006 metų lygį. Tačiau esminis rodiklis, kuriuo remiantis skaičiuojami valdininkų atlyginimai, yra didesnis nei minimu laikotarpiu. Nuo pernai sausio iki rugsėjo bazinis dydis prilygo 475 Lt, per 2008 metus galiojo 490 Lt, 2007 metais – 442 Lt, iki tol – 430 Lt.           

      Be to, labai retas valstybės tarnybos darbuotojas gauna tik algą be priedų ir priemokų. Jų suma, įstatymo leidimu, gali siekti, bet neviršyti 70 proc. pareiginės algos.

      Kadangi į šią sumą neįskaitomas užmokestis už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą, priemokos už valstybės tarnyboje dirbtą laiką (3 proc. pareiginės algos už kiekvienus trejus tarnybos Lietuvos valstybei metus), tai bendra priedų ir priemokų suma gali prilygti ir 100 proc. pareiginės algos.

        Žaidimai su priedais   

      Valstybės tarnybos departamento 2009 metų ataskaitoje nėra duomenų apie tarnautojams mokamas priemokas už papildomų užduočių atlikimą, už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą. Suskaičiuoti tik kvalifikacines klases turintys tarnautojai – į 2010 metus, turėdami tam tikras klases, įžengė 62 proc. visų tarnautojų.         

      Tiesa, laikinai sumažinti ir priedai už kvalifikacines klases: už III – sumažinta nuo 10 iki 15 proc. pareiginės algos, II – 20 iki 30 proc., už I – nuo 30 iki 50 proc. pareiginės algos.                    

      ,,Žaidimai su priedais yra labai populiarūs valstybės sektoriuje. Bazinė alga nukerpama, tačiau pridedamas priedas kaip dalinė kompensacija, todėl sumažėjimas yra menkesnis“, – sakė G.Nausėda. Valstybės tarnybos įstatymas dar leidžia mokėti vienkartinės pareiginės algos dydžio išmokas. Pernai jų išmokėta 521 tarnautojų, trisdešimt kartų mažiau nei 2008 metais.

     Jubiliejinių gyvenimo ir darbo sukakčių proga apdovanoti 304 tarnautojai, o švenčių progomis – 22, likusieji – nenurodytomis progomis. Dar yra įstatymų įteisinti priedai už diplomatinius ir kitus rangus.              

      Premjeras Andrius Kubilius kartoja, kad jo alga sumažėjo 36 proc. ir kitąmet nedidės.         

      Viešai atlyginimų pokyčius skelbiančios ministerijos taip pat rodo, kad jos gyvena apie 20 proc. kukliau nei pernai, tačiau faktas, kad jose uždarbiai ir įvairaus pobūdžio priemokos leidžia gyventi gerokai geriau nei likusiems šalies gyventojams.           

      Valdžios atstovai pabrėžia, kad atotrūkį tarp viešojo ir privataus sektoriaus didina tai, kad sunkmečio metu padidėjo neapskaityto darbo užmokesčio (,,vokelių“) problema. Paslėptų mokesčių ieškanti Valstybinė mokesčių inspekcija konstatavo, kad neapmokestintos sumos augo ne dėl vokelių, o dėl krizės metu atsiradusios naujos – ,,feniksų sindromo“ tendencijos. ,,Fenikso“ gudrybės besigriebiantys verslininkai dirbtinai paskelbia įmonės bankrotą ir netrukus jos veiklą atgaivina nusikratę skolų ir nepakeliamų ūkinių įsipareigojimų naštos.               

        Demonas neliečia teisėjų  

      Su Demono Kirpėjo kėdėje kankinamais pensininkais nenori solidarizuotis ir teisingumą vykdantys pareigūnai – teisėjai.            

      Birželio pabaigoje Konstitucinis Teismas priėmė sprendimą, kad teisėjų valstybinių pensijų, taip pat socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatos prieštarauja konstitucijai. Spaudoje pažymima, kad iš devynių sprendimą priėmusių teisėjų trys – Kęstutis Lapinskas, Zenonas Namavičius ir Romualdas Kęstutis Urbaitis – yra pensininkai.          

      Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, nuo pernai rugpjūčio Lietuvos Aukščiausiojo

    Teismo teisėjai, atskaičius mokesčius, vidutiniškai uždirba po 6258 Lt, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjai – po 6003 Lt, Lietuvos apeliacinio teismo – po 5999 Lt, apydardų administracinių teismų – po 5559 Lt, apygardų teismų – po 5559 Lt, apylinkių teismų – vidutiniškai po 4482 Lt.

      Konstitucinio Teismo teisėjo vidutinis atlyginimas – 6500 Lt.

      Pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą asmenims, buvusiems Konstitucinio Teismo teisėjais maksimalią Konstitucijoje nustatytą devynerių metų kadanciją, kaip ir teisėjams, dirbusiems teismuose ne daugiau kaip 10 metų, skiriama mažiausia – 10 proc. – teisėjo darbo užmokesčio dydžio pensija.

      Šiame įstatyme numatyta, kad teisėjų valstybinės pensijos dydis priklauso nuo teisėjo darbo stažo ir darbo užmokesčio, gauto paskutinius penkerius metus prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, vidurkio. Turintiems 20 metų teisėjo darbo stažą skiriama 45 proc. Vidutinio darbo užmokesčio vidurkio dydžio pensija, įgijusiems 15 ir daugiau metų stažą – 35 proc., turintiems 10 ir daugiau metų stažą – 20 proc.

      Tai, kad Konstitucinio Teismo teisėjai nustatant pensijos dydį atsidūrė vienoje grupėje su mažiausią stažą turinčiais ir daugiausia žemiausiai pakopai priklausančiais teisėjais, pasirodė neteisinga Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą išaiškinimo.        

      Apžvalgininkai visai pagrįstai klausia: ar teisingai pasielgta, kad Kontstitucinio Teismo teisėjai sprendė dėl savo būsimų pensijų dydžio?                

      ,,Jeigu kitas teismas tai spręstų ir jeigu teisėjas būtų suinteresuotas (kaip šiuo atveju pensijos jau sulaukę trys Konstitucinio Teismo teisėjai – ,,Alio, Raseiniai“ pastaba), jis neturėtų teisės spręsti. Bet šiuo atveju suinteresuotumas suvokiamas plačiąja prasme, o mes neturime kito Konstitucinio Teismo, todėl Konstitucinis Teismas negali nenagrinėti bylos“, – abejodamas tokio teismo sprendimo objektyvumu, sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Vidmantas Žiemelis.              

      Piliečių santalkos pirminininko Dariaus Kuolio nuomone, šią problemą buvo galima išspręsti.       

      ,,Teisėjai galėjo sutarti, kad tą klausimą išspręstų Seimas ir atskiru įstatymu nustatytų pensijų skaičiavimo tvarką. Visos valdžios grandys galėjo pasitarti ir rasti sprendimą“, – teigė D.Kuolys.

       Kada baigsis sunkmetis?  

      Tačiau vadinamosios valdžios grandys palyginti greitai sutarė, kad reikia apkarpyti pensininkus.

    Tačiau tuo pačiu metu pabandė ir paglostyti. Kai buvo paskelbta apie sumažintų pensijų kompensavimo perspektyvas, valdžia pažadėjo, kad pirmieji, kurie pajus pasibaigusią krizę, bus pensininkai. Jiems pirmiesiems ketinama kompensuoti per sunkmetį patirtas netektis.                

      Tačiau tokie pažadai kelia labai rimtų abejonių. Kaip žinoma, pensijos jau buvo vieną kartą mažintos prieš aštuonetą metų. Kai Konstitucinis Teismas išaiškino, kad mažinimas buvo neteisėtas, prarastas pensijas pažadėta grąžinti. Tačiau tūkstančiai pensininkų jų dar neatgavo iki šiol. Neatgavo netgi dalis tų pensininkų, kuriems stinga pinigų sunkioms ligoms gydyti.       

      Paskelbus apie sumažintų pensijų grąžinimo planus, pabrėžta, kad kompensavimas prasidės tuomet, kai Vyriausybė konstatuos krizės pabaigą. Prognozuojama, jog tai turėtų būti 2014 metais. Turint galvoje, kad grąžinimas vyks ne mėnesį, o bent keletą metų, galima sakyti, kad Demono Kirpėjo kėdėje pensininkai dar sėdės mažiausiai penkerius metus.              

      Ar jie, būdami solidaus amžiaus, išgyvens tokį demonišką spaudimą? Deja, valstybės tarnybos jokių tyrimų pensininkų išgyvenimo klausimu nėra pateikusios.         

    Komentarų nėra