Demono Kirp?jo k?d?je pensininkai
Ar?nas DAMBRAUSKAS 
Anekdotin? situacija
Finans? ministerijos Pensij? ir kit? socialini? imok? karpymo departamentas prane?, kad pensij? suma?jimas n?ra pensij? mainimas, bet tiesiog gerokai paangesnis pensij? vartojimo b?das.
Dabar yra si?lomas (tiesa, prievartiniu b?du) naujas finansinis instrumentas – kaupiamosios pensijos. Kaip inoma, iki iol pensininkai gaudavo tik vartojam?sias pensijas. Ir kokia i to nauda? Labai abejotina. Visa vartojamoji pensija b?davo sunaudojama mokes?iams ir maistui. Valstybei nelikdavo nei lito.
Tokiam egoistikam pensij? vaistymui nuspr?sta rytingai ukirsti keli?. Tuo tikslu Lietuvoje ?vestos kaupiamosios pensijos, kurias piktavaliai mones vadina apkarpytomis tai yra, sumaintomis.
Karpymo departamanto pareig?nai pabr?ia, kad tai n?ra pensij? mainimas, bet tiesiog paangesnis j? vartojimo b?das. Gaudami maesnes pensijas, senjorai ne tik sudarys galimybes isaugoti solidesnius atlyginimus valstyb?s pareig?nams, bet ir iek tiek sutaupys juodai dienai (nesvarbu, kad visos j? dienos ir taip gana juodos, ta?iau neinia, kada ateis pati juodiausia).
Kaip inoma, Vyriausyb?s paskelbtuose sumaint? pensij? kompensavimo planuose numatyta, kad po keleri? met? pensijos bus gr?intos su 5 proc. pal?kanomis. Tai ir bus kaupiamosios pensijos privalumai, leidiantys j? vadinti kaupiam?ja pensija.
Vietoje d?kingumo – sm?giai
Aiku, pasakojimas apie kaupiam?sias pensijas t?ra gana skausmingos socialin?s situacijos aras.
Problema labai rimta.
Vargu, ar kas paneigt?, jog pensininkai yra pati drausmingiausia visuomen?s dalis. Jie kaip senov?s spartie?iai visk? itveria. Senjorai yra ?prat? tvarkingai mok?ti mokes?ius, aktyviai balsuoti per rinkimus. Be to, gal?dami pasigirti solidia gyvenimo patirtimi, jie aktyviai reikia savo nuomon? pa?iais svarbiausiais valstyb?s klausimais, yra neabejingi alies ateities perspektyvoms ir dabar?iai.
Ta?iau i valstyb?s senjorai sulaukia ne d?kingumo, bet sm?gi?. Didysis biudeto karpytojas premjeras Andrius Kubilius, tarsi koks Demonas Kirp?jas ? mirtin? k?d? vienus i pirm?j? pasodino b?tent pensininkus ir prad?jo jiems sistemingai nuleidin?ti krauj?. Kad i proced?ra neatrodyt? tokia iauri ir vienpusika, Vyriausyb?s tarnybos nuolat skelbia, kad Demono Kirp?jo k?d?je iaurios egzekucijos atliekamos ne tik pensininkams, bet ir kitiems: neva mainamos net tik pensijos, kitos socialin?s imokos, bet ir valstyb?s tarnautoj? atlyginimai, darbo vietos.
Ta?iau tokie teiginiai abejotini arba stipriai ikraipyti. Akivaizdu, kad Demono Kirp?jo k?d?je, kurioje s?di pensininkai, kraujas trykta srov?mis, o nuo valdinink? nuvarva tik vienas kitas laas.
Be to, kaip rodo faktai, kuriuos netrukus pateiksime, kai kurios Demono Kirp?jo proced?ros tampa tiesiog groio terapijos seansais irinktiesiems.
Statistikos (s)pj?vis
Valdia nuolat kalba apie sumaintus valdinink? atlyginimus, ta?iau statistikos duomenys nepaneigiami valdininkija per maai solidarizuojasi su likusia visuomen?s dalimi, kuri gaudama minimalius atlyginimus ir gerokai apkarpytas socialines imokas, kantriai laukia kriz?s pabaigos.
Aik?ja, kad valdinink? atlyginimai virija alies vidurk? ir jau nema?s.
Tuo tarpu pensininkams ir ne valstyb?s sektoriaus darbuotojams dir? verimo periodo pabaiga dar neaiki.
Statistikos departamento duomenimis, pirm?j? ketvirt? valstyb?s sektoriaus darbuotoj? vidutin? alga buvo 181 Lt didesn? nei dirbusi?j? priva?iame sektoriuje ir 104 Lt didesn? nei visame alies ?kyje.
Vieojo valdymo ir gynybos bei privalomojo sveikatos draudimo sektoriaus darbuotoj? atlyginimai buvo didesni atitinkamai 614 ir 537 Lt.
,,Reikia pripainti, kad tiek darbo viet?, tiek atlyginim? atvilgiu gra?s skelbimai apie ekonomij? valstyb?s sektoriuje skiriasi nuo reali? darb? ir reali? rezultat?, – vertindamas Statistikos duomenis apibendrino SEB prezidento patar?jas Gitanas Naus?da.
,,? akis krenta disproporcija, kuri jau pernai susidar? tarp valstyb?s tarnybos ir privataus sektoriaus.
Mokam? darbo valand? skai?ius valstyb?s sektoriuje pra?jusiais metais suma?jo vos vienu procentu, tuo metu priva?iame sektoriuje is ma?jimas siek? 7,3 procento. Tai rodo, kad verslas kur kas radikaliau nei valstyb? ?m?si taupymo veiklos efektyvumo didinimo priemoni?, pabr?? ,,Swedbanko vyriausioji analitik? Lina Vrubliauskien?.
Pilie?iai nesusigaudo
Pra?jusi? savait? Seimas iplatino praneimus apie tai, kad nuspr?sta iki 2012 met? palikti sumaint? valstyb?s politik?, teis?j?, valstyb?s pareig?n? ir valstyb?s tarnautoj? pareigin?s algos bazin? dyd? 450 Lt ir 5 20 proc. apkarpytus priedus u kvalifikacines klases bei kategorijas.
Painioje vieojo sektoriaus darbo umokes?io sistemoje nesusigaudan?iam pilie?iui pabr?tinai kartojamas odis ,,sumaintas tur?t? daryti ?sp?d? ir ?tikinti, kad valdia svariai prisideda prie valstyb?s finans? sistemos stiprinimo.
Ta?iau pagal Statistikos departamento pateikiamus atlyginim? duomenis sudarytos kreiv?s akivaizdiai byloja apie atotr?k? visame ?kyje, priva?iame ir valstyb?s sektoriuose.
Nors Statistikos departamentas rodo, kad per metus, palyginti i? met? pirm?j? ketvirt? su pra?jusi? met? tuo pa?iu laikotarpiu, valstyb?s sektoriuje algos suma?jo 7,9 proc., o visame ?kyje ir priva?iame sektoriuje 7,4 proc., ?statym? leidiamosios ir vykdomosios valdi? atlyginim? kreiv? teb?ra vir?n?je.
Kad b?t? galima susidaryti vaizd?, kiek realiai suma?jo valstyb?s tarnautoj? atlyginimas, ,,Verslo inios apskai?iavo j? iliustruodamos populiariausios 12 kategorijos tarnautojo algos pavyzdiu. Toki? tarnautoj? alyje yra per keturis t?kstan?ius.
Pasl?ptos gudryb?s
Vieojo sektoriaus atlyginimams apskai?iuoti nuo pra?jusi? met? rugs?jo taikomas sumaintas 450 bazinis dydis. Aptariamos kategorijos tarnautojams sumaintas ir pareigin?s algos koeficientas. D?l vis? apkarpym? ie tarnautojai, palyginti su auksiniais 2008 metais, prarado 257 Lt atlyginimo, neatskai?ius mokes?i?.
Ingrida imonyt?, finans? ministr?, tikina, kad valdinink? atlyginimai ir krato apsaugos inansavimas gr?ta ? 2004 2006 met? lyg?. Ta?iau esminis rodiklis, kuriuo remiantis skai?iuojami valdinink? atlyginimai, yra didesnis nei minimu laikotarpiu. Nuo pernai sausio iki rugs?jo bazinis dydis prilygo 475 Lt, per 2008 metus galiojo 490 Lt, 2007 metais 442 Lt, iki tol 430 Lt.
Be to, labai retas valstyb?s tarnybos darbuotojas gauna tik alg? be pried? ir priemok?. J? suma, ?statymo leidimu, gali siekti, bet neviryti 70 proc. pareigin?s algos.
Kadangi ? i? sum? ne?skaitomas umokestis u darb? poilsio ir ven?i? dienomis, nakties bei virvalandin? darb? ir bud?jim?, priemokos u valstyb?s tarnyboje dirbt? laik? (3 proc. pareigin?s algos u kiekvienus trejus tarnybos Lietuvos valstybei metus), tai bendra pried? ir priemok? suma gali prilygti ir 100 proc. pareigin?s algos.
aidimai su priedais
Valstyb?s tarnybos departamento 2009 met? ataskaitoje n?ra duomen? apie tarnautojams mokamas priemokas u papildom? uduo?i? atlikim?, u ?prast? darbo kr?v? virijan?i? veikl?. Suskai?iuoti tik kvalifikacines klases turintys tarnautojai ? 2010 metus, tur?dami tam tikras klases, ?eng? 62 proc. vis? tarnautoj?.
Tiesa, laikinai sumainti ir priedai u kvalifikacines klases: u III sumainta nuo 10 iki 15 proc. pareigin?s algos, II 20 iki 30 proc., u I nuo 30 iki 50 proc. pareigin?s algos.
,,aidimai su priedais yra labai populiar?s valstyb?s sektoriuje. Bazin? alga nukerpama, ta?iau pridedamas priedas kaip dalin? kompensacija, tod?l suma?jimas yra menkesnis, – sak? G.Naus?da. Valstyb?s tarnybos ?statymas dar leidia mok?ti vienkartin?s pareigin?s algos dydio imokas. Pernai j? imok?ta 521 tarnautoj?, trisdeimt kart? maiau nei 2008 metais.
Jubiliejini? gyvenimo ir darbo sukak?i? proga apdovanoti 304 tarnautojai, o ven?i? progomis 22, likusieji nenurodytomis progomis. Dar yra ?statym? ?teisinti priedai u diplomatinius ir kitus rangus.
Premjeras Andrius Kubilius kartoja, kad jo alga suma?jo 36 proc. ir kit?met nedid?s.
Vieai atlyginim? poky?ius skelbian?ios ministerijos taip pat rodo, kad jos gyvena apie 20 proc. kukliau nei pernai, ta?iau faktas, kad jose udarbiai ir ?vairaus pob?dio priemokos leidia gyventi gerokai geriau nei likusiems alies gyventojams.
Valdios atstovai pabr?ia, kad atotr?k? tarp vieojo ir privataus sektoriaus didina tai, kad sunkme?io metu padid?jo neapskaityto darbo umokes?io (,,vokeli?) problema. Pasl?pt? mokes?i? iekanti Valstybin? mokes?i? inspekcija konstatavo, kad neapmokestintos sumos augo ne d?l vokeli?, o d?l kriz?s metu atsiradusios naujos ,,feniks? sindromo tendencijos. ,,Fenikso gudryb?s besigriebiantys verslininkai dirbtinai paskelbia ?mon?s bankrot? ir netrukus jos veikl? atgaivina nusikrat? skol? ir nepakeliam? ?kini? ?sipareigojim? natos.
Demonas nelie?ia teis?j?
Su Demono Kirp?jo k?d?je kankinamais pensininkais nenori solidarizuotis ir teisingum? vykdantys pareig?nai teis?jai.
Birelio pabaigoje Konstitucinis Teismas pri?m? sprendim?, kad teis?j? valstybini? pensij?, taip pat socialini? imok? perskai?iavimo ir mok?jimo laikinojo ?statymo nuostatos prietarauja konstitucijai. Spaudoje paymima, kad i devyni? sprendim? pri?musi? teis?j? trys K?stutis Lapinskas, Zenonas Namavi?ius ir Romualdas K?stutis Urbaitis yra pensininkai.
Nacionalin?s teism? administracijos duomenimis, nuo pernai rugpj??io Lietuvos Auk?iausiojo
Teismo teis?jai, atskai?ius mokes?ius, vidutinikai udirba po 6258 Lt, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teis?jai po 6003 Lt, Lietuvos apeliacinio teismo po 5999 Lt, apydard? administracini? teism? po 5559 Lt, apygard? teism? po 5559 Lt, apylinki? teism? vidutinikai po 4482 Lt.
Konstitucinio Teismo teis?jo vidutinis atlyginimas 6500 Lt.
Pagal Teis?j? valstybini? pensij? ?statym? asmenims, buvusiems Konstitucinio Teismo teis?jais maksimali? Konstitucijoje nustatyt? devyneri? met? kadancij?, kaip ir teis?jams, dirbusiems teismuose ne daugiau kaip 10 met?, skiriama maiausia 10 proc. teis?jo darbo umokes?io dydio pensija.
iame ?statyme numatyta, kad teis?j? valstybin?s pensijos dydis priklauso nuo teis?jo darbo stao ir darbo umokes?io, gauto paskutinius penkerius metus prie nustojant eiti teis?jo pareigas, vidurkio. Turintiems 20 met? teis?jo darbo sta? skiriama 45 proc. Vidutinio darbo umokes?io vidurkio dydio pensija, ?gijusiems 15 ir daugiau met? sta? 35 proc., turintiems 10 ir daugiau met? sta? 20 proc.
Tai, kad Konstitucinio Teismo teis?jai nustatant pensijos dyd? atsid?r? vienoje grup?je su maiausi? sta? turin?iais ir daugiausia emiausiai pakopai priklausan?iais teis?jais, pasirod? neteisinga Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris ir kreip?si ? Konstitucin? Teism? iaikinimo.
Apvalgininkai visai pagr?stai klausia: ar teisingai pasielgta, kad Kontstitucinio Teismo teis?jai sprend? d?l savo b?sim? pensij? dydio?
,,Jeigu kitas teismas tai spr?st? ir jeigu teis?jas b?t? suinteresuotas (kaip iuo atveju pensijos jau sulauk? trys Konstitucinio Teismo teis?jai ,,Alio, Raseiniai pastaba), jis netur?t? teis?s spr?sti. Bet iuo atveju suinteresuotumas suvokiamas pla?i?ja prasme, o mes neturime kito Konstitucinio Teismo, tod?l Konstitucinis Teismas negali nenagrin?ti bylos, – abejodamas tokio teismo sprendimo objektyvumu, sak? Seimo Teis?s ir teis?tvarkos komiteto narys Vidmantas iemelis.
Pilie?i? santalkos pirminininko Dariaus Kuolio nuomone, i? problem? buvo galima ispr?sti.
,,Teis?jai gal?jo sutarti, kad t? klausim? ispr?st? Seimas ir atskiru ?statymu nustatyt? pensij? skai?iavimo tvark?. Visos valdios grandys gal?jo pasitarti ir rasti sprendim?, – teig? D.Kuolys.
Kada baigsis sunkmetis?
Ta?iau vadinamosios valdios grandys palyginti greitai sutar?, kad reikia apkarpyti pensininkus.
Ta?iau tuo pa?iu metu paband? ir paglostyti. Kai buvo paskelbta apie sumaint? pensij? kompensavimo perspektyvas, valdia paad?jo, kad pirmieji, kurie pajus pasibaigusi? kriz?, bus pensininkai. Jiems pirmiesiems ketinama kompensuoti per sunkmet? patirtas netektis.
Ta?iau tokie paadai kelia labai rimt? abejoni?. Kaip inoma, pensijos jau buvo vien? kart? maintos prie atuonet? met?. Kai Konstitucinis Teismas iaikino, kad mainimas buvo neteis?tas, prarastas pensijas paad?ta gr?inti. Ta?iau t?kstan?iai pensinink? j? dar neatgavo iki iol. Neatgavo netgi dalis t? pensinink?, kuriems stinga pinig? sunkioms ligoms gydyti.
Paskelbus apie sumaint? pensij? gr?inimo planus, pabr?ta, kad kompensavimas prasid?s tuomet, kai Vyriausyb? konstatuos kriz?s pabaig?. Prognozuojama, jog tai tur?t? b?ti 2014 metais. Turint galvoje, kad gr?inimas vyks ne m?nes?, o bent kelet? met?, galima sakyti, kad Demono Kirp?jo k?d?je pensininkai dar s?d?s maiausiai penkerius metus.
Ar jie, b?dami solidaus amiaus, igyvens tok? demonik? spaudim?? Deja, valstyb?s tarnybos joki? tyrim? pensinink? igyvenimo klausimu n?ra pateikusios.
