Demono Kirp?jo k?d?je – pensininkai

Ar?nas DAMBRAUSKAS [1]

 Anekdotin? situacija 

  Finans? ministerijos Pensij? ir kit? socialini? išmok? karpymo departamentas praneš?, kad pensij? sumaž?jimas n?ra pensij? mažinimas, bet tiesiog gerokai pažangesnis pensij? vartojimo b?das.

  Dabar  yra si?lomas (tiesa, prievartiniu b?du) naujas finansinis instrumentas – kaupiamosios pensijos. Kaip žinoma, iki šiol pensininkai gaudavo tik vartojam?sias pensijas. Ir kokia iš to nauda? Labai abejotina. Visa vartojamoji pensija b?davo sunaudojama mokes?iams ir maistui. Valstybei nelikdavo nei lito.            

  Tokiam egoistiškam pensij? švaistymui nuspr?sta ryžtingai užkirsti keli?. Tuo tikslu Lietuvoje ?vestos kaupiamosios pensijos, kurias piktavaliai žmones vadina apkarpytomis – tai yra, sumažintomis.         

  Karpymo departamanto pareig?nai pabr?žia, kad tai n?ra pensij? mažinimas, bet tiesiog pažangesnis j? vartojimo b?das. Gaudami mažesnes pensijas, senjorai ne tik sudarys galimybes išsaugoti solidesnius atlyginimus valstyb?s pareig?nams, bet ir šiek tiek sutaupys juodai dienai (nesvarbu, kad visos j? dienos ir taip gana juodos, ta?iau nežinia, kada ateis pati juodžiausia).                

  Kaip žinoma, Vyriausyb?s paskelbtuose sumažint? pensij? kompensavimo planuose numatyta, kad po keleri? met? pensijos bus gr?žintos su 5 proc. pal?kanomis. Tai ir bus kaupiamosios pensijos privalumai, leidžiantys j? vadinti kaupiam?ja pensija.               

Vietoje d?kingumo – sm?giai

  Aišku, pasakojimas apie kaupiam?sias pensijas t?ra gana skausmingos socialin?s situacijos šaržas.

Problema – labai rimta.        

  Vargu, ar kas paneigt?, jog pensininkai yra pati drausmingiausia visuomen?s dalis. Jie kaip senov?s spartie?iai – visk? ištveria. Senjorai yra ?prat? tvarkingai mok?ti mokes?ius, aktyviai balsuoti per rinkimus. Be to, gal?dami pasigirti solidžia gyvenimo patirtimi, jie aktyviai reiškia savo nuomon? pa?iais svarbiausiais valstyb?s klausimais, yra neabejingi šalies ateities perspektyvoms ir dabar?iai.

  Ta?iau iš valstyb?s senjorai sulaukia ne d?kingumo, bet sm?gi?. Didysis biudžeto karpytojas premjeras Andrius Kubilius, tarsi koks Demonas Kirp?jas ? mirtin? k?d? vienus iš pirm?j? pasodino b?tent pensininkus ir prad?jo jiems sistemingai nuleidin?ti krauj?. Kad ši proced?ra neatrodyt? tokia žiauri ir vienpusiška, Vyriausyb?s tarnybos nuolat skelbia, kad Demono Kirp?jo k?d?je žiaurios egzekucijos atliekamos ne tik pensininkams, bet ir kitiems: neva mažinamos net tik pensijos, kitos socialin?s išmokos, bet ir valstyb?s tarnautoj? atlyginimai, darbo vietos.        

  Ta?iau tokie teiginiai – abejotini arba stipriai iškraipyti. Akivaizdu, kad Demono Kirp?jo k?d?je, kurioje s?di pensininkai, kraujas trykšta srov?mis, o nuo valdinink? nuvarva tik vienas kitas lašas.    

  Be to, kaip rodo faktai, kuriuos netrukus pateiksime, kai kurios Demono Kirp?jo proced?ros tampa tiesiog grožio terapijos seansais išrinktiesiems.               

   Statistikos (s)pj?vis   

  Valdžia nuolat kalba apie sumažintus valdinink? atlyginimus, ta?iau statistikos duomenys nepaneigiami – valdininkija per mažai solidarizuojasi su likusia visuomen?s dalimi, kuri gaudama minimalius atlyginimus ir gerokai apkarpytas socialines išmokas, kantriai laukia kriz?s pabaigos.          

  Aišk?ja, kad valdinink? atlyginimai viršija šalies vidurk? ir jau nemaž?s.                   

  Tuo tarpu pensininkams ir ne valstyb?s sektoriaus darbuotojams dirž? veržimo periodo pabaiga dar neaiški.               

  Statistikos departamento duomenimis, pirm?j? ketvirt? valstyb?s sektoriaus darbuotoj? vidutin? alga buvo 181 Lt didesn? nei dirbusi?j? priva?iame sektoriuje ir 104 Lt didesn? nei visame šalies ?kyje.

  Viešojo valdymo ir gynybos bei privalomojo sveikatos draudimo sektoriaus darbuotoj? atlyginimai buvo didesni atitinkamai 614 ir 537 Lt.                 

  ,,Reikia pripažinti, kad tiek darbo viet?, tiek atlyginim? atžvilgiu graž?s skelbimai apie ekonomij? valstyb?s sektoriuje skiriasi nuo reali? darb? ir reali? rezultat?“, – vertindamas Statistikos duomenis apibendrino SEB prezidento patar?jas Gitanas Naus?da.           

  ,,? akis krenta disproporcija, kuri jau pernai susidar? tarp valstyb?s tarnybos ir privataus sektoriaus.

Mokam? darbo valand? skai?ius valstyb?s sektoriuje pra?jusiais metais sumaž?jo vos vienu procentu, tuo metu priva?iame sektoriuje šis maž?jimas siek? 7,3 procento. Tai rodo, kad verslas kur kas radikaliau nei valstyb? ?m?si taupymo veiklos efektyvumo didinimo priemoni?“, – pabr?ž? ,,Swedbanko“ vyriausioji analitik? Lina Vrubliauskien?.           

   Pilie?iai nesusigaudo  

  Pra?jusi? savait? Seimas išplatino pranešimus apie tai, kad nuspr?sta iki 2012 met? palikti sumažint? valstyb?s politik?, teis?j?, valstyb?s pareig?n? ir valstyb?s tarnautoj? pareigin?s algos bazin? dyd? 450 Lt ir 5 – 20 proc. apkarpytus priedus už kvalifikacines klases bei kategorijas.          

  Painioje viešojo sektoriaus darbo užmokes?io sistemoje nesusigaudan?iam pilie?iui pabr?žtinai kartojamas žodis ,,sumažintas“ tur?t? daryti ?sp?d? ir ?tikinti, kad valdžia svariai prisideda prie valstyb?s finans? sistemos stiprinimo.     

  Ta?iau pagal Statistikos departamento pateikiamus atlyginim? duomenis sudarytos kreiv?s akivaizdžiai byloja apie atotr?k? visame ?kyje, priva?iame ir valstyb?s sektoriuose.          

  Nors Statistikos departamentas rodo, kad per metus, palyginti ši? met? pirm?j? ketvirt? su pra?jusi? met? tuo pa?iu laikotarpiu, valstyb?s sektoriuje algos sumaž?jo 7,9 proc., o visame ?kyje ir priva?iame sektoriuje 7,4 proc., ?statym? leidžiamosios ir vykdomosios valdži? atlyginim? kreiv? teb?ra virš?n?je.              

  Kad b?t? galima susidaryti vaizd?, kiek realiai sumaž?jo valstyb?s tarnautoj? atlyginimas, ,,Verslo žinios“ apskai?iavo j? iliustruodamos populiariausios 12 kategorijos tarnautojo algos pavyzdžiu. Toki? tarnautoj? šalyje yra per keturis t?kstan?ius.            

       Pasl?ptos gudryb?s      

  Viešojo sektoriaus atlyginimams apskai?iuoti nuo pra?jusi? met? rugs?jo taikomas sumažintas 450 bazinis dydis. Aptariamos kategorijos tarnautojams sumažintas ir pareigin?s algos koeficientas. D?l vis? apkarpym? šie tarnautojai, palyginti su auksiniais 2008 metais, prarado 257 Lt atlyginimo, neatskai?ius mokes?i?.           

  Ingrida Šimonyt?, finans? ministr?, tikina, kad valdinink? atlyginimai ir krašto apsaugos inansavimas gr?žta ? 2004 – 2006 met? lyg?. Ta?iau esminis rodiklis, kuriuo remiantis skai?iuojami valdinink? atlyginimai, yra didesnis nei minimu laikotarpiu. Nuo pernai sausio iki rugs?jo bazinis dydis prilygo 475 Lt, per 2008 metus galiojo 490 Lt, 2007 metais – 442 Lt, iki tol – 430 Lt.           

  Be to, labai retas valstyb?s tarnybos darbuotojas gauna tik alg? be pried? ir priemok?. J? suma, ?statymo leidimu, gali siekti, bet neviršyti 70 proc. pareigin?s algos.

  Kadangi ? ši? sum? ne?skaitomas užmokestis už darb? poilsio ir šven?i? dienomis, nakties bei viršvalandin? darb? ir bud?jim?, priemokos už valstyb?s tarnyboje dirbt? laik? (3 proc. pareigin?s algos už kiekvienus trejus tarnybos Lietuvos valstybei metus), tai bendra pried? ir priemok? suma gali prilygti ir 100 proc. pareigin?s algos.

    Žaidimai su priedais   

  Valstyb?s tarnybos departamento 2009 met? ataskaitoje n?ra duomen? apie tarnautojams mokamas priemokas už papildom? užduo?i? atlikim?, už ?prast? darbo kr?v? viršijan?i? veikl?. Suskai?iuoti tik kvalifikacines klases turintys tarnautojai – ? 2010 metus, tur?dami tam tikras klases, ?ženg? 62 proc. vis? tarnautoj?.         

  Tiesa, laikinai sumažinti ir priedai už kvalifikacines klases: už III – sumažinta nuo 10 iki 15 proc. pareigin?s algos, II – 20 iki 30 proc., už I – nuo 30 iki 50 proc. pareigin?s algos.                    

  ,,Žaidimai su priedais yra labai populiar?s valstyb?s sektoriuje. Bazin? alga nukerpama, ta?iau pridedamas priedas kaip dalin? kompensacija, tod?l sumaž?jimas yra menkesnis“, – sak? G.Naus?da. Valstyb?s tarnybos ?statymas dar leidžia mok?ti vienkartin?s pareigin?s algos dydžio išmokas. Pernai j? išmok?ta 521 tarnautoj?, trisdešimt kart? mažiau nei 2008 metais.

 Jubiliejini? gyvenimo ir darbo sukak?i? proga apdovanoti 304 tarnautojai, o šven?i? progomis – 22, likusieji – nenurodytomis progomis. Dar yra ?statym? ?teisinti priedai už diplomatinius ir kitus rangus.              

  Premjeras Andrius Kubilius kartoja, kad jo alga sumaž?jo 36 proc. ir kit?met nedid?s.         

  Viešai atlyginim? poky?ius skelbian?ios ministerijos taip pat rodo, kad jos gyvena apie 20 proc. kukliau nei pernai, ta?iau faktas, kad jose uždarbiai ir ?vairaus pob?džio priemokos leidžia gyventi gerokai geriau nei likusiems šalies gyventojams.           

  Valdžios atstovai pabr?žia, kad atotr?k? tarp viešojo ir privataus sektoriaus didina tai, kad sunkme?io metu padid?jo neapskaityto darbo užmokes?io (,,vokeli?“) problema. Pasl?pt? mokes?i? ieškanti Valstybin? mokes?i? inspekcija konstatavo, kad neapmokestintos sumos augo ne d?l vokeli?, o d?l kriz?s metu atsiradusios naujos – ,,feniks? sindromo“ tendencijos. ,,Fenikso“ gudryb?s besigriebiantys verslininkai dirbtinai paskelbia ?mon?s bankrot? ir netrukus jos veikl? atgaivina nusikrat? skol? ir nepakeliam? ?kini? ?sipareigojim? naštos.               

    Demonas nelie?ia teis?j?  

  Su Demono Kirp?jo k?d?je kankinamais pensininkais nenori solidarizuotis ir teisingum? vykdantys pareig?nai – teis?jai.            

  Birželio pabaigoje Konstitucinis Teismas pri?m? sprendim?, kad teis?j? valstybini? pensij?, taip pat socialini? išmok? perskai?iavimo ir mok?jimo laikinojo ?statymo nuostatos prieštarauja konstitucijai. Spaudoje pažymima, kad iš devyni? sprendim? pri?musi? teis?j? trys – K?stutis Lapinskas, Zenonas Namavi?ius ir Romualdas K?stutis Urbaitis – yra pensininkai.          

  Nacionalin?s teism? administracijos duomenimis, nuo pernai rugpj??io Lietuvos Aukš?iausiojo

Teismo teis?jai, atskai?ius mokes?ius, vidutiniškai uždirba po 6258 Lt, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teis?jai – po 6003 Lt, Lietuvos apeliacinio teismo – po 5999 Lt, apydard? administracini? teism? – po 5559 Lt, apygard? teism? – po 5559 Lt, apylinki? teism? – vidutiniškai po 4482 Lt.

  Konstitucinio Teismo teis?jo vidutinis atlyginimas – 6500 Lt.

  Pagal Teis?j? valstybini? pensij? ?statym? asmenims, buvusiems Konstitucinio Teismo teis?jais maksimali? Konstitucijoje nustatyt? devyneri? met? kadancij?, kaip ir teis?jams, dirbusiems teismuose ne daugiau kaip 10 met?, skiriama mažiausia – 10 proc. – teis?jo darbo užmokes?io dydžio pensija.

  Šiame ?statyme numatyta, kad teis?j? valstybin?s pensijos dydis priklauso nuo teis?jo darbo stažo ir darbo užmokes?io, gauto paskutinius penkerius metus prieš nustojant eiti teis?jo pareigas, vidurkio. Turintiems 20 met? teis?jo darbo staž? skiriama 45 proc. Vidutinio darbo užmokes?io vidurkio dydžio pensija, ?gijusiems 15 ir daugiau met? staž? – 35 proc., turintiems 10 ir daugiau met? staž? – 20 proc.

  Tai, kad Konstitucinio Teismo teis?jai nustatant pensijos dyd? atsid?r? vienoje grup?je su mažiausi? staž? turin?iais ir daugiausia žemiausiai pakopai priklausan?iais teis?jais, pasirod? neteisinga Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris ir kreip?si ? Konstitucin? Teism? išaiškinimo.        

  Apžvalgininkai visai pagr?stai klausia: ar teisingai pasielgta, kad Kontstitucinio Teismo teis?jai sprend? d?l savo b?sim? pensij? dydžio?                

  ,,Jeigu kitas teismas tai spr?st? ir jeigu teis?jas b?t? suinteresuotas (kaip šiuo atveju pensijos jau sulauk? trys Konstitucinio Teismo teis?jai – ,,Alio, Raseiniai“ pastaba), jis netur?t? teis?s spr?sti. Bet šiuo atveju suinteresuotumas suvokiamas pla?i?ja prasme, o mes neturime kito Konstitucinio Teismo, tod?l Konstitucinis Teismas negali nenagrin?ti bylos“, – abejodamas tokio teismo sprendimo objektyvumu, sak? Seimo Teis?s ir teis?tvarkos komiteto narys Vidmantas Žiemelis.              

  Pilie?i? santalkos pirminininko Dariaus Kuolio nuomone, ši? problem? buvo galima išspr?sti.       

  ,,Teis?jai gal?jo sutarti, kad t? klausim? išspr?st? Seimas ir atskiru ?statymu nustatyt? pensij? skai?iavimo tvark?. Visos valdžios grandys gal?jo pasitarti ir rasti sprendim?“, – teig? D.Kuolys.

   Kada baigsis sunkmetis?  

  Ta?iau vadinamosios valdžios grandys palyginti greitai sutar?, kad reikia apkarpyti pensininkus.

Ta?iau tuo pa?iu metu paband? ir paglostyti. Kai buvo paskelbta apie sumažint? pensij? kompensavimo perspektyvas, valdžia pažad?jo, kad pirmieji, kurie pajus pasibaigusi? kriz?, bus pensininkai. Jiems pirmiesiems ketinama kompensuoti per sunkmet? patirtas netektis.                

  Ta?iau tokie pažadai kelia labai rimt? abejoni?. Kaip žinoma, pensijos jau buvo vien? kart? mažintos prieš aštuonet? met?. Kai Konstitucinis Teismas išaiškino, kad mažinimas buvo neteis?tas, prarastas pensijas pažad?ta gr?žinti. Ta?iau t?kstan?iai pensinink? j? dar neatgavo iki šiol. Neatgavo netgi dalis t? pensinink?, kuriems stinga pinig? sunkioms ligoms gydyti.       

  Paskelbus apie sumažint? pensij? gr?žinimo planus, pabr?žta, kad kompensavimas prasid?s tuomet, kai Vyriausyb? konstatuos kriz?s pabaig?. Prognozuojama, jog tai tur?t? b?ti 2014 metais. Turint galvoje, kad gr?žinimas vyks ne m?nes?, o bent kelet? met?, galima sakyti, kad Demono Kirp?jo k?d?je pensininkai dar s?d?s mažiausiai penkerius metus.              

  Ar jie, b?dami solidaus amžiaus, išgyvens tok? demonišk? spaudim?? Deja, valstyb?s tarnybos joki? tyrim? pensinink? išgyvenimo klausimu n?ra pateikusios.