Deimt met? su mokinio krepeliu

Versija spausdinimui

Stanislava TIJ?NAITIEN?

Istorin? apvalga

Mokinio krepelio id?jos uuomazgos atsirado 1792 metus. Jau tada Tomas Peinas (Thomas Paine), analizuodamas Anglijos fiskalin? politik?, pasi?l? skirti kiekvienai vargingai eimai, auginan?iai vaikus iki 14 met?, po 4 svarus vaiko vietimo ilaidoms apmok?ti. Peinui nerim? k?l? tai, kad retai gyvenamose vietov?se mokiniams gali b?ti sunku pasiekti mokyklas, tod?l i? region? gyventojams jis si?l? skirti papildomai po 10 iling?. Pirmoji sistema, panaiausia ? mokinio krepelio metodik?, buvo prad?ta taikyti dar 1869 m. JAV, Vermonto valstijoje. ?gyvendinant i? program? t?vams, gyvenantiems kaimo vietov?se, kuriose n?ra valstybin?s mokyklos, ir leidiantiems vaikus ? mokyklas, buvo skiriama l??, t. y. mokinio krepeliai. Tokia parama sudar? galimyb? t?vams si?sti savo vaikus ? priva?ias mokyklas arba ? valstybines mokyklas kitame regione.

Mokinio krepelio ?vedimo principai Lietuvoje

Lietuvoje mokinio krepelis ?vestas nuo 2002 m. sausio 1 d. Buvo nusakyti keturi pagrindiniai mokinio krepelio tikslai:

1. Padidinti t?v? galimybes rinktis mokykl?. T?vai yra tikrieji vietimo paslaugos vartotojai, tod?l jie turi nuspr?sti, kur si?sti savo vaikus mokytis.

2. Padidinti t?v? suinteresuotum?. Suteikus galimyb? rinktis, tikimasi padidinti vietimo paslaugos vartotoj?, t. y. t?v? suinteresuotum?. mon?ms svarbu, kokioje mokykloje mokosi j? vaikas, tod?l galimyb? rinktis ir nuspr?sti, kur si?sti j? mokytis, didina t?v? entuziazm?, dom?jim?si ugdymo procesu ir dalyvavim? jame.

3. Padidinti konkurencij? tarp mokykl?. Konkurencija tur?t? priversti mokyklas naudoti l?as efektyviau ir gerinti vietimo kokyb?. Taip sumainamas l?? vaistymas, si?lomos iuolaikikos ir ?vairesn?s vietimo paslaugos.

4. Suteikti galimyb? maiau pasiturin?i? eim? vaikams gauti geresn? isilavinim?.

Mokykl? tikslai ir savivaldybi? politika

Efektyviau naudojant vietimui skiriamas l?as, gerinti vietimo paslaug? kokyb?, sudaryti galimybes teikti vietimo paslaugas asmenims atsivelgiant ? j? geb?jimus ir poreikius; sukurti skaidri? vietimo finansavimo sistem?; suteikti mokiniams ir j? t?vams galimyb? pasirinkti mokymo ?staig? ir sudaryti s?lygas i? teis? ?gyvendinti; racionaliau sutvarkyti bendrojo lavinimo mokykl? tinkl?; stiprinti mokykl? finansin? savarankikum?; sudaryti s?lygas pl?toti nevalstybini? vietimo ?staig? tinkl?; mainti nelankan?i? mokyklos vaik? skai?i?; didinti vis? lygi? vietimo ?staig? vadov? atsakomyb? u realiais finansiniais itekliais grindiam? sprendim? vykdym? nustatant vietimo politik?. Bendrojo lavinimo mokykloms prad?jus gauti valstyb?s l?as pagal j? mokini? skai?i?, kategorijas, mokyklos viet? ir teikiam? program? tip?, ugdymo proceso apr?pinimas pager?jo ir tapo tolygesnis, drauge suma?jo savivaldybi? teis?s perskirstyti l?as ir itaip riboti mokykl? savarankikum?. Ta?iau palikus savivaldyb?ms teis? reorganizuoti mokykl? tinkl?, nustatyti j? komplektavimo taisykles bei koordinuoti mokini? srautus, mokinio krepelio finansavimo principas neskatino konkurencijos tarp mokykl? ir nel?m? kokyb?s gerinimo. Vykstant mokykl? tinklo reorganizavimui, didiausi? ?tak? mokykl? ilikimui dar? ne j? darbo kokyb? ir t?v? pasirinkimai, o savivaldybi? taryb? sprendimai. Jiems nusprendus, kad mokykla iliks, ir siun?iant ? j? mokinius, mokyklai buvo utikrinamas pastovus valstyb?s finansavimas, nesiejamas su jos darbo kokybe. Tad savivaldyb?s, tur?damos teis? perskirstyti tik 515 proc. per mokinio krepel? skiriam? valstyb?s l??, iliko svarbiausiomis mokykl? konkurencijos reguliuotojomis. ia savo galia savivaldyb?s naudojosi labai ?vairiai vienos sudar? s?lygas mokykloms konkuruoti d?l mokini?, leisdamos pralaimin?ioms savaime sunykti, kitos reorganizavo tinkl?, sumaindamos alternatyvi? pasirinkim? galimyb? arba ?m? kontroliuoti mokini? pasirinkimus (reguliuoti srautus). Pastaraisiais metais imtasi ?vairi? kit? priemoni? mokykl? savarankikumui didinti mainta popierizmo (?vairi? ataskait? ir informacijos apie mokykl? teikimo) ir formalios mokykl? veiklos priei?ros. Mokykl? vadov? galia stiprinta ?vedant mokytoj? atlyginim? irkles, tai yra suteikiant jiems teis? iek tiek diferencijuoti atlyginimus, taip pat sumainant savivaldyb?s perskirstom? mokinio krepelio l?? dal? iki 5 proc. Dar daugiau savarankikumo mokyklos ?gaut?, jeigu b?t? nustota reguliuoti, kaip jos paskirsto savo ilaidas, ir mokyklos gal?t? pa?ios priimti sprendimus, kurios investicijos yra prioritetin?s siekiant ilikti ir dirbti geriau. Kitavertus, mokykl? savarankikumo didinimas maint? savivaldyb?s galias ir galb?t ilikt? tos mokyklos, kurios teikia optimal? ugdym?.

Mokinio krepelio problemos ir i?kiai

Sukurta metodika turi b?ti atnaujinama, kad geriau atitikt? iandienos realijas, nes ji yra ypa? nepalanki pradin?ms, maoms ir kaimo mokykloms. tai Raseini? rajono mokyklos: Ariogalos ir Prezidento Jono emai?io gimnazijos, Betygalos Maironio, Raseini? Kalno Raseini? altinio, Nemak?i? Martyno Mavydo, iluvos vidurin?s mokyklos, Pryman?i? ir Raseini? pagrindin?s mokyklos ? Valstyb?s biudet? u 2010 metus gr?ino 223 700 Lt. O nemaai daliai mokykl? l?? tr?ko. Pasak Raseini? rajono Kult?ros, vietimo, sporto ir jaunimo reikal? skyriaus ved?jos pareigas einan?ios Reginos Petreikien?s, iais metais rajono mokykloms buvo skirta 26 milijonai 50 050 t?kstan?i? lit?, ta?iau ir i? l?? nepakanka tr?ksta apie pus?s milijono. Vienintel? Ariogalos gimnazija turi pliusin? mokinio krepel?. Tod?l rajono vadovai pareng? praymus Lietuvos Respublikos vyriausybei, vietimo ir mokslo bei Finans? ministerijoms d?l mokinio krepelio papildymo.

Praktin?s id?jos

vietimo ir mokslo ministerijos parengtoje studijoje aikiai nusakyta, jog vietimo finans? skaidrumo vertinim? atlieka Valstyb?s kontrol?. Atsakingumas ir priei?ra yr kertiniai demokratin?s valstyb?s pamatai. Ta?iau perd?tas ir nelankstus kontroliavimas sukuria problem?, neleisdamas mokykloms isiskirti ir tapti ?vairesn?mis. Nemaai gin??, kilusi? tarp Valstyb?s kontrol?s ir vietimo ?staig?, rodo, kad reikia rimtai perm?styti priei?ros koncepcij?. iuo metu Valstyb?s kontrol? taiko apie 40 teis?s akt? turint? rinkin?, siekdama nustatyti, ar mokinio krepelio l?os yra skirstomos ir panaudojamos tiksliai bei teis?tai. Pasak Seimo nar?s Vir-ginijos Baltraitien?s, b?tina diskutuoti apie ugdymo l?? panaudojimo liberalizavim?, t. y. leisti mokykloms pasirinkti, kam ir kiek l?? jos skirs (pavyzdiui, ar daugiau pinig? skirti mokymo priemon?ms ?sigyti, ar panaudoti pinigus mokytoj? imokoms u ger? darb?). Taip b?t? ivengta daugyb?s pavirutinik? gin?? ir prisidedama prie mokykl? ?vairov?s k?rimo. Prisimenant straipsnio pradioje aptartus mokinio krepelio tikslus, reik?t? leisti t?vams laisvai rinktis mokykl?. Pasak V. Baltraitien?s, reik?t? aikios valstyb?s pozicijos d?l mokykl? teis?s atsirinkti mokinius. Gali atsitikti taip, kad mokyklos d?s pastangas atsirinkdamos mokinius, uuot juos ugdiusios; ta?iau udraudus tai daryti,
kliudoma mokykloms tapti ?vairesn?mis. Ieitis yra leisti mokykloms atsirinkti mokinius, bet palikti tam tikr? kvot? (3 20 proc.), kuri? sudaryt? loterijos principu atrinkti pageidaujantys toje mokykloje mokytis mokiniai.

Seimo pirmininko pavaduotoja, parlamentar? V. Baltraitien? teigia, jog galimyb? atsirinkti mokinius i dalies skatint? tr?kstamos Lietuvoje mokykl? ?vairov?s atsiradim?. Taip pat b?t? matoma, ar mokykla sugeba sukurti prid?tin? vert? dirbdama su ?vairi? gabum? mokiniais. Pagal ? princip? kiekvienas Lietuvos vaikas tur?t? galimyb? mokytis bet kurioje pageidaujamoje mokykloje. Kartais yra teigiama, kad t?vai neturi reikiamos informacijos atsakingai parinkti vaikui mokykl?. Tod?l yra svarbu organizuoti ?vairias diskusijas apie mokykl? veiklos kokyb?, skelbti duomenimis gr?st? informacij?. B?tina siekti, kad visuomen? pasiekt? neikreipta, ne vien akademinius pasiekimus akcentuojanti informacija. Daug priekait? yra sulaukiama, kad mokinio krepelio metodikoje taikomi koeficientai yra neadekvat?s, t. y. priklauso nuo to, kokio dydio klas?je (mokini? skai?iumi) mokosi mokinys. Laikomasi nuostatos, kad kuo didesnis nustatytas mokini? skai?iaus klas?je vidurkis, tuo maesnis yra mokinio krepelio koeficientas, nes ugdymas didesn?je mokini?
skai?iumi klas?je yra pigesnis. Galima svarstyti galimyb? savivaldyb?ms palikti daugiau teis?s didinti ar mainti tam tikrus koeficientus vienu ar kitu procentu. Taip pat svarstytina galimyb? savivaldyb?ms suteikti daugiau laisv?s perskirstyti krepelio pinigus. Tiesa,
iuo atveju turi b?ti aikiai susitariama d?l objektyvi? kriterij? (retas gyventoj? tankumas, bloga keli? infrastrukt?ra ar pan.), kada savivaldyb? gali atlikti ? perskirstym?, kad neb?t? ikraipomi mokinio krepelio tikslai.

Radikalios id?jos

iuo metu pagrindin? priemon? diferencijuoti mokinio krepelius ir atitikti ?vairi? vaik? skirtingus ugdymo(si) poreikius yra koeficientai baziniam krepeliui padidinti. Maa mokinio krepelio dalis (maiau nei 1 proc.) gal?t? b?ti skiriama mokini? savivaldai, j? veikloms
?gyvendinti. Tai suteikt? daugiau galios mokini? savivaldai ir pad?t? ugdyti pilietikesnius, atsakingesnius ir k?rybingesnius mokinius. Aiku viena, kad tapatinti mokinio krepelio metodik? su laisv?ja rinka vietime yra ne visai tikslu. Tai labiau priemon? sukurti teigiamoms iniciatyvoms, kuri, susitarus d?l strukt?r? ir atsakius ? pagrindinius klausimus, gali didinti socialin? teisingum?. Ta?iau jei reguliuojan?ios strukt?ros taps per daug grem?zdikos ir nepakeliamos, pavyzdiui, jei bus kliudoma steigtis priva?ioms mokykloms arba mokinio krepelis bus labai maas, tada labai daug potencialios j?gos bus prarasta susitarimo procese. Taigi tikrasis i?kis yra pasiekti tinkam? balans? panaudoti pasirinkimo galios ir iniciatyv? potencij? bei nukreipti j? tinkama ir visuomenei priimtina linkme.

Komentarų nėra