Dezinformacija deramai ne?vertinamas ginklas

Versija spausdinimui

Internetas suteikia galimyb? tiesiogiai steb?ti ?vairius ?vykius naujienos dar niekada nesklido taip greitai ir taip pla?iai. Ta?iau tarp naujien? iandien neretai pasitaiko ir melagien? nepatikimos informacijos ar ty?ia sukurpto melo, kurio skleid?j? tikslai yra prieiki valstybei ir visuomenei.

Vilniaus politikos analiz?s instituto medij? ir demokratijos programos vadovas Donatas Puslys atkreipia d?mes?, kad ty?inis visuomen?s klaidinimas ar bandymai dezinformacija paveikti tam tikr? grupi? nuostatas yra senas ir gerai inomas ginklas. Neretai is ginklas iandien veikia nepastebimai ir pavojingai.

Jeigu imtume atidiau analizuoti dezinformacijos poveik? ir tikslus, tai galb?t suvoktume, kad dezinformacija gali b?ti pavojingesnis ginklas negu Kalanikovo automatas. Dezinformacija yra hibridinio karo priemon?. O tai, kad jos apraikas pastebime Lietuvoje, reikia, kad mus atakuoja prieikos valstyb?s, sako D. Puslys.

Verta ?sis?moninti, kad vienas i dezinformacijos tiksl? yra kurstyti nepasitik?jim? valstybin?mis institucijomis, bendrapilie?iais. Pagrindinis prieik? atak? organizatori? taikinys yra demokratija siekiama, kad ji neveikt?, kad Lietuva b?t? traktuojama kaip nepavyk?s projektas, lugusi valstyb?, akcentuoja panekovas.

Kai informacija prasilenkia su tikrove

iandien apstu pavyzdi?, kai Kremliaus kontroliuojamus kanalus kasdien skleidiamos deimtys vaizdo reporta?, straipsni? ar radijo laid?, kuriuose apie Lietuv? tendencingai skleidiama melaginga, ikraipyta informacija. Dalis turinio yra skirta rusakalbiams gyventojams Lietuvoje, dalis vyresnio amiaus mon?ms, dalis kaimynini? ali? gyventojams ir t. t.

Tokius melo paketus kuriantys veik?jai ir organizacijos labai detaliai analizuoja auditorij?, ino jos silpnybes ir net gali nusp?ti elges?. Pavojingiausia tokia dezinformacija, kuri metodikai ir tikslingai skleidiama nuolatos, atsivelgiant ? auditorijos nuostat? ir elgesio poky?ius, d?sto D. Puslys.

Savo ruotu Antrojo operatyvini? tarnyb? departamento prie Krato apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos valstyb?s saugumo departamento gr?smi? nacionaliniam saugumui vertinimas kasmet atkreipia gyventoj? d?mes? ? informacinio saugumo problem?.

Kremlius prie usienio valstybes, tarp j? ir prie Lietuv?, nukreipt? Rusijos informacin? politik? naudoja kaip ?takos instrument?. Auk?iausiu lygiu koordinuojama Rusijos informacin? politika ?gyvendinama tikslingai skleidiant propagand? ir dezinformacij?. Kuriant usienyje paveikius propagandinius ?vaizdius Rusij? bandoma parodyti kaip daug geresn? ir patikimesn? alternatyv? lungantiems Vakarams. Vieai pateikiant neva kitoki? nuomon? kartu bandoma sukelti nepasitik?jim? Kremliui nepalankia informacija ir tuojau pat pasi?lyti kelet? alternatyvi?, bet tikrov?s neatitinkan?i? ?vykio versij?, raoma gr?smi? nacionaliniam saugumui vertinime.

Ar prisimenate, kokie g?sdinimai buvo skleidiami, kai Lietuva stojo ? Europos S?jung?? Kad Lietuva praras laisv?, Briuselis ?ves diktat?r?, kad itr?k? i Soviet? S?jungos dabar patekome ? toki? pa?i? Europos S?jung?, dalijasi D. Puslys ir priduria, kad apie naryst? NATO irgi buvo skleidiama nuomon?, neva Lietuvoje dislokuoti s?junginink? kariai erzina Maskv? ir skatina Rusijos agresij?. Panaiais pareikimais, anot D. Puslio, stengiamasi ?pirti nuomon?, kad Lietuva yra nesavarankika lugusi valstyb?.

Siekia skaldyti ir valdyti

Dezinformacija gali b?ti siekiama suprieinti kaimynines valstybes ar skirtingas gyventoj? grupes alies viduje, taip pat sumenkinti pilie?i? pasitik?jim? valstybe, demoralizuoti visuomen?. Taigi, informacinio karo strategai dezinformacij? naudoja siekdami ?gyvendinti princip? Skaldyk ir valdyk.

D. Puslys pastebi, kad dalis Lietuvos gyventoj? yra priklausomi nuo rusakalb?s Rusijos ar Baltarusijos iniasklaidos, tod?l rizika, kad juos veikia ir veiks dezinformacija, yra didel?. Rusija naudoja daug ?vairi? dezinformacijos priemoni?, toki? kaip Sputnik, Pervyj baltijskijkanal ar Baltnews, kurios sugeba apsimesti iniasklaida ir aktyviai skleidia melagienas. Tad labai svarbu siekti, kad rusakalbei auditorijai b?t? prieinama kokybika iniasklaida rus? kalba.

Ne veltui Lietuvos nacionalinio saugumo ekspertai ?sp?ja: kritikas poi?ris ? gaunam? informacij?, neskub?jimas dalytis sensacijomis ir informacini? tinkl? saugumo utikrinimas yra vieni efektyviausi? b?d? didinti atsparum? ?vairi? form? manipuliacijoms.

Labai danai dezinformacijos praneimais siekiama sukelti auditorijos emocijas: baim?, pykt?, nusivylim? ir panaiai. ?audrintiems ir sujaudintiems skaitytojams ar i?rovams beveik i karto pasi?lomas ir taikinys tariamas kaltininkas, savotikas atpirkimo oys, kur? der?t? nubausti. Svarbu ufiksuoti, kad gauta informacija paveik? j?s? jausmus ir b?sen?. Nepasiduokite pirmin?ms emocijoms, pavyzdiui, pyk?iui, neapykantai, baimei. Pasakykite sau stop dar kart? perskaitykite tekst?, ?sigilinkite, panagrin?kite ir patikrinkite argumentus, pataria panekovas.

Komentarų nėra