Dievo galybė

Siųsti Versija spausdinimui

Jadvyga EVARTIENĖ

Koks  didelis ir paslaptingas šis pasaulis
Ir kiek jame mums nesuprantamų dalykų?
Iš kur žvaigždžių, kam šviečia saulė?
Tik vienas Dievas gali atsakyti.

Kam tiek bevaisės dykumos?
Kam tiek vandens beribių plotų?
Dieve, Tu tai sukūrei nuo pradžios,
Tik Tu atsakymą gali mums duoti.

Tai tu sukūrei žemėje gyvybę,
Kiekvienam savo misiją paskyrei.
O tas, kas peržengė jam skirtą ribą,
Įspėji, kad labai juo nusivylei.

Pagal Save vienodai mus baudi,
Nesvarbu- baltas, rudas jis ar juodas.
Vienodai ir malones savo dalini,
Nors mums dažnai visai ne taip atrodo.

Matai Tu, Dieve, viską iš aukštai.
Ir savo metraštyje Tu užrašai viską.
Suklydusiam pasitaisyt leidi dažnai,
Jei tik žmogus tą klaidą pripažįsta.

Dieve, leisk būti lygiam tarp lygių,
Suklupusių prie Tavo kojų.
Pajusti leisk, kad dar pakilt galiu,
Nes savo maldą, viltį Tau aukoju.

Komentarų nėra