Doloresa Kazragyt? vie?jo Milaai?iuose
etadienis, saulut?s spindul?liai skverbiasi pro tamsius lietaus debesis. Lis ar nelis? Eiti susitikti su bendramin?iais ar ne? Betgi ? m?s? banytkaim? atvyksta ne eilinis sve?ias, o ikili asmenyb? Doloresa Kazragyt?. Milaaitikiai, kuriems kult?ra yra suprantama ir svarbi, renkasi ? kult?ros nam? sal?, atvyksta sve?i? i Betygalos, Lenkeli?.
Plojimai, juokas, malon?s pasisveikinimo odiai ir D.Kazragyt? jau alia m?s?, jau su mumis, m?s? eimoje. Ir taip viskas tikra: bendravimas, juokas (kartais net iki aar?), supratimas, jaudulys, pagarba. Kiek nedaug, atrodo, mums visiems reikia. Kalb?jom?s apie mones, tik?jim?, gyvenimo prasm?, egzistencijos dalykus ir, aiku, apie kult?r? iandienin?je Lietuvoje. Aktor? rimtas temas tarsi nematoma ranka keit? ? maik?ias gyvenimikas ir literat?rines miniati?ras. Dvi valandos prab?go tarsi viena nuostabi akimirka. Susitikimas baig?si, bet aktor?s ir bibliotekos ryys ne, nes D.Kazragyt? Milaai?i? bibliotekai padovanojo savo paskutin? knyg? filosofiniu pavadinimu Be pabaigos. ilto mogaus gerumas pabaigos neturi.
Violeta Jarilinien?,
vyresn. bibliotekinink?
