Dubysoje tiksi ekologin? bomba
Albinas STAKAUSKAS
Praeitame Alio, Raseini? numeryje skaitytojus informavome apie prasidedant? maudymosi sezon? kol kas m?s? rajono maudyklose vanduo varus. Ta?iau d?l stipraus or? atilimo situacija gali greitai pasikeisti. Pasak specialist?, pernai Dubysos up?je ?ilus vandeniui, buvo ufiksuotas pavojingas bakterij? ukrato protr?kis birelio 8 dien? nustatytas didelis arnini? enterokok? skai?ius ties Daugod? kaimu (Laktingalos papl?dimys). Utertas Dubysos vanduo tek?jo vis? 2010-?j? vasar? – iki pat rugs?jo 7 dienos. Liepos 10 dien? ukratas virijo norm? net 5 kartus.
Neseniai rajono Savivaldyb?je vyko atsaking? pareig?n? pasitarimas d?l Dubysai gresian?io naujo ekologinio pavojaus. Aplinkos apsaugos agent?ros, Dubysos regioninio parko ir UAB Raseini? vandenys vadovai, Savivaldyb?s mero pavaduotojas bei sveikatos priei?ros specialistai, ekologai, seni?nai ?vardijo gr?smes ir priemones joms ?veikti. Deja, pastar?j? n?ra tiek daug, kiek atsiranda problem?. Pasirodo, su lietumi ? up?s vanden? nuplaunamos pauk?i? ir gyvuli?, nam? augintini? imatos, netvarking? lauko tualet?, iukliad?i? turinys, o su juo mikrobai, galintys sukelti arnyno infekcijas, ?vairias odos alergijas. Maudymasis tokiame vandenyje ypa? pavojingas vaikams, pagyvenusiems ir silpnesn? imunitet? turintiems mon?ms. B?tent min?ti enterokokai gali sukelti ?mias arnyno infekcijas ir kitas ligas.
Pasak rajono Aplinkos apsaugos agent?ros ved?jo Gedimino Tamaauskio, j? institucijos darbuotojai, nepaisant ma? paj?g?, tri?sia isijuos? ir yra nustat? ne vien? paeid?j?. tai neseniai buvo ?sp?tas ?kininkas, netvarkingai sand?liuojantis m?l?, taip pat surastas ir likviduotas namin?s degtin?s fabrik?lis bei kiti taros idiniai. Vandens utertum? sukelia ir gyv?n? liekanos iemet Aplinkos apsaugos darbuotojai itrauk? i up?s ir ukas? net septynis negyvus ernus! Nieko steb?tino – tiesiog v?rys iem? migruodami ant ledo kartais ?l?ta ir nebeisikapanoja.
Dubysos b?dos prasideda auktupyje Kelm?s rajone veikiantis Pagryuvio kiauli? kompleksas (auginama 12 t?kst. pareli?) laistolaukus srutomis, kurios nori nenori
keliauja ? Gryuv?, o i ?teka ? Dubys?. Mokslininkai jau ?rod?, kad srutos, ypa? plaunamos i didel?s koncentracijos komplekso, turi apie 400 pavojing? komponent?: sunki?j? metal?, antibiotik?, hormon?, pesticid? bei deimtis ?vairias ligas sukelian?i? mikrob? ir virus?. Be to, kiaulid?se naudojama daug dezinfekuojan?i? mediag?, kurios su srutomis taip pat patenka ? vandenis ir didina utertum?. Pagryuvio komplekso kvapai pasiekia net kurortin? Tytuv?n? miestel?. D?l ios ?mon?s veiklos atsakingi Raseini? rajono savivaldyb?s darbuotojai ratu pra? kelmiki? atlikti Dubysos utertumo matavimus kaimyniniame rajone, deja, ie praymai nebuvo igirsti.
Vis d?lto didiausi ter?jai yra besiribojan?i? su Dubysos regioniniu parku miesteli? ir kaim? gyventojai. Lyduv?n?, Naudvario, Katauski?, Kaulaki?, Betygalos bei kit?
kaim? gyventojai daniausiai naudojasi senuoju sovietiniu palikimu nuotekos kaupiamos mao t?rio rezervuaruose, kurie neretai yra pralaid?s ir teria aplink?. Kai kurie mon?s nuotek? alinimo vamzdius yra prijung? prie drenao sistem? odiu, kaip kas iman?, taip ir pasidar?. ? upes, pievas, grunt? ileidiamos nuotekos ir buitiniai vandenys aloja ir augmenij?, ir gyv?nij?, ir pat? mog?. Kai kuriose nuotekose esan?ios priemaios, patekusios ? geriam?j? vanden?, nuodija m?s? organizm?. Kelios gyvenviet?s turi pasenusius ir tik dalinai veikian?ius valymo ?renginius, kurie maai tegelbsti, o ir tuos pa?ius draudia naudoti aplinkosaugininkai. Ta?iau ar vien tik gyventojai kalti, kad paveld?jo toki? sistem?? K? gi jiems daryti, jeigu, pavyzdiui, niekaip nesibaigian?io sunkme?io s?lygomis rezervuaro itutinimo ir iveimo paslaugos gali atsieiti 120 ar 150 lit?? Vienaip ar kitaip min?tos problemos tur?s b?ti sprendiamos, o tam reikalingos papildomos l?os. Tik?kim?s, kad valdios vyrai j? suras, nes kitaip Dubysa gali tapti dvokian?ia kloaka. Ekologin? bomba jau paleista ir tiksi.
