Dubysos tara savivaldybei dar ner?pi?
Nijol? PETROI?T?
P?linys tr?ko Ariogaloje, vienoje graiausi? ne tik m?s? rajono, bet ir visos Lietuvos vietovi?. Pagaliau buvo atskleista deimtme?iais buvusi ,,viea paslaptis, kad dalis Ariogalos gyventoj? nuotekas plukdo Dubysa. Vieas problemos pripainimas atskleid? panaias m?s? upi? ir kit? vandens telkini? b?das, parod? m?s? skurd? ekologin?s kult?ros suvokim?.
Ig?sdino vandens tyrimai
Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Raseini? rajono agent?ros vadovas Gediminas Tamaauskis sako, kad pasidom?ti Dubysos vandenimis juos paakino
Dubysos vandens tyrimai, kuriuose rasta arnyno lazdeli? ir kitoki? nepageidaujam? lig? suk?l?j?: Tuomet ?m?me aikintis, i kur i tara gali atsirasti? inant, kad pati up? gali apsivalyti, supratome, kad teral? kiekis yra per didelis jai, kad j? kakas nuolat teria. Tuomet ?m?me naryti Dubysos pakrantes ir aikintis, kokie upeliukai ir i kur ? j? ?teka, kokie gamybiniai objektai, fermos ir kt. yra upi? pakrant?se. Tuomet paaik?jo okiruojanti tiesa: Ariogalos mieste veikia niekam nepriklausan?ios nuotek? sistemos. Jomis teka pavirinis ir drenao vanduo, sumaiytas su buitin?mis atliekomis, ir visos tos neivalytos nuotekos patenka ? Dubys?. G. Tamaauskis neslepia, kad ariogaliki? vamzdyn? labirintuose susigaudyti net patyrusiam specialistui yra labai sunku: Juk neateisi ? svetim? kiem? tik nuojautos vedamas ir neprad?si kasin?ti. M?s? mon?s gab?s pasl?pti galus.
Ta?iau ne visi ariogalikiai abejingi Dubysos terimui. Aplinkosaugininkams savo tinklalapyje iplatinus informacij? apie teriam? Dubys?, patys mon?s ?m? vienas
? kit? rodyti pirtais. Atvirai sakant, mes to ir tik?jom?s. Tik?jau, kad svarbu praardyti mai?, o paskui i jo b?dos ima kristi pa?ios, sak? agent?ros virininko pavaduotojas Augustinas Zurlys.
Nuo g?daus sovietme?io
iandien jau akivaizdu, kad tokia kanalizacijos sistema, kai ? drenao sistem? buvo pajungtos nuotekos ar kanalizacijos vamzdis buvo ivestas tiesiai ? Dubysos lait?, Ariogaloje veik?, atrodo, nuo 1960-?j?. Pasak vietos gyventoj?, kai po karo atkut? mon?s ?m? statytis namus, tuomet ir savaip nuotek? alininmo problem? sprend?. Sen?j? trob? savininkai taip pat pratinosi prie patogum?, atsisakydami lauko b?deli?, trobose ?sirengdami vonias, duus, tualetus. Vieni gyventojai patys vamzdius ? Dubysos lait? ties?, kiti kooperavosi: keli? nam? nuotekos b?go ? vien? ulin?, o i ten ? Dubys?.
G. Tamaauskis pastebi, kad dalis gyventoj? n? nesuvok? teri? gamt?, mat anais laikais jie buvo prisijung? prie kadaise buvusios duonos kepyklos trasos. iuose ?renginiuose nuotekos buvo kakiek sulaikomos, nusodinamos. mon?s tikina, kad ir leidimus tokiam prisijungimui buvo gav?. Ta?iau tai buvo labai seniai, o nuotek? sistemos teritorija seniai yra privatizuota ir aptverta.
Nubaust? bus daug
Pavirinio vandens su nuotekomis maiyti negalima, lygiai taip, kaip negalima nuvesti vamzdi? ? Dubysos lait?, o tie, kurie taip padar?, bus nubausti, sak? G. Tamaauskis. Nubaust? ariogaliki? jau yra apie deimt, bet, neabejoja aplinkosaugininkai, j? bus kur kas daugiau. Paeid?jus nustatin?ti padeda patys gyventojai. Tiesa, baudos n?ra didel?s, po kelet? imt? lit?, ta?iau vien baudomis ter?jai neatsipirks. Jiems teks usandarinti teralus plukdan?ius vamzdius ir spr?sti nuotek? alinimo problem?.
D?l i? problem? ariogalikiai dar ir susipyko. Jie ?m? iekoti, kas juos ?skund?. Dar blogiau, kad dalis nubaust?j? n? nesijaut? ter? gamt?. Tie, kurie leido nuotekas tik
i duo ar vonios, save priskyr? kone prie gamtos myl?toj?. B?tent jie labiausiai ir skersakiuoja ? visas nuotekas Dubyson plukdan?iuosius ir sako, kad savo smarve visiems b?d? priauk?.
G. Tamaauskis, papraytas ?vardinti jau nustatytus ter?jus, suabejojo: Manau, kad to daryti nereik?t?, nes mon?s, nors iuo atveju yra paeid?jai, n?ra piktavaliki,
jie sutinka su visais m?s? priekaitais ir pasiada alinti problem?. Mat Ariogaloje n?ra ispr?sta vandenvalos problema. Pasak? tik, kad daugiausiai nubaust?j? yra
P. Cvirkos ir Derliaus gatv?se, t. y. tose, kurios t?siasi pa?iu Dubysos laitu. G. Tamaauskis sako, kad advokatauti paeid?jams negali, ta?iau nematyti problemos taip pat b?t? problema.
Tiesa, pasitaiko ir toki? ter?j?, kurie ? akis oka. Ta?iau, kai vandentiekio skaitiklis rodo sunaudotus 123 kubus vandens, o eimininkas negali pasakyti, kur pad?jo nuotekas, tenka tokiam savo kalt? pripainti, – sak? aplinkosaugininkas. ,,Ta?iau, – akcentuoja G. Tamaauskis, – negalime sakyti, kad Ariogaloje pad?tis yra be ieities.
Ariogaloje yra nauja, nai, prie por? met? eksploatacijai atiduota nuotek? valykla, kuri tikrai susidorot? su visomis Ariogalos nuotekomis. Prie tai buvo neefektyvi, seno tipo, bet j? rekonstravo ir ji dabar yra tikrai gera. Tad gyventojams reikia tik noro spr?sti problem?.
Gyventojai pasimet?
iuo metu Ariogalos gyventojai yra pasimet?, neino, kaip reik?t? spr?sti i? problem?, nes visi sak?si gird?j? apie ? Ariogal? ateiti turin?i? ES fond? param?. Netgi buv? ?vardinti konkret?s metai, kada tai bus daroma 2008-aisiais. Tuo metu meru buv?s K?stutis Skamarakas ne kart? d?l vandentiekio buvo susitik?s su gyventojais.
K. Skamarakas Alio, Raseiniams patvirtino, kad Ariogalos mon?s kalba ties?: Jau ir projektas buvo paruotas. A pats esu ariogalikis ir tos problemos man
buvo inomos, tod?l a, vos tap?s meru, susir?pinau, kad b?t? sustabdyta Dubysos tara. Bent jau ispr?sta tai b?t? ant laito esan?iose gatv?se, o paskui ir kitos gatvel?s b?t? prisijungusios. Bet patys inote, kiek a meru tebuvau, tod?l ir neinau, nei kas, nei kur, nei kod?l t? projekt? nukio. Dar K. Skamarakas sak?, kad kakas jam band?s pakiti kiaul?, vandentiekio bei kanalizacijos problem? ispr?sdamas jo mamai bei artimiausiems jos kaimynams. Bet kai mama man pasigyr?, kad tuoj tur?s vandenuk?, bemat t? nes?mon? sustabdiau. Sakiau, kai bus visiems, prisijungs ir mano mama. Deja, man i?jus, nebebuvo ir visiems.
Kasa!!!
Ariogalos mon?s sako, kad pernai daug vil?i? jiems suteik? prad?tos kasti gatv?s: Apsidiaug?me it dykumoje lietaus sulauk?. Pagaliau ir mes gyvensime kaip visi civilizuoti mon?s. Bet paskui pamat?me, jog grioviai v?l uver?iami. Pasirodo, buvo tiesiami elektros kabeliai. Nors b?t? buv? racionalu tuo pa?iu pakloti ir vamzdius. Bet taip taupyti, matyt, mes dar neimokome , kalb?jo viena Derliaus gatv?s gyventoja.
.Jos kaimyn? prisipaino, kad dabar visi ariogalikiai jau?iasi nei paleisti, nei pakarti: Jei inotum?me, kad paad?tosios nuotek? alinimo sistemos nebebus, patys
spr?stume problem?: kastume nuotek? igriebimo duobes, ?rengtume savo valymo ?rengimus. Paskai?iuotume, kaip geriau apsimoka ir kak? darytume. Bet jei ad?tasis projektas bus prikeltas, tai kam tuomet tos ilaidos? Be to, jei mes dabar kak? savo pasidarysime, tai prie bendro v?liau tikrai nebesijungsime. Tuomet nuostolius patirs kita pus?. K? daryti?
Savivaldybei svarbu forma, bet ne turinys
? klausim? mes adresavome Raseini? rajono savivaldybei. Rugs?jo 2 d. savivaldyb?s atstovui Sigitui Gudi?nui si?stame elektroniniame laike klaus?me: ,,Kur iandien yra K. Skamarako min?tasis projektas? Kuriam laikui jis yra nustumtas ir kod?l? D?l koki? prieas?i? tai atsitiko? Kokia to projekto vert?? Ar jis b?t? ap?m?s vis? Ariogalos miestel?, ar tik atskiras jo gatves? Ar tai ES pinigai, ar vietinis projektas? ? iuos klausimus po pakartotino priminimo S. Gudi?nas, beje, paeisdamas informacijos pateikimo laik?, atsak?, kad J?s? pateiktas praymas neatitinka teis?s akt? praymo formai ir turiniui nustatyt? reikalavim?, tod?l jis nebus tenkinamas. Priminsiu, kad pagal Lietuvos Respublikos teis?s gauti informacij? i valstyb?s ir savivaldybi? institucij? ir ?staig? ?statymo (in., 2000, Nr. 10-236) 1 dal?, pareik?jas prayme nurodo, koki? informacij? ar dokument? pageidauja gauti, savo vard?, pavard?, gyvenam?j? viet? (jeigu pareik?jas yra fizinis asmuo) arba ?staigos pavadinim?, kod?, buvein?s adres? (jeigu pareik?jas yra juridinis asmuo) ir duomenis ryiui palaikyti.
Pagal to paties ?statymo 6 dal?, visi ratu, ?skaitant elektronin? form?, ?staigai pateikti praymai turi b?ti pasirayti pareik?jo arba jo atstovo.
Tai pat, pagal Lietuvos Respublikos visuomen?s informavimo ?statymo (in., 1996, Nr. 71-1706; 2006, Nr. 82-3254) 41 straipsnio 2 dalies 6 punkt?, urnalistas turi,
praydamas informacijos, parayti savo vard?, pavard?, nurodyti savo darboviet? (visuomen?s informavimo priemon?) ir pareigas, taip pat ?sp?ti mog?, kad jo odiai gali b?ti vieai paskleisti per visuomen?s informavimo priemones.
K? bepridursi? Nebent tai, kad buvo nurodytas ir vardas, ir pavard?, ir konkret?s klausimai, kuri? atsakym? iandien reikia ne korespondentei Petroi?tei, o Ariogalos
mon?ms. tai ir atsakymas, kaip savivaldybei r?pi paprast? moni? b?dos. O gal tiesiog n?ra k? atsakyti?
Teria ir kiti
Aplinkosaugininkai sako, kad problemini? viet? yra ir daugiau: Betygala ir Girkalnis, Nemak?iai ir didioji dalis Vidukl?s, Kaulakiai ir iluva… Pasidiaugia, kad ispr?sta Girkalnio kiauli? komplekso problema: Kai pasistat? skysto m?lo rezervatus, tai visos b?dos pasibaig?.
Kartais mon?s ir be reikalo ? panik? puola. Antai, buvo kalbama, kad nuotekos teka ? Prabaudos tvenkin?. Ileidus tvenkin?, buvo rasti tik du vamzdiai ir tie patys buvo
drenao. Dabar gali kiekvienas nueiti ir pats tuo ?sitikinti, si?l? A. Zurlys. U tai aplinkosaugininkai kiek ?tariai i?ri ? kalbas apie Vilkup?, kurio pakrant?s gyventojai
neva savo nuotekose plauk? po li?ties ir bijojo sk?stis. Dar Raseini? rajonui kenkia ir tai, kad prie Dubysos, netoli Tytuv?n?, yra ?sik?r?s dan? kiauli? kompleksas: aplinkosaugininkai ?taria, kad b?tent i jo kartais tara atiteka. Trumpai, m?s? vanden? vara priklauso nuo kiekvieno m?s? ekologin?s kult?ros, nuo poi?rio ? gamt?, nuo noro graiai su ja sugyventi.
